Part

  1 Pavas |            paskaitęs su dvasios valdonais;~Ir iškentėjusioj mano krūtinėje ~
  2 Pavas |             suvartojau? ~Skambančią giesmę ir širdį jausmingąją ~Argi
  3 Pavas |                    nuliūdęs poeta! ~Ar kas ir kančių tiek pakelti galės ~
  4 Pavas |                atšalę!~ ~Daug žemės puikių ir gražių dukterų ~Jo širdį
  5 Pavas |            dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptų ~Ir auksą, ir vardą žadėjo.~ ~
  6 Pavas |                   eilių įkvėptų ~Ir auksą, ir vardą žadėjo.~ ~Tau puikūs
  7 Pavas |                  žydros užtekėjai aušros, ~Ir naują pasaulį jis mato.~ ~
  8 Pavas |                   kaip aukštybių žvaigždė ~Ir šventą neši įkvėpimą.~ ~
  9 Pavas |                 vandenys bėga;~Pažino tave ir pamilo visi:~Ir rūmai, ir
 10 Pavas |                Pažino tave ir pamilo visi:~Ir rūmai, ir sodžių sermėga.~ ~
 11 Pavas |                  ir pamilo visi:~Ir rūmai, ir sodžių sermėga.~ ~Poetams
 12 Pavas |                    senelį ~Iš kapų milžinų~Ir išgirsti nors viena, bet
 13 Pavas |                    ne tą šiandieninį,~Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą
 14 Pavas |                 šiandieninį,~Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, ~
 15 Pavas |                   senelį ~Iš kapų milžinų!~Ir išgirsti nors vieną, bet
 16 Pavas |                  tviskėjo.~ ~Gamtos ramumo ir svajonės ~Zefyro nedrumstė
 17 Pavas |                  jaučiau jos širdį baugią ~Ir netikėtai pamylėjau ~Našlystės
 18 Pavas |                 stebuklingus davė žodžius ~Ir ausį dainomis pripildė.~ ~
 19 Pavas |                Gražus regėjimas prapuolė, ~Ir kraujas gyslose sustingo!.. ~
 20 Pavas |                    oi ne! ~Tiktai pasaulis ir jo žmonės ~Išrodė kaip sapnų
 21 Pavas |                 Išrodė kaip sapnų sapne!~ ~Ir nuo tų metų man ant veido ~
 22 Pavas |              Draugai stebėdamies apleido, ~Ir bėgo nuo manęs vaikai.~ ~
 23 Pavas |                  rytas, kad šypsos meiliai~Ir jo žavi pirmi spinduliai.~ ~
 24 Pavas |                    saulės dienų,~Atsibuski ir kelkis, džiaukis veidu viešu:~
 25 Pavas |                  tau giesmę nešu ištvermės ir vilties ~Po sunkios vakarykščios
 26 Pavas |              vargus! ~Juk tu - mano naktis ir dangus...~ ~
 27 Pavas |               žemės:~Daug verksmo, skausmo ir kančios! ~Retai dangus,
 28 Pavas |                   našlaičiu nebebus.~ ~Tam ir nakčia žvaigždelė švies, ~
 29 Pavas |                  dūmas, neblaškomas vėjo, ~Ir niekas manęs neminės! ~Tiek
 30 Pavas |                  Ieškos įkvėpimo brangaus;~Ir jiems ta žvaigždė švies
 31 Pavas |                 vėl kaip mane ji apgaus!~ ~Ir kas ta garbė, giesmėmis
 32 Pavas |                bėga greta! ~Išnyko žmogus: ir svajota-sapnuota ~Išblyško
 33 Pavas |               nematoma mano vidaus, ~Na... ir laimės pavydi vaikai! ~Bet
 34 Pavas |                dvasia ~To, kas dora, gražu ir kilnu;~Žiba ašaros man akyse, ~
 35 Pavas |                verčiau tegu audra užkauks ~Ir, prašnekus žaibais-milžinais, ~
 36 Pavas |                plačiau atsikvėptų krūtinė ~Ir man širdį nukaltų gelžinę!~ ~
 37 Pavas |                   Prekiauja gyva jo dvasia~Ir rodo perpjovę krūtinę.~ ~
 38 Pavas |              iškentėjau ~Aš kančias visas ~Ir pamėgau, pamylėjau ~Vargdienių
 39 Pavas |                    saulė prašvito meiliai ~Ir juokiasi, širdį vilioja;~
 40 Pavas |                   pirmutinė.~ ~Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! ~
 41 Pavas |             jausmus.~ ~Jis~ ~Svajonių mano ir kančios ~Tu nesuprasi niekados;~
 42 Pavas |                 liūliuoja, ~Ilgesio pilnos ir įkvėpimo.~ ~Vasaros naktys,
 43 Pavas |                     ko trokštu, gailiuos! ~Ir norint rytojaus sulaukti
 44 Pavas |                  priedanga sargo-nakties, ~Ir slėgdamos gula sunkiai ant
 45 Pavas |                  Negęsta akys sidabrinės, ~Ir sparnas miego malonaus ~
 46 Pavas |                  Aušra saulėtekio nušvis, ~Ir užsimerks nakties šviesybės;~
 47 Pavas |                     kalė. ~Čia taip malonu ir ramu! ~Pripildo paukščiai
 48 Pavas |            paglostęs šauks aukso dirbėjus ~Ir lieps man prisegti sparnus. ~
 49 Pavas |                sienos, ~Smeltini kapai!.. ~Ir į varią ~Jiems pritarę ~
 50 Pavas |                  Kada mylėjai vien matutę ~Ir sargą-angelą danguos.~ ~
 51 Pavas |             saulutė ~Tau sužavėjo akeles, ~Ir užmiršai dabar, sesute, ~
 52 Pavas |                    Jei žemė kada širdį man ir viliojo, ~Tai jos neišpildė
 53 Pavas |                  greit nuo saulės pavysta ~Ir lieka vieni stagarai!..~ ~
 54 Pavas |                  amžiais be vakaro švies! ~Ir Tau tik vienam, Amžinoji
 55 Pavas |                                      UOSIS IR ŽMOGUS~ ~Amžiaus ilgus metus~
 56 Pavas |                   metus~Augo uosis gražus,~Ir augo, ir lapais žaliavo;~
 57 Pavas |                Augo uosis gražus,~Ir augo, ir lapais žaliavo;~Tarp pakalnių
 58 Pavas |                   Nedrebėjo jisai,~Puikiai ir iš aukšto žiūrėjo;~O kai
 59 Pavas |                   uosis šakas, ~Per naktis ir dienas ~Iš džiaugsmo siūravo,
 60 Pavas |                     Nes jam gaila sūnaus, ~Ir dūmą niūniuoja jau griaudžią.~ ~
 61 Pavas |              minkštai,~Auga jaunas aukštai~Ir skleidžias platyn, ir didžiuojas~
 62 Pavas |              aukštai~Ir skleidžias platyn, ir didžiuojas~Uosis lenkias
 63 Pavas |                   viršūnę tašys: ~Vygė bus ir lopšys,~Nes kūdikis klykti
 64 Pavas |                metai kiti,~Supa lopšį pati~Ir pirmgimiui savo dainuoja:~"
 65 Pavas |                     Kam tos uogos raudonos~Ir šakutės jų plonos?~Kas prisegs
 66 Pavas |                 Dubysos ~Kaip lelijų baltų ir aukštų;~Žydi veidu kaip
 67 Pavas |                    uždegs?~ ~Visos puikios ir tęvo augimo ~Geltonąsias
 68 Pavas |                    baltveidės pavydi, ~Jai ir putinas žydi, ~Į ją stiebias
 69 Pavas |                     Ko gi ji Taip nuliūdus ir taip nerami?~ ~Vakar veidu
 70 Pavas |                 gailiai?~Sopuliai~Neramino ir Juozą giliai.~ ~Oi, dabokite
 71 Pavas |                 pasklido žiedai po laukus ~Ir pievas išpynė margai;~Aš
 72 Pavas |                    žydi laukai.~ ~Banguoja ir mainos tarp kalnų žalių ~
 73 Pavas |                 gėrėsiuosi vilnių blaivių ~Ir savo vainiko gražaus.~ ~
 74 Pavas |    Dainuosiu-ringuosiu po giria skardžiai ~Ir aš, karalienė graži.~ ~Sužvengė,
 75 Pavas |                   smuiko, net juda laukai;~Ir šokti išėjo, žiedais vainikuotos, ~
 76 Pavas |             pražilo plaukai nuo šalnos!.. ~Ir ašari dvi nenoroms išriedėjo:~
 77 Pavas |           skriejančios žvaigždės, nors mus ir apleidžia, ~Nors jų nematai,
 78 Pavas |                 brolis brolio neapkenčia! ~Ir kaip pažemintas žmogus!~ ~
 79 Pavas |                suspaus, ~Kad žmonės pabėgs ir tavęs neužstos, ~Pakelk
 80 Pavas |               balsimas sopulį kūne ramina ~Ir ugnį gesina, ir gydo žaizdas, ~
 81 Pavas |                    ramina ~Ir ugnį gesina, ir gydo žaizdas, ~Taip alpstančią
 82 Pavas |          alpstančią širdį malda atgaivina ~Ir gydo kančias paslapčiausias
 83 Pavas |               karių ~Nupuolančius stiprink ir vesk!~ ~Ir kūno silpnybė,~
 84 Pavas |           Nupuolančius stiprink ir vesk!~ ~Ir kūno silpnybė,~Ir žemės
 85 Pavas |                  vesk!~ ~Ir kūno silpnybė,~Ir žemės puikybė,~Ir pragaro
 86 Pavas |                silpnybė,~Ir žemės puikybė,~Ir pragaro juoda dvasia~Į prapultį
 87 Pavas |                    stumia~Žmonijos daugumą~Ir žudo galybe tamsia.~ ~Kaip
 88 Pavas |               padėjus, ~Neapleisk manęs!~ ~Ir neduoki, Motinėle, man pražūt
 89 Pavas |                   ŠEŠTADIENIS~ ~Kam raudos ir verksmas prie karsto Mesijo?~
 90 Pavas |               Izraelio garbė!~ ~Kam raudos ir verksmas prie karsto Mesijo?~
 91 Pavas |                    mūsų tėvus, gynei, ~Būk ir vaikams jų maloninga, ~Sostinę
 92 Pavas |              Vilniuje tavo šventovę, ~Taip ir mes Tau norėtumėm pulti
 93 Pavas |              nelankė, nežino? ~Mūsų mintys ir širdys juos taip pamylėjo! ~
 94 Pavas |               Globėja galinga! ~Mūsų tėvus ir bočius globojai ir gynei;~
 95 Pavas |                   tėvus ir bočius globojai ir gynei;~Būk ir mums, Motinėle,
 96 Pavas |              bočius globojai ir gynei;~Būk ir mums, Motinėle, vaikams
 97 Pavas |                    Nuo nuliūdimo, skaudaus ir kieto, ~Tulže apkarto gražiausios
 98 Pavas |                    gilumo.~ ~O Dieve didis ir Tėve brangus! ~Pastiprink
 99 Pavas |                   Pastiprink žmogų, silpną ir menką, ~Taip sutvarkyta,
100 Pavas |                    sau dalį, ~Eisme dirbti ir vargt dėl bendrosios naudos, ~
101 Pavas |                      Kaip kas moka, numano ir gali.~ ~
102 Pavas |                    skaudūs pančiai nukris ~Ir vaikams užtekės nusiblaivęs
103 Pavas |            nusiblaivęs dangus, ~Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis ~
104 Pavas |                      Tikėk, jei gali! ~Nes ir kaip begyvent ir kentėt
105 Pavas |                gali! ~Nes ir kaip begyvent ir kentėt be vilties? ~Rodos,
106 Pavas |                Tarp vargų-sopulių be rasos ir žvaigždės ~Mūsų mėlynos
107 Pavas |                    skaudūs pančiai nukris ~Ir vaikams užtekės nusiblaivęs
108 Pavas |            nusiblaivęs dangus, ~Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis ~
109 Pavas |                 Kas mums praeitį grąžintų ~Ir jos garsą, ir jos galią? ~
110 Pavas |                    grąžintų ~Ir jos garsą, ir jos galią? ~Kas tuos kaulus
111 Pavas |               šiaurės vėjas ~Blaško žmones ir girelę ~Ir daužydamas užėjęs ~
112 Pavas |                   Blaško žmones ir girelę ~Ir daužydamas užėjęs ~Mus iš
113 Pavas |             ateities?~Juk Dievas teisingas ir valdo, ir skiria~Laikus
114 Pavas |                 Dievas teisingas ir valdo, ir skiria~Laikus iš aukštos
115 Pavas |               meilė tėvynės tebūnie vadovu~Ir Dievas, kurs valdo visus!~
116 Pavas |                    valdo visus!~Darbuosmės ir eisme, kur šaukia tėvynė!~
117 Pavas |                 kur šaukia tėvynė!~Mylėsme ir gerbsme, ką proseniai gynė!~
118 Pavas |                  kardu kariauja, nuo kardo ir žūva, ~Ar maž po milžinkapius
119 Pavas |                  išties.~Su Dievo pagalba, ir mokslu šarvuoti~Tik stokim
120 Pavas |                   Nuslinks ta šmėkla, kaip ir nebuvus;~Saulutė džiugins
121 Pavas |                      Norint ne kartą širdį ir skausta;~Pabudę naktį varykim
122 Pavas |                naujos gadynės teka:~Nušvis ir saulės spinduliai;~Juk nujautimas
123 Pavas |                     Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.~ ~ Drąsiai, aukštai ~
124 Pavas |                    aukštai ~ Iškils balsai ir t. t.~ ~Numesk, tėvyne,
125 Pavas |               sūnūs žudo ~Kas verta meilės ir garbės.~ ~Tas ne lietuvis,
126 Pavas |                Paimsme arklą, knygą, lyrą ~Ir eisim Lietuvos keliu!~ ~
127 Pavas |                     Nors ji pasveikint tau ir baisu.~ ~Naujos idėjos -
128 Pavas |               iškilęs, ~Ar saulė leidžias, ir vakarėlis ~Ramumą neša,
129 Pavas |                 upės, į marias giliausias!~Ir skambėkit, mūsų dainos,
130 Pavas |              žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja~Ir mūsų sesučių dabina kasas,~
131 Pavas |                   Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!~ ~Čia
132 Pavas |                   kariavo;~Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.~Čia kur Vytautas
133 Pavas |                   Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.~Čia kur Vytautas Didysis
134 Pavas |                   kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,~Bus per amžius,
135 Pavas |                 gynė,~Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!~ ~
136 Pavas |               Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,~Maloningas
137 Pavas |               brangios tėvynės,~Maloningas ir galingas per visas gadynes!~ ~
138 Pavas |                    ten didžiavyrių pulkus ~Ir priešų sulaužė puikybę:~
139 Pavas |                 duobę kareiviai ten kasė, ~Ir paguldė daug brolių greta
140 Pavas |             Dūzgeno plonas, baltas drobes ~Ir koja suko ratelius. ~O iš
141 Pavas |                Kaip rožės jos tada žydėjo ~Ir lankė rūtų darželius, ~Dar
142 Pavas |                    vainikus žalius dėvėjo ~Ir šilko kaspinus žalius;~Dainavo,
143 Pavas |                žalią rūtą, ~Kęstučio žirgą ir Birutę.~ ~Kalbos nemindžiota
144 Pavas |                    Tėvynės dainų malonių? ~Ir kas prižadintų gadynę ~Sesučių,
145 Pavas |                    draugės gieda linksmos~ ir šilkais dabinas;~Man gi
146 Pavas |                   Man gi ašaros tik rieda~ ir kapai vaidinas!~Nekalbėsi,
147 Pavas |               Garbė tėvams, kurie ją gynė ~Ir kas už ateitį kovos! ~Pastiprink,
148 Pavas |                bočiai amžiais gynė, ~Už ją ir jų vaikai kovos! ~Pastiprink,
149 Pavas |                  tautų, ~Mums neša pančius ir žudynę, ~Dvarų ieškodams
150 Pavas |                    švaisto gautu kalaviju ~Ir mūsų degina laukus.~ ~Gana
151 Pavas |                 plėšė kalbą dėl lenkystės ~Ir smaugė savo verpalais!~ ~
152 Pavas |               Ginkluotus siunčia plėšikus ~Ir taško mums kraujais laukus,~
153 Pavas |                 gelbės dangiškos galybės, ~Ir paskutinė bus kova!~ ~Petys
154 Pavas |                    grįžęs amžius Gedimino ~Ir pilkalnių sukilę milžinai!.. ~
155 Pavas |                turtų tada turėta, ~Ne tiek ir dubas išbranginta;~Bet savo
156 Pavas |                  ponų:~Nuo dvaro, nuo maro ir karo.~ ~Ne taip senovės
157 Pavas |                     miške;~Kukuoja-dejuoja ir širdį griaudina, ~Lyg tartum
158 Pavas |                   girią, į tamsią, vadina ~Ir tiek man pasako slapčia.~ ~
159 Pavas |                   būtų vien rūtų darželio ~Ir vieno, tik vieno kaip uosio
160 Pavas |                žiedas, kurs žydi blaiviai ~Ir auga netoli vandens;~Nepuošia
161 Pavas |                 kaip rožę puikiai, ~Dėl to ir nebijo rudens.~ ~Žiedai
162 Pavas |                  rudens.~ ~Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, ~Nors gražūs, -
163 Pavas |              Nekaltas kaip aukštas dangus;~Ir žydi per ištisą vasarą jis, ~
164 Pavas |                    per ištisą vasarą jis, ~Ir linksmina žmones visus.~ ~
165 Pavas |                   laukais ~Lengvai, rimtai ir sutartingai,~Į vieną giją
166 Pavas |                  lopšelį, ~Jaunuolį guodei ir senelį ~Tautos auklėjai
167 Pavas |               Niekados neapšviesi, viltis!~Ir meldžiau nebe kartą kaip
168 Pavas |              Nesupras žmonės mano kančios!~Ir nužengsiu į kapą su tuo
169 Pavas |                     Kūnas riša ją pančiais ir nedora valia ~Nekalčiausius
170 Pavas |                    manęs! ~Aš taip silpnas ir vienas! Būk keleivio vadovu, ~
171 Pavas |                    tau atvira;~Daug vargau ir kentėjau, gal Aukščiausias
172 Pavas |                 slenka dienos ~Be atmainos ir be vilties;~Aplinkui neprieteliai-sienos ~
173 Pavas |                 nenoriu sapnų,~Vien tiesos ir darbų;~Be atilsio noriu
174 Pavas |                    atilsio noriu kariauti ~Ir tada vien tiktai, ~Kai sušvilpia
175 Pavas |                   akis?~Kam ašaros veržias ir byra?~Aš patsai nežinau.~
176 Pavas |                                  KO SIEKIU IR ALKSTU~ ~Sapnų be kančios
177 Pavas |                  ALKSTU~ ~Sapnų be kančios ir ramumo saldaus~Taip alksta
178 Pavas |              Plačiau man siūbuoja krūtinė;~Ir žiūri tolyn nusiblaivius
179 Pavas |                  tolyn nusiblaivius akis, ~Ir nori apimt begalinę!~ ~Man
180 Pavas |                   vienas keliu ~Be draugo, ir nieks nepalydi;~Nors verkia
181 Pavas |                   linksmai juoktis galiu, ~Ir kūdikiai laimės pavydi.~ ~
182 Pavas |                 laimės pavydi.~ ~Ko siekiu ir alkstu, vargiai bežinau! ~
183 Pavas |                kaip marių vilnis ~Jaunatvė ir jos vėsulai, ~Ir rodos šiandieną,
184 Pavas |                  Jaunatvė ir jos vėsulai, ~Ir rodos šiandieną, kad buvo
185 Pavas |                   buvo tai vis ~Tik jaukūs ir gražūs sapnai.~ ~Bet man
186 Pavas |           Krūtinėje dega, liepsnoja ugnis,~Ir veikalo ilgis dvasia.~Ką
187 Pavas |              neatkirto galvos! ~Juk dienos ir jėgos kaip upės vilnis ~
188 Pavas |                 kaip upės vilnis ~Vis bėga ir bėgt nesustos.~ ~Paslėpęs
189 Pavas | Atsilieptų-pamylėtų? ~Ašarėle apsipraustų ~Ir man širdį pažadėtų?~ ~Daug
190 Pavas |                                   SUDIEU~ ~Ir vėlei tavo liūdno veido~
191 Pavas |                     Žydės pavasary baltai ~Ir kolei širdys plaks mums
192 Pavas |                  leisk pažvelgti atgalios ~Ir vakarykščią brangią dieną ~
193 Pavas |                Parodęs, uždraudei sapnus, ~Ir aš, pažinęs šventą valią, ~
194 Pavas |                   nors skundžiasi krūtinė ~Ir trykšta ašara baili;~O tu
195 Pavas |                   Be prieštaravimo maldos ~Ir laimę čia tik kaip praeivis ~
196 Pavas |                    lig šiolei rožės žydi? ~Ir gieda amžinas jaunų dienų
197 Pavas |                    dienų svajones? ~Ar gal ir tau jas nusmelkė prityrę
198 Pavas |                  nusmelkė prityrę žmonės? ~Ir šypsena paskui naivėlius
199 Pavas |                    žvainos naktys šviečia ~Ir paslaptingai mirksi danguje
200 Pavas |              akutės;~Jos ten greta nurimti ir manąsias kviečia. ~
201 Pavas |                                     ŠIRDIS IR PROTAS~ ~Tiek sykių proto
202 Pavas |               laime žydi ~Taip apgaulingai ir trumpai! ~Pavydas ją erškėčiais
203 Pavas |               Pavydas ją erškėčiais lydi, ~Ir skelbia gedulą varpai.~ ~
204 Pavas |            rytdienos?..~ ~Palieka skausmas ir kankynė ~Nebeužgijančia
205 Pavas |                    Širdele mano, suviliota~Ir apsiverkusi nesyk,~Išgirsk
206 Pavas |                   kartą paskutinį ~Kančios ir apmaudo eiles! ~Ne aš tą
207 Pavas |                    perlais nežibės;~Krauju ir ašara dėmėtos, ~Tau nepridės
208 Pavas |                    Kas buvo - nebegrįžta! ~Ir mums nebeit vienu keliu!..~ ~
209 Pavas |                    Daug sau artimo atrasi ~Ir už drauges-sesutes ~Tuomet
210 Pavas |                   prisiekdama ant vėjo!.. ~Ir už ką ją neseniai ~Lengva
211 Pavas |                  neužrėksi, ~O senatvė šit ir čia.~ ~Oi, kodėl gi tų dienelių ~
212 Pavas |                    daugiau galėtų!.. ~Būtų ir giesmė kita. ~O dabar juk
213 Pavas |            gimusios rytuos! ~Pirmos laimės ir karionės, ~Meilės pirmgimės
214 Pavas |                 sapnuoja ~Užburtas pasakas ir amžinas dausas, ~Kai stygos
215 Pavas |                   atrakinęs?~ ~Vargų našta ir veidas prakaituotas... ~
216 Pavas |                    bado?~ ~O, žemė - plati ir tas skundas žmogaus~Be atbalsio
217 Pavas |                plikų:~Žydas veža jį pjauti ir masto pelningai ~Jį nupirkęs
218 Pavas |                  širdį giliai suskaudėjo, ~Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!~ ~
219 Pavas |               suskaudėjo, ~Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!~ ~Ar tai vienas
220 Pavas |               Tuščia kančių belaukia galo ~Ir prakeikimo tulžį vemia, ~
221 Pavas |                peilį remia, ~Kai ji sunyko ir užšalo. ~Ilgai ji ašara
222 Pavas |                  sielą verpetai ~Benešiojo ir daužė keliais? ~Ar ant veido
223 Pavas |                tegali ~Tarp laukų be rasos ir žvaigždės ~Ir minėti tą
224 Pavas |               laukų be rasos ir žvaigždės ~Ir minėti tą ilgesio šalį, ~
225 Pavas |                 daugiau svetimų;~Jie manęs ir anų nesupras!~Ir nunešime
226 Pavas |                 Jie manęs ir anų nesupras!~Ir nunešime į patalą šaltą
227 Pavas |              beržas apsenęs ~Stovi liūdnas ir skundžias vargų;~Ne tai
228 Pavas |                   Taip ant mėlsvo dangaus ~Ir nušvinta, ir gęsta žaibai! ~
229 Pavas |               mėlsvo dangaus ~Ir nušvinta, ir gęsta žaibai! ~Veltui ieškai
230 Pavas |                     Kam gailėtis, kas žuvo ir sugrįžti nebgali? ~Tegul
231 Pavas |           valandėlei pakeleiviai-svečiai, ~Ir užgimę, ir mirštą be noro, ~
232 Pavas |           pakeleiviai-svečiai, ~Ir užgimę, ir mirštą be noro, ~Ką ant
233 Pavas |                  Ką ant žemės paliksme? Ar ir mūsų keliai ~Kaip tų paukščių
234 Pavas |                 pražus~Be algos, be naudos ir žymės?~Argi liekanos mūsų,
235 Pavas |                            VARPAI~ ~Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, ~
236 Pavas |                    gaudžia varpai, ~Liūdna ir skaudų leisdami gandą:~Vėl
237 Pavas |                    kaulai subirę?~ ~Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, ~
238 Pavas |                    gaudžia varpai, ~Skaudų ir liūdną skleisdami gandą:~
239 Pavas |              nakčiai žvaigždėtai.~ ~Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, ~
240 Pavas |                    gaudžia varpai, ~Liūdną ir skaudų leisdami gandą:~Vėl
241 Pavas |                  ant aukuro širdį nešiau, ~Ir ateitį savo, ir jos troškimus, ~
242 Pavas |                   nešiau, ~Ir ateitį savo, ir jos troškimus, ~Ir savo
243 Pavas |                   savo, ir jos troškimus, ~Ir savo jaunystės brangiausius
244 Pavas |                   turėjo!~ ~O jis nusisuko ir, baltas rankas ~Gudriai
245 Pavas |                    ėmė žnairuoti skersai, ~Ir širdį, ir josios kilniausias
246 Pavas |              žnairuoti skersai, ~Ir širdį, ir josios kilniausias aukas ~
247 Pavas |                    garbės;~Manoji žvaigždė ir be to gal žibės!.. ~O laisvas
248 Pavas |                  realybė išblaškė sapnus. ~Ir siela nebteko skaisčios
249 Pavas |           Nebegaudo jau vėjo;~Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~Kaip tie
250 Pavas |                     Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~Kaip tie mainos
251 Pavas |               laukėm karionės. ~Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą ~Buvo
252 Pavas |               Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!~ ~Prie kreidos ir
253 Pavas |                  ir peikia!~ ~Prie kreidos ir stalelio per naktį darbuojas;~
254 Pavas |                    jau vėjo, ~Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~
255 Pavas |                     Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~
256 Pavas |                 nurimsite bent valandėlei ~Ir drauges bus šmeižt nesklandu.~ ~
257 Pavas |                gana.~Prie vinto bus lengva ir kojoms pilvoto, ~Ir kam
258 Pavas |                 lengva ir kojoms pilvoto, ~Ir kam pavyduoklė žmona.~ ~
259 Pavas |            pagarbos, nors kalbėtų iš reto ~Ir žydų skaitytų raštus.~ ~
260 Pavas |                     Bet pralošt jam gali! ~Ir reikalas tavo praslys kaip
261 Pavas |                   tavo praslys kaip ledu, ~Ir pirštai nebus sutepti.~ ~
262 Pavas |                 Prie vinto susėdę draugai;~Ir nieks dykaduonio tau vardo
263 Pavas |              dykaduonio tau vardo neduos, ~Ir laikas netęsis ilgai.~ ~
264 Pavas |                 pilvais!..~ ~O jūs, išlepę ir atšalę, ~Apkurtę žiovaunat
265 Pavas |                   kurie taip daug žadėjot ~Ir norus skelbėte gražius, ~
266 Pavas |                    šventą ugnį tą padėjot ~Ir tuos sumanymus plačius?~ ~
267 Pavas |                 Pavalgius atilsio saldaus;~Ir, nieko pikto kaip neveikę, ~
268 Pavas |                 Jog žemė - ašarų vietovė! ~Ir nelaimingas tas žmogus, ~
269 Pavas |             nedaugel praeis:~Šilta pastogę ir lizdą atrasi, ~Žiovaudams
270 Pavas |                   sapnu;~Gal rūpestys koks ir sės tau ant veido, ~Mažas
271 Pavas |                  veido, ~Mažas tačiau kaip ir tu.~ ~Spjauki, drauguži,
272 Pavas |                  Vilnius? Warszawa? ~Žinau ir suprantu dėl ko:~Tam balet,
273 Pavas |                 sklandžiai ~Rojalį daužyti ir šokti, ~Kalbėti prancūziškai,
274 Pavas |          prancūziškai, juoktis gražiai... ~Ir ko ten negali išmokti!..~ ~
275 Pavas |                žibės, ~Barzdos nebijos net ir popo;~Sau vyrą sugaus ir
276 Pavas |                   ir popo;~Sau vyrą sugaus ir garsiai ištekės, ~Ir siūdinsis
277 Pavas |                sugaus ir garsiai ištekės, ~Ir siūdinsis lopą ant lopo.~ ~
278 Pavas |             nuskundžiami sunkūs laikai!.. ~Ir spiesis prie svetimo stalo.~ ~
279 Pavas |           Tradicijoms girsis ryto.~ ~O gal ir sveikiau bus tėvynei tada:~
280 Pavas |                   kodėl tai kalba jų kita ~Ir kas tie vadinami "broliai"!~ ~
281 Pavas |                  josios vaikai susipratę, ~Ir siaust pinigų į Paryžių
282 Pavas |                kaip pragaro pasišventimo, ~Ir saulė ant jų neraudos.~ ~
283 Pavas |               šeimininkauja ~Lenkai, žydai ir gudai.~ ~Čia lietuvis besijausti ~
284 Pavas |                   Joms neskundžiame kasos ~Ir iš jos, gerai įgėrę, ~Siausti
285 Pavas |               turime drąsos.~ ~Valdininkai ir atstovai, ~Demokratai, rods,
286 Pavas |                   vadovai ~Vaikščios pėsti ir basi?!~ ~Automobiliais tik
287 Pavas |                    tarp mūsų, ~Jų programų ir barnių!..~Tiek vargiai pas
288 Pavas |                Dievuliau, duok mums proto ~Ir daugiau sveikos doros! ~
289 Pavas |                  žmogų visą! ~Bet aš bijau ir tų draugų, ~Kuriems nelaužė
290 Pavas |                  savo ožį gano.~ ~Apsaugok ir nuo piktadėjo,~Kursai užpuolęs
291 Pavas |              Kursai užpuolęs kelnes mauna,~Ir nuo politiko-veikėjo,~Kursai
292 Pavas |                  tik tvarką griauna!~Bijau ir ponų-labdarių,~Šaltų nuo
293 Pavas |                    Šaltų nuo vėjų keturių,~Ir be jokios varsos jaunimo,~
294 Pavas |                alaus pliurpimo.~ ~Apsaugok ir nuo lenkomano, ~Kurs Lietuvoj
295 Pavas |                  endeku pasipūtęs! ~Išrauk ir tas usnis piktas, ~Kurios
296 Pavas |                  stačiai nei šis nei tas, ~Ir stiepias ten bevardžiu stiebu, ~
297 Pavas |                    kąsnį riebų!~ ~Apsaugok ir nuo skystapročių,~Kurie
298 Pavas |              dumbluose paprato.~ ~Apsaugok ir nuo dekadentų, ~Kurie varsas
299 Pavas |                daugel širdį man griaudina ~Ir lūpas skausmu surakina.~ ~* * * ~ ~
300 Pavas |                   Kai jo šeimynoje ramumas ir bažnyčia. ~Bet duona net
301 Pavas |              milžinai svajonių, ~Išlepinti ir sotūs tinginiai!~ ~Ne jums
302 Pavas |                  duosnios labdarybės metu ~Ir kryžkeliais Didžiojo karo ~
303 Pavas |                   visuomenei daro, ~Pasukt ir į savąją pusę raktu, ~O
304 Pavas |                  liežuvio" mėgėjas švelnus~Ir, trindamas baltas rankas,~
305 Pavas |                Sklandžių dovanų nesikrato ~Ir mūro namus sau bestato ~
306 Pavas |                    puoškite aukštus namus ~Ir bonkas ant pokylių stalo!.. ~
307 Pavas |                  įdomus~Biudžetas be saiko ir galo, ~Nors vakar dar šliaužėte
308 Pavas |                     rūtelių žalių,~Artistų ir meno kūrėjų~Kai kur kai
309 Pavas |              Slaptingai kai kas besišaipo,~Ir galvą ištvirkėlis kraipo~
310 Pavas |                     Atdaro žydiška taryba:~Ir baubdami keliauja vėlei ~
311 Pavas |                   tik nuo karo ~Mus gelbėk ir nuo šito maro!.. ~Rods,
312 Pavas |              Čikagoj, sakos, tą pat matęs ~Ir smarvę uostyt ten įpratęs.~ ~
313 Pavas |               dėlto ateis tas laikas, ~Kad ir sostinei liglaikinei ~Išseks
314 Pavas |             kantrybė galutinė;~Įgrys galop ir "košer" paikas. ~Tautiečiams
315 Pavas |                    į Nemuno šalį kreivai, ~Ir jiems mat parūpo rytojus:~
316 Pavas |                 Apstojo Ap?liną mūzų būrys~Ir kad kakarinę griaudžiai
317 Pavas |                   lietuvė-sesutė, ~Širdžia ir veidu skaistesnė už bangą.~ ~
318 Pavas |                  jaunimas, ~Negu kad rožių ir tulpių audimas.~ ~Vilijai
319 Pavas |                    per nieką:~Nemuno ieško ir žiedus palieka. ~Liūdnai
320 Pavas |                meile prie šaltos krūtinės ~Ir kartu skęsta į marių gilybes.~ ~
321 Pavas |                  tėvučių apleidus šalelę, ~Ir lyg tarp marių užmiršta
322 Pavas |                  Lietuvos mergele!~ ~Širdį ir upę sunku suturėti;~Vilijai
323 Pavas |              kuriuo skambėjai?~Kame galybė ir pranokėjai?~Kur tavo, Vilniau,
324 Pavas |                    TRAKŲ PILIS~ ~Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai~Trakų
325 Pavas |                  dar vis.~Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos~Kas dieną
326 Pavas |                    dieną nyksta, apleistos ir vienos!..~ ~Kai vėjas pakyla
327 Pavas |               vienos!..~ ~Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo,~Ir ežeras
328 Pavas |               pakyla ir drumzdžias vanduo,~Ir ežeras veržias platyn, -~
329 Pavas |                platyn, -~Banga gena bangą, ir bokšto akmuo~Paplautas nuvirsta
330 Pavas |                   amžių praleidai garsiai!~Ir tiek mums davei milžinų!~
331 Pavas |                 ašarėlė beplovė skruostus ~Ir mėlynas temdė akis! ~Ir
332 Pavas |                    Ir mėlynas temdė akis! ~Ir veltui dvasią raminti norėjau,~
333 Pavas |                    Tiek dar nematė velnių;~Ir nusiminus upė pagilo:~Ašaras
334 Pavas |                    neša žmonių!..~ ~Laikas ir tuosius karo galiūnus ~Kaip
335 Pavas |               ištvėrę Lietuvos sūnūs ~Augs ir tvirtės veikaluos.~ ~
336 Pavas |                    galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!~ ~Kaip ilgėjaus
337 Pavas |                   tavęs, begaline, plati! ~Ir kaip tavo išgirst paslaptingų
338 Pavas |                   bangų!~ ~Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl - nežinau;~
339 Pavas |                 smarkiau:~Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau, ~Betgi
340 Pavas |                neišduos savo veidu tamsiu ~Ir per amžius paliks, kaip
341 Pavas |                    per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.~ ~
342 Pavas |                    saulė už girių užplūdo ~Ir apdengė žemę nakties tamsumu?~ ~
343 Pavas |                  saulei už girių užplūdus ~Ir žemę apdengus nakties tamsumu.~ ~
344 Pavas |                    EŽERO~ ~Man liūdna buvo ir sunku ~Keliaut gyvenimo
345 Pavas |                    ranką padavei jautriai ~Ir jauną širdį atdarei ~Bendros
346 Pavas |                  šviečia, ~Ledais apkaltos ir snieguos! ~Nuo amžių koja
347 Pavas |                Išeit ant saulės atviros.~ ~Ir amžių amžiais sau galingai ~
348 Pavas |                   Nenurimusi veržias toli!~Ir tą šalį norėtų pasiekti
349 Pavas |                  siunčia labanaktį rūmams ~Ir Vezuvį dabinantiems raustantiems
350 Pavas |              ramumą, ~Migdo darbus žmogaus ir gamtos.~ ~Tyli žemė, dangus.
351 Pavas |                   Santa Lučija, pripildai ~Ir svajonę į dangų kvieti.~ ~
352 Pavas |                   darbus vargingus~Žmogaus ir gamtos.~ ~Medžių ant saulės
353 Pavas |             kitados,~Vienas už kito brėško ir švito ~Anapus ribos!~ ~Ten,
354 Pavas |               brangiausi~Jaunystės laikai,~Ir po tiek metų pats savęs
355 Pavas |             kitados,~Vienas už kito brėško ir švito ~Anapus ribos!~ ~* * *~ ~
356 Pavas |                    tviski Tau sidabrinės! ~Ir aš degti norėčiau ugnim
357 Pavas |             norėčiau ugnim savo krūtinės~ ~Ir tviskėti per amžius dvasia,
358 Pavas |                žemumą savo baisų pažinęs, ~Ir drebėdamas myliu aukštos
359 Pavas |             užgimus, nušvito iš aukštybių ~Ir dreba ten per amžius, nes
360 Pavas |             aukštus kalnus, tamsias girias ir pievas ~Ir mirkčiodama žiba
361 Pavas |                  tamsias girias ir pievas ~Ir mirkčiodama žiba kaip diemantas
362 Pavas |           keleiviui tu mirksi iš tamsybių ~Ir jauną kvėpi viltį į gęstančią
363 Pavas |                    kartais žmogui žvaigždė ir čia, ant žemės, ~Uždegusi
364 Pavas |              įkvėpimo;~Ji neša naują galią ir meilę begalinę:~ ~Prašvinta
365 Pavas |              iškaišytas, ~Tvinksta, rausta ir dega lyg veideliai mergaičių, ~
366 Pavas |              žirgas jauno bernaičio. ~Štai ir saulė jau teka. Sveikas,
367 Pavas |                    kur žydi raudona;~Šalin ir žemčiūgą auksiniai geltoną;~
368 Pavas |             gvaizdiko!~ ~Širdis bijo rožės ir josios puikybės;~Nuo žiedo
369 Pavas |               jaunoji;~ ~Laimužės šviesios ir vilties ji gėlelė. ~Tarp
370 Pavas |                    amžiais kerpėtas kapas ~Ir sušildo krūtinę ir vaidentuvę
371 Pavas |                  kapas ~Ir sušildo krūtinę ir vaidentuvę jauną.~ ~Štai
372 Pavas |              senelis į kapą žengia, drebąs ir baltas;~Man jo gaila: daug
373 Pavas |           atsisveikinant verkti, kentėti! ~Ir šitai, kai bežiūrint jau
374 Pavas |                    Vis viena Atilai naktis ir tamsiausia:~Jam kelią apšviečia
375 Pavas |                    negali;~Ji lupo Europos ir Azijos šalį;~Ten turtai
376 Pavas |                  rašo jai mirtį šiandieną ~Ir Jovis jai tėvu nebus! ~Už
377 Pavas |                  gaujos dievams sugiedojo ~Ir skėčias ginklais kaip sparnais;~
378 Pavas |               giesmės, Danguj pagimdytos, ~Ir dvasios, ne žmonės, baltai
379 Pavas |                 žengė artyn pamažu.~Priėjo ir dvišakai skirtis pradėjo;~
380 Pavas |              vidurio baltas senelis išėjo ~Ir pratarė Dievo balsu:~ ~"
381 Pavas |            skaudžioji ~Valdžia, kad tautas ir jų miestus terioji, ~Lavonais
382 Pavas |                  tespindi aukštai. ~Išnyko ir hunai. Taip rykštę ir plieną ~
383 Pavas |               Išnyko ir hunai. Taip rykštę ir plieną ~Teisybė nuplakusi
384 Pavas |           Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų, ~Ir vėlei tarp audrų,
385 Pavas |                sapnas daug amžių ir metų, ~Ir vėlei tarp audrų, žaibų
386 Pavas |                    vėlei tarp audrų, žaibų ir verpetų ~Ant Rymo užtemo
387 Pavas |                   į Petro duris.~ ~Įėjo!.. ir jo šventenybes naikina;~
388 Pavas |                sostinė, ~Kurį visos tautos ir amžiai dabinę ~Kaip šventojo
389 Pavas |                 kirvius,~Kalavijus aštrius~Ir juodbėrį žirgą balnoja.~ ~
390 Pavas |                    diena naktis:~Liepsnoja ir girios, ir rūmai.~ ~Tarp
391 Pavas |               naktis:~Liepsnoja ir girios, ir rūmai.~ ~Tarp tyrų plačių ~
392 Pavas |               miškai~Lyg Perkūnas aukštai,~Ir štai netikėtai lietuviai~
393 Pavas |                 ilsėjos.~ ~Dabar ten baisu~Ir nakčia nedrąsu!~Net vyrai
394 Pavas |                    tai senų~Kapai milžinų,~Ir kartais net pasivaidinę.~ ~
395 Pavas |               Nepamiršk sustabdyti arklių ~Ir ten kalną užlipti aukščiausį.~ ~
396 Pavas |                  jų dunkso kiti pagiriai, ~Ir mėlsvų ežerų tviski plotai.~ ~
397 Pavas |                    Nebemato Dubysos greta ~Ir per Kuršą banguoja ant Lėnų.~ ~
398 Pavas |            pasislėpę lomoj! ~Pasistiepk!.. ir Telšiai, jų kaimynas!~ ~
399 Pavas |                 kurių šventą ugnį kūreno, ~Ir nuo kalnų, kalnelių, kalvų ~
400 Pavas |                  vėl kruvinai ~Stot į kovą ir ginti tėvynės.~ ~Šatrija,
401 Pavas |                 Nepamiršk paganyti arklių ~Ir ten kalną užlipti aukščiausį.~ ~
402 Pavas |              aiškiai išmatai. ~Baltininkai ir Girgždutė, ~net pats Dyvitis
403 Pavas |                   Ant Medvėgalio vaidinas ~ir baisu tikrai:~Kartais girdžias
404 Pavas |                  įdomesnių.~Bet, nelaimei, ir senelių~vis kaskart mažėja,~
405 Pavas |                senelių~vis kaskart mažėja,~Ir jų atmintis sukrypus~kaip
406 Pavas |                   sustodavo į ratą, ~verkė ir kvatojo, ~Iš milžinkapių
407 Pavas |                 trypti kalną~svetima mada.~Ir dabar anų mergaičių~jau
408 Pavas |                viliojant,~niekas nebemato;~Ir milžinkapiuos didvyrių ~
409 Pavas |                        DYVITIS~ ~"Nuo Alkų ir Piliakalnio, - ~susimąstęs
410 Pavas |                  Vežk mane pro Aukštagirį ~ir pas Dyvitį veikiau".~"Ar
411 Pavas |                  dvare, - ~Auksas čia kaip ir Girgždutėj ~užžavėta ežere. ~
412 Pavas |               Girgždutėj ~užžavėta ežere. ~Ir pats ežeras tviskėjęs ~ten,
413 Pavas |                  jų giedota ~tarp tų girių ir kalnų!" - ~"Iš nemokyto
414 Pavas |                  Pasakų senutės eglės ~Gal ir aš suprast galiu".~ ~*~ ~
415 Pavas |                  Daugel pasakų senovės!.. ~ir šio meto atminčių!..~ ~*~ ~
416 Pavas |                   iki šiol nesi girdėjęs? ~Ir ko nematęs, neminėjęs ~Per
417 Pavas |                  vienodai taip į mus,~Kaip ir į mūsų pranokėjus.~Ar girdei
418 Pavas |                     Eini sau amžinu keliu ~Ir į tautas pakeleivingas, ~
419 Pavas |              susitelkęs. ~Ar kvapas pelenų ir kaulų ~Tave taip jaudina
420 Pavas |              kruvinų žudynių ~Antkrančiais ir miškais tebgaudžia? ~Ir
421 Pavas |                    ir miškais tebgaudžia? ~Ir keršyt vokiečiui bastūnui ~
422 Pavas |                  Paminklus iš akmens kali ~Ir juos vainikais dabini, ~
423 Pavas |                  Garbingai žuvę už tėvynę ~Ir sau nevystantį nupynę ~Vainiką,
424 Pavas |                                     JŪRATĖ IR KASTYTIS~ ~Saulutė leidžias
425 Pavas |                   Į besiūbuojančias mares ~Ir vėjo ištemptas bures.~ ~
426 Pavas |              Aukštai žvaigždutės pasimatė;~Ir štai iš vandenų graži ~Išplaukia
427 Pavas |                 Akių tik žiebė spinduliai ~Ir jėga tryško begaline;~O
428 Pavas |                 Jūratės dauggalingos ~Kasa ir lūpų geiduliai ~Kastytį
429 Pavas |                    Jūratės;~Paleidęs žaibą ir griausmus, ~Sudaužė gintaro
430 Pavas |                    marių bangos nerimauja ~Ir krantą barsto gintarais ~
431 Pavas |                miglas-druskas, ~Lyg verkia ir vaitoja kas!~ ~ O vaitoja,~
432 Pavas |           nelaiminga:~ Atsiminusi Kastytį~ Ir kad rūmai sudaužyti~ Dievo
433 Pavas |                  puikų dvarą ~Nuo Mitriūnų ir Lenčių ~Suvažiavę duoda
434 Pavas |                     Žnairas kūtvėla Tiška ~Ir naktibalda Valaitis.~ ~Griežia
435 Pavas |                    Veltui Liauda paklusni:~Ir jaunuoliai, ir seni ~Visas
436 Pavas |                   paklusni:~Ir jaunuoliai, ir seni ~Visas Adventas kaip
437 Pavas |             žūstančios tėvynės ~Nuo kazokų ir Maskvos ~Stojo sūnūs. Vien
438 Pavas |              samanotų ~Skraido liepsnos... ir Kmita. ~Išvažiuoja ant rarotų ~
439 Pavas |                     Žnairas kūtvėla Tiška ~Ir naktibalda Valaitis.~ ~Prieš
440 Pavas |                prašneka byla:~"Tavo darbus ir kelius ~Taip skriaudingus,
441 Pavas |               pasvėrė ~Dievo teisė amžina ~Ir atrado, kad gana ~Žemė ašarų
442 Pavas |                   Gal Čičinsko nepažįsti? ~Ir jo keršto be ribos, ~Kad
443 Pavas |                pagarbos!.." ~Žiebia šūvis; ir ramus ~Regi dangiškus namus ~
444 Pavas |                  teismas? Jei prieš jį~Kas ir sudreba širdy,~To prieš
445 Pavas |                dauggalis buvo žodis!~ ~Bet ir ji!.. O, švento Jono ~Nelaimingoji
446 Pavas |                   be kunigo maldų!.. ~Štai ir tiltas!.. Nuo to tilto!.. ~
447 Pavas |                 Keršyt neužmirš skriaudos ~Ir tikėjimo apvilto".~ ~Bet
448 Pavas |               pasvėrė ~Dievo teisė amžina ~Ir atrado, jog gana ~Žemė ašarų
449 INDU  |                    Dienos griežtai nematės ir nakties skirtumo. ~Savaime
450 INDU  |                 grynos sielos kvėpimas!.. ~Ir štai dabar galvodami išminčiai
451 INDU  |                  Pasiekė, kas ten viršuje? ir kas žemai ten? ~Diegų davėjai?
452 INDU  |           skridimas?~ ~Tai kas gi pasakys? ir kas tai visa žino, ~Iš kur
453 INDU  |                   žino, ~Iš kur ta visata? ir kas ją pagamino? ~Jei su
454 INDU  |                     Jei su pasauliu drauge ir dievai sutverti,~Tai kas
455 INDU  |         aukščiausiasai valdovas!. ~Nejaugi ir Jisai nebūtų to žinovas?~ ~
456 INDU  |                   Šventųjų pranašų godotą ~Ir dabartinių vertą godo.~ ~
457 INDU  |                   per Agnį trokštam turtų ~Ir sau palaimos kasdieninės, ~
458 INDU  |               turtingi.~ ~Kiekviena atnaša ir auka, ~Kurią tu apsupi aplinkui, ~
459 INDU  |                   savo garbintojams rodai ~Ir palankumą, ir malonę, ~Tuo
460 INDU  |          garbintojams rodai ~Ir palankumą, ir malonę, ~Tuo įgarsėjęs,
461 INDU  |                    mums prieinamai maloni ~Ir prie geros priveski kloties!~ ~
462 INDU  |              seniai ją, ~Jūs uolūs visados ir stropūs ~Davėjui tam, kurs
463 INDU  |                 kurs atsimoka.)~ ~Jis žino ir kelius tų paukščių, ~Kurie
464 INDU  |               Kurie padangėmis beskraido, ~Ir veda laivus, marių viešpats.~ ~
465 INDU  |                daug dienų ~Iš viso dvylika ir vienas,~ ~Kelius jis žino
466 INDU  |                 Kelius jis žino vėjų-vėtrų~Ir audrų, siaubiančių plačiausiai,~
467 INDU  |                   siaubiančių plačiausiai,~Ir kas viršum jų viešpatauja.~ ~
468 INDU  |                    sėdi - rūmuos viešpats ~Ir marių gelmėse valdovas.~ ~
469 INDU  |               Išminčius žiūri, ką įvykdęs ~Ir kas įvykdyti dar reikia.~ ~
470 INDU  |              Ganyti teikis mūsų žingsnius ~Ir malonėk prailgint amžių!~ ~
471 INDU  |                      Suteikęs lygiai jiems ir kūną.~ ~Pas jį kaip karvės
472 INDU  |                  Leisk visagalintį išvysti~Ir jo ratus virš žemės skrendant,~
473 INDU  |                    visų, gilus išminčiau! ~Ir danguje valdai, ir žemėj;~
474 INDU  |             išminčiau! ~Ir danguje valdai, ir žemėj;~Tu išklausyk manęs
475 INDU  |                   vidutinius:~O paliuosuok ir nuo menkiausių!~ ~
476 INDU  |              atsidengė veidas:~Akys Varūno ir Mitro, ir Agnies. ~Savim
477 INDU  |              veidas:~Akys Varūno ir Mitro, ir Agnies. ~Savim pripildė
478 INDU  |                    siela stingio (mirties) ir judrumo.~ ~Tartum meilužis
479 INDU  |                  Ten, kur dievotos giminės ir kartos ~Džiaugdamos eina
480 INDU  |                  šviesiakarčiai, ~Skaistūs ir smarkūs, giesme apdainuoti, ~
481 INDU  |                   per aukštąjį dangų;~Žemę ir dangų aplekia į dieną.~ ~
482 INDU  |                     Išvaizdą puikią Mitrui ir Varūnui ~Surja saulužė danguje
483 INDU  |                   Nešdama vieną spindinčią ir žydrą, ~Tai vėlei antrą
484 INDU  |               skurdo! ~Pasigailėkit, Mitre ir Varūne, ~Aditie Sindhau,
485 INDU  |                   Aditie Sindhau, Prithivi ir Diejau!~ ~
486 INDU  |                     Jo atspindžiu - mirtis ir nemarybė. ~Kuriam gi Dievui
487 INDU  |                    savo Jis iškėlė kalnus ~Ir vandenis nuo sausumos atskyrė;~
488 INDU  |           beatnašausme?~ ~Nustatė žemę Jis ir aukštą dangų, ~Ir saulę
489 INDU  |                 žemę Jis ir aukštą dangų, ~Ir saulę danguje, ir platų
490 INDU  |                  dangų, ~Ir saulę danguje, ir platų tolį! ~Jis visatą
491 INDU  |                   prieš kovą priešų eilės ~Ir meldžia bailia širdžia jo
492 INDU  |               atplaukė anuomet vandenynai ~Ir gyvą diegą atnešė ir ugnį, ~
493 INDU  |           vandenynai ~Ir gyvą diegą atnešė ir ugnį, ~Jis kėlės didis kaip
494 INDU  |              tiesoj galingas! ~Didžių tyrų ir vandenų karalius! ~Kuriam
495 INDU  |                   ČIAURIKA PANČASIKA~ ~Dar ir dabar matau svajonėj ~Lotosui
496 INDU  |                 Krūtinę apvalią, malonią, ~Ir aistroj alpsta man širdis. ~
497 INDU  |                    amžiais saldumus.~ ~Dar ir dabar manau, brangioji! ~
498 INDU  |                    mano laimės priežastis:~Ir jei likimas mane gyvą ~Nusprendė
499 INDU  |                       Man svetimi!..~ ~Dar ir dabar visam pasauly ~Tuščia
500 INDU  |                   drovėdamos išnyks.~ ~Dar ir dabar karštai ją myliu ~