LAISVOS VALANDOS

VARPAS

Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu

Apreiškė žemei tekėjimą savo,

Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu,

Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:

      Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Tuoj darbininkai visi suknibždėjo

Lyg gyventojai užgauto skruzdyno

Ir kasdieniniai darbai prasidėjo

Žmonių lizduose ir ant lauko gryno.

      Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia,

O graudus balsas veržiasi per orą.

Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią?

Tinginius prikelt turi tikrą norą.

      Kelkite, kelkite. kelkite. kelkite...

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tai skambink, ,,Varpe"! tegul gaudims tavo

Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

O tas šaukimas perniek tenežūva!

      Kelkite, kelkite, kelkite. kelkite...

Kas darbininkas ir kas dirbti gali,

Ant tavo balso prie darbo teimas!

O kur atrasi tinginį miegalį,

Tegul neliaudams jį budin gaudimas:

      Kelkite, kelkite. kelkite, kelkite...