MĮSLYS

Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;

Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;

Vaikščioja atsiplėšus - įžadai mat toki;

Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki;

Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;

Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli.

Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki.