GAIDYS IR ŽEMČIŪGAS

Gaidelis, pagal savo būdą

Krapštydamas mėšlyno krūvą,

Žemčiūgo atitiko grūdą.

,,Na, kam da tokis niekas būva? -

Tarė Gaidys,-o tik ant svieto

Yra kvailiai, ką jį už brangų laiko!

Tai ką norėt nuo žmogaus paiko!

O aš žemčiūgo brangaus vieto

Veliju miežį: jis pigesnis,

Bet brandesnis ir sotesnis".

* *  *

   Prasčiokai taipgi: ko suprast negali,

   Vadina tą nieku ir met į šalį.