Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
Vincas Kudirka Laisvos Valandos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1 Lietuv| Pertaisymą apiprekiavo ant 3 000 rublių. Darbą paėmė pažįstamas 2 Virsin| žemę pagal naują įstatymą 11 berželio šių metų.~ - 3 Virsin| Pereina visi, išskyrus 13 pasidavusių į kandidatus. 4 Virsin| nulupdavo po 3, 5, 10 ir 15 rublių; už valančenijas - 5 Virsin| Miškagalių valsčių susirinkt 18 rugsėjo ant paskyrimo vaito.~ 6 Virsin| kareiviu kare su turkais 187... Viename mūšyje įlindo 7 Lietuv| Janušauckas. Tarnavo vaiske 23 metus, da kada verbavo... 8 Virsin| skaitė balsus ir atrado jų 270. Visi užtėmijo tą nemokėjimą 9 Virsin| kanceliarijoje bus užvesta tvarka; 4) Svarūnas buvo žmogus nors 10 Virsin| viskas kaštavo ne daugiau per 400 rublių. Kur dingo likusiejie 11 Virsin| nesakė, nes Svarūnas turėjo 480 balsų, o Svainišius buvo 12 Lietuv| pertaisymas parėjo tik į 500 rublių. ~ Tokiu būdu 13 Virsin| viršininko rankas. Tas, gavęs 60 rublių, suplėšė visus protokolus 14 Virsin| užrašyta tapo koros nuo 25 iki 75 rublių. Šitame atsitikime 15 Virsin| nekaltai nubart. Miestas sudeda 80 rublių ant metų ugnies prietaisoms 16 Virsin| liuosų" aukų iš paviečio arti 800 rbl. Grįždamas iš paskutinės 17 Virsin| viršininko, kad jau jis pats abejojąs apie užtvirtinimą Svarūno, 18 Virsin| būtų gerai. Tai ko da čia abejot?~ Suramintas tokiais 19 Virsin| pasekmių. O kad laukimas abejotino dalyko visada neramus, tai 20 Lasvos| ranką - ~Katrą bučiuoti? juk abidvi veikia:~Ši plaukus laiko, 21 Lasvos| dailiai,~Šoko ant kojų abiejų,~Užaugo ant mastų dviejų,~ 22 Lietuv| greit per mane važiuot ir abiejuose mano galuose pastatė stiebelius 23 Lietuv| rytojaus anksti apstatė namus abješčikais, pats Baran Rylosujevas 24 Lietuv| popieras išmetė lauk, o abješčikui, kuris pirmiausiai padavė 25 Pasak | kairiosios!" - O ten duobė buvo. ~Abu į duobę ant sprando įgriuvo.~ ~* * *~ 26 Lasvos| durų nėrė ~Ant tokio dictum acerbum~Velnias jį už skverno stvėrė:~- 27 Cenzur| Ką gi darysi? Per aspera ad astra.~ Žandaras, davęs 28 Lietuv| kad jau nepereis nė plona adata. O čia ne. Juk jeigu rūpėtų 29 Virsin| Saukia viršininkas savo adjutantą ir liepia surast skundus 30 Virsin| arklį.~ - Be reikalo man adjutantas, parjosiu vienas. Šeimininkui 31 Virsin| prie galo turėjo pasilikęs "administracijos įrankius", apie kuriuos 32 Virsin| Vietos gražumas privertė administratorių svajot.~ - Gerai vienok, 33 Virsin| įsigudrino į visas reikalingas administratoriui paviečio ypatybes. Dabar 34 Cenzur| ir, padėjęs pritinkantį adresą, tarė balsiai:~ - Pažiūrėsime, 35 Virsin| nudūlino pėsčias pas kordono aficierą netoli nuo kanceliarijos. 36 Virsin| kryžių ir liko iškeltas į aficierus. Ištarnavus paskirtą laiką, 37 Lasvos| aguongrūdelių! ~Kiekvienan iš aguonaičių ~Trejetą įkalk vinaičių - ~ 38 Lasvos| žydų barzdelių, ~Lotų iš aguongrūdelių! ~Kiekvienan iš aguonaičių ~ 39 Lasvos| kasa žemę, ~Tūbos skardžiai aida ore - ~Garbę ir guodonę 40 Lasvos| veidužį. ~Širdies gražesnės, aiškesnių akelių ~Skaisti lietuvė, 41 Cenzur| lenkiškas uždraustas eiles su aiškia autoriaus pavarde. Medegos 42 Lasvos| Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia, ~O graudus balsas 43 Lasvos| Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu, ~Tarytum jisai žmogaus 44 Cenzur| procesijos. Prasidėjo įvairūs aiškinimai, viens už kitą keistesnis 45 Virsin| erzina žmones! Burmistras aiškino žmonėms, kad liktų ir baigtų 46 Virsin| visą baisumą savo padėjimo. Aiškus dalykas, jis, viršininkas, 47 Lasvos| ŠIAUČIUS IR GIZELIS~Pas[aka] polit[iška]~ ~Tai paklausykit 48 Virsin| kliasos pabaigęs, o šneka ant akademčiko!~ Raibutis sugėdintas 49 Lasvos| Ašaras ir skausmus. ~Tas tik akėčias traukti tegali, ~Jau išbandytas 50 Lasvos| Pats taisau žagrę, pats ir akėju, ~Prakaitą savo prie darbo 51 Lasvos| Širdies gražesnės, aiškesnių akelių ~Skaisti lietuvė, kur sem' 52 Virsin| Vziatkovičius ant visko turi akį kaipo tikras administratorius 53 Lasvos| jaunų draugų tavo -~Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.~ ~ ~ 54 Cenzur| padidinimo kaštų, būna ir akims gražiau, ir nauda didesnė. 55 Lasvos| nepažįsti? ~Jo geros širdies, aklas, neišvysti? ~Bučiuok į ranką 56 Virsin| sąžine. Darė ką norėjo su aklu vaitu. Darė ką norėjo su 57 Virsin| degtinės. Iš tokio žmonių aklumo naudojosi visokios erkės, 58 Virsin| protokolą ir nuvažiavo su akmeniu namo, ketindamas parodyt 59 Virsin| vežikas, paduodamas mažą akmenuką.~ - Negal būt! - riktelėjo 60 Virsin| gali...~ Lyg tyčia lekia akmenukas, krinta ant rato ir atsimušęs 61 Cenzur| per savo tinklą - visi su akstinais liks tinkle, ir darbas atliktas. 62 Virsin| Svarūno, ant ko turiu rejento aktą.~ - Pas mane daugiau 63 Lietuv| Laukiau, ką su manim padarys. Akyva buvo žinot, prie ko stversis 64 Virsin| atminties išlikimo nuo myrio Aleksandro III, susikūlus ties Borkais 65 Lasvos| Pagal [V].G[omulickį]~ ~Kad alkaną dainomis pasotint galėčiau, ~ 66 Pasak | pamačiusi save, ~Stukt mešką su alkūne, atsikreipti liepia:~ ,, 67 Virsin| vos išteksią ant apdarų ir altoriaus. O iš tikrųjų dirbo "ikoną" 68 Lietuv| pakampėmis vienas išėjęs iš proto amatininkas. Nieko nešneka ir bėga nuo 69 Lietuv| pasijuoksiu: "Žinai ką, Ambraziejau, imsiu aš tavo tas "našipkas" 70 Lietuv| ėmęs, ten miręs... Vadinosi Ambraziejus Janušauckas. Tarnavo vaiske 71 Pasak | titiksi!"~- Tavęs tai per amžius klausyti galėtum.- ~,,O 72 Virsin| yra čia menkas reikalėlis. Anądien buvome atsiuntę vieną žydelį 73 Lasvos| jau taip sau įprato, ~Kad anaiptol jis nesiūs tau čebato ~Pirmiau 74 Lasvos| kalėj'mo tamsybės, ~Kaip angels sargas mane raminai... Bičiule! ~ 75 Pasak | Žmogus, pagriebęs lazdą, angiai tarė:~,,Oda tikrai nauja, 76 Cenzur| linksmai užkalbino:~ - Tai ankštybų švetelių Dievaš davė šulaukti. 77 Pasak | aš - ir oda numauta jau anoji,- ~Angis taip sako žmogui, 78 Lietuv| ta vieša vieta buvo mat anos lentutės su parašu "žingine". 79 Lasvos| Jam bemitrinant žirgelį, ~Ans pastatė ir namelį. ~,,Na, 80 Virsin| kalbėjo prakilnesniejie vyrai, antai Spirgučių Antaura, Audikų 81 Pasak | dantis pagavęs,~ Nusinešė antpiet į tamsią girią.~ ~* * *~ 82 Virsin| doblestnyj V. V." Pabaigė antrąją korektą, ir pasirodė, kad 83 Virsin| išbėgt. Tada vertė rašyt antrąjį raštininką, Takūną. Jis 84 Virsin| tylėjimą ir sau paėmiau 50. Antrąkart taipgi taip padariau.~ - 85 Virsin| pupteltum į žandą vienam, antram, trečiam paeiliui, ką? Tai 86 Cenzur| prokuratorium ir žandaru; antrame Endrius Klubas tarp dviejų 87 Pasak | Ir tiek palikus, kad antri būt pietūs,~Po kupeta užsnūdo 88 Lasvos| Prakaitas į rasą virto. ~Ant to antro vaiks nudriskęs ~Juokiasi 89 Virsin| lankyt valsčius. Šitoje antroje kelionėje pirmiausiai susipažino 90 Virsin| labai miklią sąžinę. Ta antroji ypatybė duodavo jam progą 91 Cenzur| taiposgi atsakymą, jog autorius anų uždraustų eilių jau kelios 92 Virsin| pusę, bijodamas susitikt su anuo prekėju, kada gi prekėjas 93 Lasvos| NEVALGO KIAULIENOS~Sekimas~ ~Anuomet, kada Kristus ant žemės 94 Virsin| kad vaitas spėjo pragert anuos penkiasdešimts rublių, ir 95 Virsin| vežiko ima eit dūmai, o apačioje karietos ima virt. Jis, 96 Lietuv| koja. Paskui apžiūrėjo iš apačios, nusiavė čebatus, įbrido 97 Virsin| viršininkui ir t.t.~ Apčiulbęs pusėtinai Naupilės žydus, 98 Virsin| tiek - vos išteksią ant apdarų ir altoriaus. O iš tikrųjų 99 Lietuv| pirmiausiai padavė gandą, apdaužė žandus.~ Nuo tos dienos 100 Lasvos| taip žeidžia, ~Nes nuogas apdengimo, o ne dainų geidžia.~ ~Kad 101 Virsin| mokintoją, kuris reiktų apdovanot.~ 102 Cenzur| Taigi neužilgo subadė ir apdraskė nuo plyšių popieras. Klubas, 103 Lasvos| krinta.~ Grįžt karalius apgalėjęs, ~ Žirgą jo n'išlaiko 104 Lasvos| Laiks išėjo kirograpo,~Tu apgaut rengiesi peklą~Išvaduotų 105 Lasvos| saldus dainų balsas, betgi apgavingas.~ ~Kad tiktų mano dainos 106 Virsin| galėtų geriau atlikt ir apgint valsčiaus reikalus, o tik 107 Lasvos| Kurs nuomones savo išdrįsta apginti, ~ Kurs į akis svietui 108 Lasvos| zuikiu tuoj stojo. ~Štai apgintoją prieš sūdą, ~Kurs kamputyj 109 Lasvos| pasidrūtinti:~Nuo pietų kaulus apgraužti gausi ~Ir vandenėlio atsivėdinti. ~ 110 Cenzur| plyšius, nulipo žemyn ir apgulė tupyklą. Knygų čia nerado, 111 Virsin| Vakanalijus Vziatkovičius - apgynėjas maskolių reikalų, o nuo 112 Lietuv| skundžiasi, ieško teisybės ir apgynimo, o jo prašymai sulaikyti 113 Lasvos| Ant metų pas Belzebubą~Apgyvensiu tavo stubą.~Turi per tą 114 Lietuv| pareit iš Prūsų gelumbė apicierams ir abješčikams ir t. t. 115 Lietuv| septyni abješčikai. Kad apicierui būtų lengviau prieit ir 116 Lietuv| labai įpykino parubežinius apicierus, ir viens iš jų, Baran Rylosujevas, 117 Lasvos| žmogumi buvęs.~ ~O jeigu apilsi sunkiam darbe savo ~Ir, 118 Lietuv| lietuviais.~ Pertaisymą apiprekiavo ant 3 000 rublių. Darbą 119 Lietuv| inžinierium į ūmą laiką suspėjo apiprekiuot visa ką, gaut užtvirtinimą, 120 Lasvos| Pajuto seną tvirtybę savo.~Apkaito veidas,šviste nušvito,~O 121 Cenzur| suimtų žmonių galima buvo apkaltinti tiktai du, pas kuriuodu 122 Lietuv| pravoslaviją, turi pravoslaviškai apkrikštyt, t.y. panardint į vandenį.~ 123 Virsin| nepašauks. Pstrumskienė apkrovė stalą skaniais užkandžiais 124 Virsin| Kruglodurovas jau buvo savo pusę apleidęs, bet reikia gelbėt Pstrumskis. 125 Cenzur| teko svetimam žmogui, kuris apleido ją visai ir turėjo parduoti. 126 Cenzur| Labiausiai žmogui rūpėjo apleista į patį darbymetį ūkė. Kas 127 Cenzur| išvydęs visą pragaištį apleistoje ūkėje, apsiverkė. Kam, vargše, 128 Cenzur| dalykų apsprendė ir likimą apleistos jau tupyklos. Prikalinėjo 129 Virsin| reiškiantis žodis "ima" aplėkė visą pavietį ir sugrąžino 130 Virsin| Svarūnui užtvirtint. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu 131 Virsin| blaivas, teisingas, kuriam aplinkiniai kaimai paveda mokesčius 132 Virsin| palaidojimo suvažiavo iš aplinkinių parapijų kunigai visai nesiklausę 133 Virsin| maištdariai! Tik mes juos apmalšinsime!~ Pstrumskiui sumaišymas 134 Virsin| rinkt sau vaitus, galinčius apmalšint raštininkų šunystes arba 135 Lietuv| tiltelių, kuriuos galima būtų apmaskoliuot. Žiūrėk tu! tai neva lenkas, 136 Lasvos| priešiai stvėrė draskyt mus apnikę,~Jūs kaip niekšai pabėgot 137 Virsin| teisybės buvo toks, kaip jį aprašė savo pranešime žydeliai, - " 138 Virsin| per valsčiaus kanceliariją apreiškimą, kad dalykas apie užtvirtinimą 139 Virsin| skyrium. Apie Pstrumskį tame apreiškime nebuvo nė paminėta. Galbūt 140 Lietuv| matai, tavo vyras mirė apriliuje; kad būtų miręs mojuje, 141 Cenzur| Kas prižiūrės gyvuolį? Kas aprūpins namiškių reikalus? Kas mokesčius 142 Virsin| užmiršo savo viršininkystę. Apsidairęs aplink įžymiai ir matydamas 143 Lasvos| tiktų mano dainos nuogam apsidengti, ~Aš imčiau iš dainelių 144 Virsin| savo algą. Pasirodė, kad apsigavo. Čia gąsdina viršininkas, 145 Cenzur| paeiliui kiekvieną lietuvį, apsigyvenusį po jo apveizda. Pradžia 146 Virsin| gerai, jeigu toks žmogus apsiima patarnaut valsčiui,- atsakė 147 Lietuv| kada nė apsiskalbti, nė apsilopyti - turi vis dirbti prabaščiui... 148 Virsin| knistis mėšluose - tegul tik apsimalšins cholera. Nepaklausius kuriam 149 Pasak | sviets neištikėtų tau, ~Tai apsimesk paskui meiliu, ~Geru, padoriu 150 Virsin| permanė viršininko norą, bet apsimetė nesuprantąs. "Jeigu norėsiu 151 Virsin| pabarškinęs į kuknios duris ir apsimetęs, būk viršininko žodžių nė 152 Virsin| žiūriu ant to per pirštus ir apsimetu nematąs. Aš žinau, kad jie 153 Virsin| Vziatkovičius nutilo, ir veidas jo apsiniaukė.~ Susėdo abudu su pačia 154 Lietuv| negali pasakyt. Dabar jau apsipratau, nes laksto beveik kasnakt, 155 Virsin| žiūri, ką čia dabar daryt. Apsiraišiojo kaipo didei pažeistas, paėmė 156 Virsin| kasžin koks žmogus poniškai apsirėdęs vaikščioja po kalnus dairosi 157 Lietuv| ir tie neturi kada nė apsiskalbti, nė apsilopyti - turi vis 158 Pasak | Visiems panagėse tu apsiskelbęs. ~ Na, kas piktadario 159 Lasvos| jūs garsus klyksmas staiga apsistojo, ~Kasžin kur išsislapstėt 160 Lietuv| pradėjus svietui rėkti, turėjo apsistot ant "pertaisymo".~ Šaukiasi 161 Virsin| pasirodyt činovninkams. Pasakė, apsisuko ir išėjo.~ Nusistebėjo 162 Cenzur| kalėjimą, o tupyklą, liepęs apsiūt audeklu, nusiuntė į Kauną, 163 Cenzur| pragaištį apleistoje ūkėje, apsiverkė. Kam, vargše, pasiskųsi 164 Virsin| gendrolius (Kruglodurovas buvo apsivilkęs su balta mandiera, tik labai 165 Cenzur| Izvergovičius, stačiai kalbant, apsivogė, nesa vyriausybė pamatė, 166 Virsin| sustabdė arklį, iškilmingai apsižvalgė aplinkui ir nusišluostė 167 Virsin| triūstis apie "ikoną".~ Apskelbė visiems, būk davęs daryt " 168 Virsin| Mudu su raštininku jau apskelbėme, kad kasą išplėšė, ir padarėme 169 Virsin| suklupo, bet tai nieko, tai, apskritai imant, mokėjimą katekizmo 170 Virsin| Pabaigoje pietų užtiesė ant apskrito stalo geležinkelį, ir mašina 171 Virsin| išteisint, o čia sūdo nėra - apskundė, ir jau neišsivaduosi, kaltas 172 Virsin| nori atkeršyt - eina ir apskundžia, kad tas ir tas prilaiko 173 Pasak | ASILAS~ ~Per girią ėjo asilas apspangęs:~Į didį kelią buvo išsirangęs.~ 174 Cenzur| didesnė. Tarp kitų dalykų apsprendė ir likimą apleistos jau 175 Virsin| žmonėms ant rinkimų, aš apstačiau stalą su bonkomis, padėjau 176 Lietuv| namus. Ant rytojaus anksti apstatė namus abješčikais, pats 177 Virsin| priežiūros bažnyčios ir buvo apstoję klebonijos prieangę, o burmistras, 178 Lasvos| įkiša ranką - ~Apvagia, apsuk, kaip kas išmano.~ ~O čia 179 Virsin| eidamas tiesos keliu,- gal jas apsukt tik šuntakiais, nes su tais 180 Virsin| Užsėdęs ant arklio, apsuptas susirinkusių žydų ir žydukų, 181 Lietuv| sumišėliui į galvą. Tas apsvaigęs parvirto. Tada Baran Rylosujevas 182 Pasak | prašvitus, tarytum ant juoko ~Aptemo akys varguolio apuoko. ~ 183 Virsin| viršininko...~ Rodos, vėl aptilo. Štai per Petrinių jomarką 184 Pasak | būt žvėries nelaimingo. ~O apuoks naktyj, kad būtų tamsiausia,~ 185 Pasak | keliauti. ~Asilo prašyms apuokui patiko, ~Ir vadžiot spangį, 186 Lietuv| nuardysiu ir pasidarysiu apvadus prie tošės".- "Tik pabandyk! 187 Lasvos| į kišenių įkiša ranką - ~Apvagia, apsuk, kaip kas išmano.~ ~ 188 Lasvos| Kada būrius jūs viens apvaliojo? ~...Samsons išblyškęs štai 189 KitiEi| Tokiu būdu visados ~Priešius apvaliosi ~Ir be jokios priegados ~ 190 Virsin| komiteto sąnarys galėjo apvalyt užsivertėlio gyvatą jo kaštu 191 Virsin| Argi visas taip greit apvažiavai?~ - Da tik dvi, bet jau 192 Virsin| išlaimėt. Dabar susitarė apveikt valsčių, išvien ir Svarūną, 193 Virsin| Kada jau pagirios buvo apveiktos, atsistojo Vakanalijus Vziatkovičius 194 Virsin| buvo Pstrumskio pristatyta. Apveikus gi valsčių, reikėjo savo 195 Pasak | APVYNYS~ ~ Darže išaugęs apvynėlis ~ Aplinkui smaigą vyniotis 196 Lietuv| sudėvėti. Viena koja storai apvyniota skudurais, kurie, matyt, 197 Virsin| tarpu atvažiavo į Nupilę apyrubės sūdas ant Matvejevo bylos. 198 Virsin| užtvirtint tamistą, kaipo apšviestą žmogų, tik gubernatorius 199 Virsin| Vakanalijus Vziatkovičius ir prie apšvietimo pridėjo ranką.~ Pirmiausiai 200 Virsin| neišpasakytai gražių kalnelių, apžėlusių medžiais ir krūmais. Vietos 201 Virsin| ištarė:~ - Dabar eisime apžiūrėt miestą.~ Užsėdęs ant 202 KitiEi| Kas gal pliaukšt kaip "Apžvalga"~Kas gal taip suvelti?~ 203 KitiEi| APŽVALGOS" MOKSLAS~Mutinys~ ~Paklausykite, 204 Cenzur| kalbėjo senis toliau, apžvelgęs visus aplinkui, ir garsiai 205 Lasvos| žodžių baugingų paklausę, ~Arčiau nebandę pažinti baisybės, ~ 206 Lasvos| juodą, ~Žino, kaip gilų arti arimą, ~Kas šaltai rasai nepasiduoda,~ 207 Lietuv| pats būdamas parubežio arkangelu, taip begėdiškai velki kontrabandą, 208 Lietuv| sveikatos abješčikams ir jų arkliams! Da kitąsyk abješčikų buvo 209 Lasvos| mastų dviejų,~Vieną koją tur arklinę,~O vėl kitą vanaginę.~,, 210 Lasvos| kančiuką, ~Kad būt kuo paplakt arkliuką! ~Ir namai reik budavoti, ~ 211 Virsin| Turbūt jam rodėsi, kad jo armija bėga nuo savo gendroliaus. 212 Lasvos| Paskyrė teikimui tik artimams laimės, ~ Kuris didžius 213 Lasvos| ARTOJAUS SKUNDAS~ ~O sielvartėli 214 Pasak | Ar kuo nors už tave jisai aršesnis? ~Tik vienu tiesumu jau 215 Virsin| dalykas liko praloštas. Da aršiau, paleido paskalą, būk Raibutis 216 Pasak | kokią naudą paminės ~Iš aržuolaičio štai ir jojo giminės!~ 217 Pasak | aržuolaitį pasodino. ~Prigijus aržuolaičiui, apvynys netruko ~ 218 Pasak | šmakšt įbruko, ~O vieton jojo aržuolaitį pasodino. ~Prigijus aržuolaičiui, 219 Pasak | stovėjo ~ Jaunutis aržuolėlis. ~ - Tegul kas kokią naudą 220 Pasak | Tuoj prisiplakt prie aržuoliuko. ~ Ir nuo to laiko 221 Pasak | galvočiau mūs ilgausi? -~Sutikus asilą, laputė klausė.~ ,,Ugi, 222 Pasak | Pakelevingi iš girios išėjo. ~Tad asils melsti apuoko malonės, ~ 223 Cenzur| žandarų. Ką gi darysi? Per aspera ad astra.~ Žandaras, 224 Cenzur| gi darysi? Per aspera ad astra.~ Žandaras, davęs neteisingą 225 Virsin| Trečias pradėjo vaikščiot atbulas ir, vieton pataikyt ant 226 Cenzur| Dabar jau karjera buvo atdara, ypač da, kaip Juda Izvergovičius, 227 Cenzur| degtine valsčių, kad per ateinančius rinkimus imtų jį į vaitus. 228 Lietuv| padaryt ir sako: atsakymas ateisiąs pas vaitą... Laukiu laukiu, 229 Cenzur| ražbaininkai taipošgi neturi ko ateiti, tai tiktai ką jūš šveiki 230 Lasvos| abudu prapuola.~ ~Ir tu ateivio attolinta būsi. ~Vargše 231 Virsin| neturi nė kokio. O jeigu atėjai ne į svečius, tik ant manęs 232 Cenzur| raštų?~ - Iš kur man būtų atėję į galvą?~ - O ką reiškia 233 Virsin| karčemą, pas žydą Mozūrą. Atėjęs atsisėdo už stalo ir riktelėjo:~ - 234 Virsin| kad tokios gazietos būtų atėjusios. Iš kur paviečio viršininkui 235 Lasvos| Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.~ ~ ~ 236 Lietuv| Bet girdžiu - ten tas atgriebė emeritūrą, tai vėl kits, 237 Lietuv| siūbuoju. Sakau, kad nebūčiau atgriebęs nors keleto savo senųjų 238 Lietuv| rublių. ~ Tokiu būdu atgriebiau atgal daug lentų ir balkių, 239 Virsin| tuos pinigus iš valsčiaus atgriebt?~ Kaip viršininkas neguldys 240 Virsin| rašyt patiems, bet tą dalyką atidėjo ant rytojaus, o tuo tarpu 241 Virsin| naudotis ir tą algą grynai atiduodame savo viršininkui-tokia jau 242 Lietuv| nuskriaudė!.. Mano vyras, amžiną atilsį, turėjo pas Sintautų pliacių... 243 Virsin| quo visai nesistengė nė atitaisyt.~ Kada, išbandę visokias 244 Pasak | mėšlyno krūvą, ~Žemčiūgo atitiko grūdą. ~,,Na, kam da tokis 245 Pasak | visų geriausias kaime? ~Kas atitolins nuo manęs nelaimę? ~Girdi 246 Cenzur| likimą ir visas sąlygas, atitolinusias kryželį. Keikė net parubežinius 247 Virsin| paskirtus sąnarius.~ Štai atjoja raitas Vakanalijus Vziatkovičius, 248 Lietuv| darbą nuo pradžios iki galo atkartodama, slenka pamažėli pirmyn. 249 Virsin| kad jūs - geri žmonės. Atkartok! - paliepė vertikui.~ 250 Cenzur| sakinys buvo po kelis sykius atkartotas ant tupyklos sienų ir tą 251 Virsin| ir suriko:~ - Kas tai: atkeliavo paviečio viršininkas, o 252 Virsin| rankose, tankiausiai lenkų, atklydusių kasžin iš kur ir kasžin 253 Virsin| visados. Vienok Kruglodurovas atkreipė ant savęs vyriausybės akis, 254 Cenzur| būdavo atlaidai. Per tokius atlaidus moters, nežinodamos tam 255 Virsin| Patyrė, kad, pirmąkart atlankant Žydpilę, burmistras ne viską 256 Virsin| Per nedėlią viršininkas atlankė visas valsčių kanceliarijas. 257 Virsin| gėrimų. Pstrumskis tankiai atlankydavo Naupilę ir kaskart vaišindavo 258 Virsin| ant namų. Kanceliarijas da atlankysiu - nepabėgs.~ Išsimetus 259 Virsin| buvę negražu, jeigu būtų atleidusi kunigams, kurie patys nepasitiki 260 Virsin| atleisk mums, kaip ir mes atleidžiam. Atsimink, vaikeli!~ 261 Virsin| vaikeli, skųsk! Jeigu tu atleistum, tai Dievas tau neatleis, 262 Lasvos| Da galiu pats pasigirti:~Atlikau bjauriausią pirtį!" -~Tvardauską 263 Lietuv| mane į pravoslaviją. Kaip atliks tai, sunku įspėt. Aš žinau 264 Virsin| pasirašyt ant popierų, o atlikusį laiką visiškai pašventė, 265 Lietuv| prašymų, nuo kurių biure buvo atlipintos markės. Taigi mat, čia žmonės 266 Lietuv| šnairai pažiūrėjęs į mano atlošas.~ Laukiau, ką su manim 267 Cenzur| vargše, pasiskųsi ir kas atlygins?~ Štai atėjo ir naujai 268 Cenzur| permanė, kad, vieną ar kitą atmainą padarius, kartais net be 269 Virsin| kokių administratyviškų atmainų tame dalyke daryt nereiks. 270 Lasvos| GRAŽIAU IR GRAŽIAUSIA~ Atminčiai susirinkimo pas J. Gaidį, 271 Virsin| geri papročiai! - manė sau, atmindamas Žydpilės burmistrą ir Pstrumskį.~ - 272 Lasvos| žodelį, ~Ir motiną pagarbin atminimais vaiko.~ ~Gražiau, jeigu 273 KitiEi| bažnyčioj, nes tinginį myli. ~Atminki, kas tai būtų, jei mįslius 274 Virsin| to už mažą nepadarysi. Ir atminkite, apie tokius dalykus ša, 275 KitiEi| atsiplėšus - įžadai mat toki;~Atmintyje tik laiko, kur atlaidai 276 Pasak | Senuosius skriaudimus atmonyt geidžia:~ Vieni 277 Cenzur| Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją.~ 278 Virsin| viršininke, kas bus? tu pats atnešei mums cholerą! Mus išgąsdinai, 279 Lietuv| tris spirito". Tai taipjau atnešiau tris stuopas arako ir dvi 280 Virsin| priminė viršininkas.~ - Atneškite da silkės! - paliepė Kuznickis, 281 Lietuv| pasakė ir pareikalavo atnešt iš valsčiaus raštus. Mudu 282 Virsin| atsigriebsime, kaip viršininkas atpigs. Kad tik sykį pradėtų imt... 283 Virsin| pradžių branginasi, o paskui atpinga. O kad jis ima, tai tikras 284 Virsin| parodžius, kur reikia ieškot, atranda tokį pat įrašymą ir ima 285 Lasvos| prie darbo teimas! ~O kur atrasi tinginį miegalį, ~Tegul 286 Pasak | kūmute, tarpe mūs sesukių ~ Atrastume daugybę tokių snukių".~ 287 Virsin| kitokią kontrabandą, tik atsargiai, ir taipgi nieko nebus. 288 Virsin| vėl pinigų, nes 5 rugsėjo atsibaldė į Žydpilę ant sanitariškos 289 Virsin| neišteko.~ Ne po ilgam atsidarė naujas uždarbio šaltinis: 290 Virsin| mes visi, viršininkai, atsidursime ten, - čia mostelėjo ranka 291 Pasak | guli urvoje, tarytum ~ Nė atsidvėsti iš skausmų negali.~Dabar 292 Virsin| apie tai, pakilo nuo žemės atsigaivinęs arklys. Kruglodurovas pasinaudojo 293 Virsin| Pstrumskis pradeda greit atsigaut.~ Neužilgo po jos parvažiavimo 294 Lasvos| Samsons išblyškęs štai atsigavo - ~Pajuto seną tvirtybę 295 Virsin| Kaip nuo tos tiesos atsigint? - manė.- Argi ji neduoda 296 Virsin| tokį stebuklą, negalėjo atsigirt ir atsigėrėt, kaip jam ta 297 Virsin| išrinko visi! - užbaigė atsigręžęs į raštininką ir nuėjo į 298 Virsin| nevertas, bet paskiau ant kitų atsigriebsime, kaip viršininkas atpigs. 299 Virsin| Pstrumskis pradėjo atsigriebt. Tik sunku dabar, žmonės 300 Cenzur| Izvergovičius padarė įžadus atsigriebti vyriausybės akyse, gauti 301 Virsin| garsiai, kad net vežikas atsigrįžo.~ - Gerai būt viršininku, - 302 Virsin| kada žmonės su jo pagelba atsiimdavo ugniapinigius. Kam vėl pateko 303 Virsin| kad dabar kur kas tankiau atsikartoja "doblestnyj V. V." nekaip 304 Virsin| taip sunki... - skundėsi atsikėlęs Kruglodurovas.~ - Vakar, 305 Virsin| planai, ir norėdamas greičiau atsikratyt nuo drąsių Svarūno pažvilgių, 306 Virsin| jį viršininko. Tik tada atsikreipė, kada Kruglodurovas suriko:~ - 307 Pasak | Stukt mešką su alkūne, atsikreipti liepia:~ ,,Žiūrėki, tai 308 Virsin| išvažiavo. O ką darys? ~ Atsileidusi viršininko širdis neužilgo 309 Lasvos| tylėjo, nes turėjo viltį ~Atsiliuosuot tuoj; bet ant galo mato, ~ 310 Virsin| pas pačią. Pati, pamačiusi atsimainiusį jo veidą, klausia:~ - 311 Virsin| tylėjo, da labiau išsitiesė. Atsimindamas rodą, kad reikia pasibrangint, 312 Virsin| Staiga sustojo lyg ką atsiminęs, išsitraukė bonką spirito 313 Lietuv| LIETUVOS TILTO ATSIMINIMAI ~Rugsėjis, 1896 m. ~ 314 Pasak | Geriau būt, kūma. atsiminti šitą:~Pažvelk pirma ant 315 Virsin| akmenukas, krinta ant rato ir atsimušęs suduoda į vežimo šoną.~ - 316 Virsin| kaipo zerkolas, kuriame turi atsimušt baimė ir gerbimas vyriausybės. 317 Virsin| algos, sakydavo, būk jis atsinešęs čion su savim didelius pinigus. 318 Virsin| Pstrumskienė pakilusi nubėgo atsinešt gardžių skystimėlių. Kruglodurovas 319 Virsin| sukandęs dantis.~ Prabaščius atsipeikėjo ir, skaudžiai užgautas, 320 Lasvos| metams sukakus ~Ir mane imt atsiplakus, ~Tau tris darbus duot galėsiu, ~ 321 KitiEi| išvydusi kelnes;~Vaikščioja atsiplėšus - įžadai mat toki;~Atmintyje 322 Virsin| pašventinimo ceremoniją ir istoriją atsiradimo "ikonos". Persergėjo vienok 323 Virsin| pamokinimų gal neištekt atsiradus netikėtoms sąlygoms.~ 324 Virsin| kokių pas jį neesą, jeigu atsirastų paskiau, tai duosiąs Svarūnui 325 Virsin| mašina su kava šnypšdama atsirito ties viršininkų ir sustojo. 326 Lietuv| pirmiausiai užkalbinusi senę, atsirišo pundelį ir įdavė jai galą 327 Virsin| ir be to buvo jau visai atsisakęs nuo kovos su Pstrumskiu.~ 328 Virsin| prieangę, o burmistras, atsisėdęs už stalelio ant tos pat 329 Virsin| pas žydą Mozūrą. Atėjęs atsisėdo už stalo ir riktelėjo:~ - 330 Virsin| šičia. Gerkite! - suriko atsistodamas.~ Žydeliai, nors nepratę, 331 Virsin| kunigą, bet tuoj sugrįžo ir, atsistojęs ant prieangės, užklausė:~ - 332 Virsin| Viršininkui įeinant, reikia atsistot! - riktelėjo Kruglodurovas 333 Virsin| Gendrolius, akimis atsisveikinęs su pasekmėmis savo garsaus 334 Virsin| Moteriškė prižadėjo neskųst, tik atsisveikinusi ir eidama namo, negalėjo 335 Lietuv| Buvau jau užmiršęs tą atsitikimą. Tiktai ar į dvi nedėlias 336 Virsin| nė neklausė, nes tokiuose atsitikimuose priežiūros juk nėra.~ 337 Virsin| galvą neatėjo, kad galėtų atsitikt kitaip. Kruglodurovas išjojo. 338 Virsin| paranku, ir dėl to jisai atsitikusio qui pro quo visai nesistengė 339 Virsin| kitą kandidatą.~ Pasakęs atsitraukė, o Kruglodurovas vėl užragino 340 Virsin| tikėdamas, kad arklį pats atsiųs. Nė į galvą neatėjo, kad 341 Virsin| Apie tai, kad jis būtų atsiųstas prižiūrėt pavietį, būt užtarytoju 342 Virsin| paduotas didelis skundas ir atsiųstos ant tamistos vardo uždraustos 343 Lasvos| apgraužti gausi ~Ir vandenėlio atsivėdinti. ~Na, pasijudink! dėl ko 344 Lietuv| metrikus šliūbo, mirimo ir atsivesti liudininkus. Vaitas tuoj 345 Virsin| t. Be reikalo paleido tą atsišaukimą, nes valsčius ir be to buvo 346 Virsin| šaltyšių su keliais sodiečiais atsišaukimas į vyriausybę, būk plenipotentai 347 Lietuv| Rylosujevas beveik da geriau atsižymino. Mieste slampinėja pakampėmis 348 Pasak | taip sako žmogui, kieman jo atslinkus. ~ Žmogus, pagriebęs lazdą, 349 Virsin| piktadariai. Nors valsčius atstatė vaitą, bet viršininkas pažadėjo 350 Virsin| didelę klaidą, tylėdamas apie atstatymą raštininko.~ Iš vakaro 351 Cenzur| laike tokį šiupinį, kad buvo atstatytas ir grįžo į Varšavą. Nenorėjo 352 Lasvos| vargdieniams duoda jų strėnas attiesti,~ Palengvindams sunkią 353 Lasvos| tarė. ~Bet nuo baimės tuoj attokęs, ~Kipšui prie akių prišokęs, ~,, 354 Lasvos| prapuola.~ ~Ir tu ateivio attolinta būsi. ~Vargše lietuve, nuo 355 Virsin| Taigi jūs, pons viršininke, atvažiavę tardyt, nesugadinkite to 356 Virsin| Vziatkovičius Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naupilę viršininkas, susirinkusiems 357 Virsin| prisimeilinimui nepritarė, nes, atvažiavus viršininkui ir paraginus 358 Virsin| turi kalendorių? - klausia atvažiavusio burmistro.~ - Turiu.~ - 359 Virsin| Pasirodė, kad tuodu ponu buvo atvažiavusiu ant vasaros pasilsėt panemunėse. 360 Virsin| to negal būt vaitu.~ Atvažiuoja pas Pstrumskį viršininko 361 Lasvos| metų dviejų~Pats į Rymą atvažiuoti~Ir dūšią man atiduoti.~Sulaužytas 362 Lietuv| nedavė nuvežti pas daktarą... Atvedė kokį ten piemenį, tai sako, 363 Lasvos| mane jauną bernužėlį, ~Kad atvėsio ieškojau karštai širdžiai 364 Lasvos| krato~Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką,~Kur piemens ganė 365 Virsin| pasielgt prieš vyriausybę atvirais ir slapčiais keliais, kad 366 Virsin| trečios, pradėjo smagiau ir atviriau kalbėt - rodos, kad Kruglodurovas 367 Lasvos| norago šauk'.~ Jūs, atšalėliai, lauk!~ ~ ~ 368 Virsin| Daugumas per ilgą laiką spėjo atšalt nuo pirmojo karščio, kiti 369 Cenzur| tai tiktai ką jūš šveiki atšilankėte. Užtenka klingio ant naktieš... 370 Lietuv| Daug laiko praėjo, iki senė atšliuožė ties mano viduriu. Čia sustojo 371 Lietuv| Liepos m[ėn]. 1896 m. ~ Atšliuožia tiesiog ant manęs sena senutė 372 Lietuv| nieko gero nebus, tai pati atšliuožiau pas tikrąjį daktarą... O 373 Cenzur| tupyklos. Prikalinėjo drūčiau atšokusias lentas, plyšius užlipino 374 Cenzur| o tupyklą, liepęs apsiūt audeklu, nusiuntė į Kauną, idant 375 Virsin| antai Spirgučių Antaura, Audikų Brazys, Poškakaimio Laužaitis 376 Lasvos| MANIEMSIEMS~ ~Jeigu audra ištikus verstų stulpą vieną ~ 377 Lietuv| Sintautų pliacių... Ten augęs, ten šliūbą ėmęs, ten miręs... 378 Lasvos| ar likimo ~Viens tų, kur augin garbę, dvasią jūs kilimo, ~ 379 Lietuv| rodosi! Mane ne guvernantės augino! - Nueidavo sau lytys, o 380 Pasak | tai didelė baimė! ~Kad augtų nors gilės, tai būtų man 381 Cenzur| surašytas kokias ten aukas, aukautojų pavardes ir kitus neaiškius 382 Lasvos| didžius darbus žmonijai aukavo, ~ Prieš ką svietas 383 Lasvos| Pono, mūs kaimyno. ~Šitoji auksinė, ~Kur tenai iš šono ~Ant 384 Virsin| imdavo po vieną arba du auksinu; už pasą į Prūsus - rublį 385 Virsin| prisirinko?~ - Pasiremdami ant Aukščiausio paliepimo 1864 m., renkame 386 Virsin| Juk aš - vietininkas aukščiausios valdžios, ciecoriaus... 387 Lietuv| pusės palmą kelių metrų aukščio. Kitas vyresnysis nebūtų 388 Virsin| pas save pirmąkart tokį aukštą svečią, dagi savo viršininką, 389 Virsin| Nereikalavo to niekad nė aukštesnė vyriausybė, skirianti viršininkus. 390 Virsin| žinojo, kad yra prisiųstos iš aukštesnės vyriausybės kokios ten popieros, 391 Virsin| matyk tamista, jo činas aukštesnis už mano, tai kaip aš jį 392 Pasak | šnipą galėtum pakelti į aukštį,~Ant manęs giles tu tikrai 393 Virsin| tamsuoliai stražninkai nesuprato aukštų siekių savo viršininko ir 394 Lasvos| mato.~O degloji išlindus ausimis tik krato~Ir žviegdama nubėgo 395 Lietuv| pirštų ir greit stvėrėsi autis čebatais, bambėdamas tuo 396 Cenzur| uždraustas eiles su aiškia autoriaus pavarde. Medegos jau tiek, 397 Virsin| Didžiavyris pagyrė autorių už gražią plunksną, įsidėjo 398 Lasvos| laukia iš vieno ~Užtekant aušrą, dvasios kvėpimo,~ Kas 399 Cenzur| Naupilė išrodė lyg ūžiantis avilys. Tokį neramų įspūdį sėjo 400 Virsin| ūžusios; tas švelnus ir saldus avinėlio balsas, išeinantis iš lūpų 401 Pasak | pas Motiejų!"~ - Ir tas avių neteko dviejų.-~ ,,Tai 402 Cenzur| panai Marijai šlūžyt ir još ašablyvu milašninku būt". Senukas, 403 Lasvos| beglaudžiant, ~Mergelė bokšte ašarėles braukia.~ ~ ~ 404 Lasvos| žiba. ~O žmonių išmirę - ~Ašaromis tapę... ~Į laukus subirę.~ ~ 405 Lasvos| kvietkelių pynė vainikėlį. ~Nesyk ašaroms savo drumsčiau jos šešėlį, ~ 406 Lasvos| Šaltąją rasą, ~Matydams mane bado prispaustą,~ Nuogą ir 407 Lasvos| skraidė ~Ir kitus didžiuodams baidė, ~Šoble palei ausį mojo - ~ 408 Virsin| Kruglodurovui tie žodžiai, rodos, baidyte nubaidė visas mintis. Taigi 409 Lietuv| maskolišką parašą, pradėjo baidytis. Į trumpą laiką sudaužė 410 Virsin| ir jums, ir man būtų! - baigdavo, paėmęs nuo nudžiugusių 411 Virsin| kas jis, kam jis čia yra, baigėsi ant to: kad jį atsiuntė 412 Virsin| aiškino žmonėms, kad liktų ir baigtų rinkimus, o viršininkas 413 Lasvos| striukas,~Kepurę nus'ėmęs bailiai,~Visiemis turstelėj' dailiai,~ 414 Lasvos| ne ne, tai varnas!~ ~Da bailių žvirblių balsai nenutilo, ~ 415 Lasvos| pagirtas, ~Dabar nuliūdęs, bailus, netvirtas, ~Nuleidęs galvą, 416 Cenzur| viens už kitą keistesnis ir baisesnis, ir visa Naupilė išrodė 417 Virsin| šuns vaike! - suriko da baisiau ne tiek dėl pasibranginimo, 418 Pasak | Baudžiąs tiktai kaltus, surink baisingai:~ - Tu diege prakeiktasis!~ 419 Virsin| negalėtum tamista parodyt man tą baisųjį skundą ir tas gazietas? 420 Virsin| Kruglodurovas pamatė visą baisumą savo padėjimo. Aiškus dalykas, 421 Lasvos| Arčiau nebandę pažinti baisybės, ~Palydėj' kviečius... Na, 422 Virsin| kad jis, kaipo užsipelnęs bajorystę, neturi tiesos pirkt valsčionišką 423 Cenzur| sukniubusią iš senatvės bakūžėlę ir įsigavo į vidų. Ant suolo 424 Virsin| mūšyje įlindo iš baimės į balą. Kada vieni kitus nuo tos 425 Lietuv| ir tiek. Tiesa, poškino, baladojo dikčiai - mat dirbo. Tik 426 Pasak | abudu keliaut toliau bando. ~Balas ir duobes, kelmelį kiekvieną ~ 427 Lietuv| atgriebiau atgal daug lentų ir balkių, nors susilpnintų, bet visgi 428 Lietuv| užkeiks, tai net per mano balkius drebulys pereina, nors maskoliškos 429 Virsin| išlindo Kruglodurovas iš balos ir žiūri, ką čia dabar daryt. 430 Virsin| kad Svarūnas pasiduoda balsavimui į vaitus, užsispyrė visokiais 431 Pasak | Turėdams taip garsų ir gražų balselį! -~,,Tai, ką balsas mano, 432 Virsin| Kruglodurovas buvo apsivilkęs su balta mandiera, tik labai sujuodusia) 433 Lietuv| kurie, matyt, kitąsyk turėjo baltais būti.~ Daug laiko praėjo, 434 Lasvos| ten čirškia, ~Verkia ten balti berželiai.~ ~Tais tiktai 435 Lietuv| daug vandens praleidau į Baltjūres; daug žmonių ašarų ir prakaito 436 Virsin| Aš tave nusiųsiu ten, kur baltos meškos...~ Da būtų ką 437 Lietuv| stvėrėsi autis čebatais, bambėdamas tuo tarpu pusgarsiai: "Gerai... 438 Lasvos| lauką,~Kur piemens ganė bandą. Nelaimingą auką~Žydai atrast 439 Virsin| paketinę rinkt į sūdžias vieton Bandavičiaus. Dabar taipgi mielai prisidėjo 440 Virsin| Nuvažiavo pas Virdulynės sūdžią Bandavičių, garsų dirbiką painių ir 441 Virsin| mėtė ant kalno akmenukus, bandydamu, katro geresnė ranka. Mat 442 Pasak | pagelbos likt...~ Na, da bandyk nubėgt pas Pošką!"~ - 443 Virsin| pas dvarponius, pateko pas baroną K., labai turtingą vokietį, 444 Lasvos| riešutinių, ~Stogo iš žydų barzdelių, ~Lotų iš aguongrūdelių! ~ 445 Lasvos| prispaustą,~ Nuogą ir basą? ~Ar nepakanka, kad žmogus 446 Virsin| reikalo šiuo žygiu kunigus baudžia. Tik atsirado renegatas, 447 Pasak | kad darąs teisingai, ~ Baudžiąs tiktai kaltus, surink baisingai:~ - 448 Lasvos| teisybė:~Kviečiuose riogso bauginga baisybė. ~Lyg būtų paukštis: 449 Lasvos| Mat žvirbliai, žodžių baugingų paklausę, ~Arčiau nebandę 450 Virsin| paines, liežuvius, skundus, bauginimą "administratyvišku keliu" 451 Virsin| purtėsi negersiąs, bet, bausdamas Pstrumskį, pajuto sausumą 452 Lietuv| Nė sykį nė bėgęs, nė baustas... parsinešė tris "našipkas" 453 Cenzur| politiškų prasikaltėlių ir bausti administratyvišku keliu. 454 Cenzur| Klubas pažįsta žmones, baustus už lietuviškus raštus.~ 455 Virsin| raštininkas. ~ Išskyrus Bavolskį, niekur valsčiuje nemokėjo 456 Virsin| erkės, visoki Pstrumskiai ir Bavolskiai. Jie gali laimėt iš valsčiaus 457 Virsin| pirmiausiai susipažino su Žioplių Bavolskiu. Bavolskis nemokėdavo taip 458 Lasvos| Tvardauskas, kerčią užėmęs, ~Lyg baša koks įsirėmęs, ~,,Gerkit, 459 KitiEi| gyvatės gylį;~Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli. ~Atminki, 460 Virsin| čia nuvažiavo į Pliuškių bažnytkaimį ir užragino mokintoją paklausinėt 461 Lietuv| Šilgalių valsčių. Jau ten bebūdama, nuėjau pas vaitą pasirodavot 462 Lasvos| tiktai netenka, ~Vargdieni bedali! ~Kitąsyk žvaigždes juk ~ 463 Virsin| Jau jau krinta šimtinės į bedugnes...~ - Derži, derži, derži! - 464 Lietuv| lengva lengva... tai taip beeidama ir pabudau. Nuo tuokart 465 Lasvos| veda, ~Kur laukelį dirb begalį;~Kits - po kairei, kur iš 466 Virsin| gyventojus ir parubežiuose gaudyt bėgančius. Kruglodurovas, gyvendamas 467 Pasak | lyg užtverti. ~Per kaimą bėgdams, rado jis Rainutį, ~Kurs 468 Pasak | Po aržuolu sykį degloji begėdė~Nukritusių gilių taip daug 469 KitiEi| vartoti?~ Kas įstengs prieš begėdžius~ Kiauliškai plepnoti? ~ 470 Lietuv| kada verbavo... Nė sykį nė bėgęs, nė baustas... parsinešė 471 Lasvos| Vilija dingsta, Nemunui beglaudžiant, ~Mergelė bokšte ašarėles 472 Lietuv| tik, svieteli brangus, da begyvenant vyrui devyni rubliai prigulėjo... 473 Pasak | neteko dviejų.-~ ,,Tai bėk greičiau į Tado kiemą!"~ - 474 Lasvos| kad pelėda!~- Ir nuo jos bėkim nes ir ta mus ėda!~- Tai 475 Cenzur| arba laikyti Senapilėje. Bekratydamas pas vieną rado laišką, kur 476 Lietuv| tarytum štai nuo manęs vanduo belyjant. O kaip užkeiks, tai net 477 Lasvos| mano pačią?~Ant metų pas Belzebubą~Apgyvensiu tavo stubą.~Turi 478 Pasak | tavęs jam prireikia, ~Kaip bematai kitokiu stojas - ~Pirmiausias 479 Lasvos| užsėdęs šyvį bando.~Jam bemitrinant žirgelį, ~Ans pastatė ir 480 Virsin| prieš rinkimus atvažiavo į Benderių kaimą žandarai, klausinėdami 481 Virsin| sutarė išsiųst jau kitą savo bendrą su šimtine.~ Kruglodurovas, 482 Virsin| kariumenės, tapo išsiųstas su bendrais į Siberiją. Kruglodurovas 483 Virsin| Žydas išėjęs nubėgo pas savo bendrus ir išpasakojo viską, kaip 484 Lietuv| gaudo kontrabandą. Smagi bendrystė.~ Likite sveiki, rapukai! 485 Virsin| juodu kalbėjo, ir matyt buvo bentgi tuo žygiu viršininko palinkimas 486 Cenzur| tavo šeimininkas neduoda. Bernas šito dalyko nesuprato ir 487 Lasvos| žodeliais meiliausiais ~Mūsų berneliai kaip tulpės ir rožės.~ ~ 488 Lasvos| laivs nešiojo mane jauną bernužėlį, ~Kad atvėsio ieškojau karštai 489 Lasvos| čirškia, ~Verkia ten balti berželiai.~ ~Tais tiktai takais sermėgiai ~ 490 Virsin| pagal naują įstatymą 11 berželio šių metų.~ - Jeigu toks 491 Pasak | Tada aržuols tarė:~- O tu besarmate!~Na kas gi tai matė~Tokius 492 Lietuv| senatvės, o tik per činovninkų besąžinystę. Pasižiūrėjau sykį į Šešupę - 493 Lasvos| Kol da idealais, brol, besigėrėsi,~Siek prie idealo, tik doro 494 Lietuv| Rylosujevas išsyk šoko prie knygų. Besiknisdamas užtiko seną neapdarytą lietuvišką 495 Virsin| jį nunešt pas vyresnįjį? Besirūpinant apie tai, pakilo nuo žemės 496 Virsin| nė kiti nieko jam nedarė. Besivalkiodamas po mūšio lauką, rado turkų 497 Lasvos| Jei kankintojas yra tik besočiu. ~O jau labiausiai stebėtisi 498 Lietuv| nebus... kasmet uždirbsime betaisydami..."~ Žydas nuėjo sau. 499 Virsin| patyriau dabar iš naujo, bevažinėdamas per kanceliarijas.~ - 500 Lietuv| patys neamžini: nusmuksite, bevažinėdami per savo darbo tiltus. ~ 501 Virsin| ko geriausiai, - protavo bevažiuodamas. - Pavietyje įvesta, matau,