Part

 1 Pavas |            Daug kentėjus šalis, žeme bočių senų,~Pasiilgusi saulės
 2 Pavas |   Viskas užmigo, viskas nurimo;~Žemę apsupo meilės svajonės;~
 3 Pavas |                          UŽMIGO ŽEMĖ~ ~Užmigo žemė. Tik dangaus ~
 4 Pavas |            UŽMIGO ŽEMĖ~ ~Užmigo žemė. Tik dangaus ~Negęsta akys
 5 Pavas | kregždelė į dangų nuskrisiu, ~O žemę lankydama, žmones mokysiu ~
 6 Pavas |                             JEI ŽEMĖ ŠIRDĮ VILIOJO~ ~Jei žemė
 7 Pavas |        ŽEMĖ ŠIRDĮ VILIOJO~ ~Jei žemė kada širdį man ir viliojo, ~
 8 Pavas |         šviesios lėlutės, ~Nors žemė šaltoji prispaudė krūtinę.~ ~* * *~ ~
 9 Pavas |           Kad jos negundintų ta žemė, ~Kur vienos kovos, kur
10 Pavas |        drąsia!~ ~Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! ~Stokim į darbą
11 Pavas |        prakaitu mūsų aplaistyta žemė,~Čia tiek atminimų atranda
12 Pavas |     kovą už tėvynę, ~Už brangią žemę Lietuvos! ~Garbė tėvams,
13 Pavas |      priešo puolimus!~ ~Už mūsų žemę numylėtą, ~Už bočių-milžinų
14 Pavas |          už tėvynę, ~Už brangią žemę Lietuvos! ~Ją bočių bočiai
15 Pavas |     dubas išbranginta;~Bet savo Žemę daugiau mylėta:~Amerikon
16 Pavas |       kaip be lietaus išdžiūvus žemė ~Tuščia iš ilgesio rankas
17 Pavas |        leis mirti iš bado?~ ~O, žemė - plati ir tas skundas žmogaus~
18 Pavas |         Vargų varguos paskendus žemė ~Tuščia kančių belaukia
19 Pavas |         Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą ~Buvo obalsis mūsų
20 Pavas |    nelaimingi, nesupratot, ~Jog žemė - tai šalis vargų!~ ~Jog
21 Pavas |          tai šalis vargų!~ ~Jog žemė - ašarų vietovė! ~Ir nelaimingas
22 Pavas |     storus pilvus, ~Ne prosenių žemė, kurios užsigynę, ~Begarbinat
23 Pavas |     braukti rasas, ~Ar prosenių žemę, jos būdą mylėti, ~Bet...
24 Pavas |              LIETUVA - DIDVYRIŲ ŽEMĖ~ ~"Lietuva - didvyrių žemė" ~
25 Pavas |      ŽEMĖ~ ~"Lietuva - didvyrių žemė" ~Mūsų giedama seniai;~Bet
26 Pavas |       girių užplūdo ~Ir apdengė žemę nakties tamsumu?~ ~O skubinkis,
27 Pavas |    saulei už girių užplūdus ~Ir žemę apdengus nakties tamsumu.~ ~
28 Pavas |       žmogaus ir gamtos.~ ~Tyli žemė, dangus. Tik žvaigždžių
29 Pavas |  meiliai.~ ~O gražusis Neapoli, žeme grakšti,~Kur gamta, rodos,
30 Pavas |     tuomet, kai kūnas, užbertas žeme, ~Ilsėsis, klajones užbaigęs
31 Pavas |      raiteliai žvanga, ~trinksi žemė?..~ ~Bet pas krosnį atsisėdęs~
32 Pavas |          Krauju permirkusią čia žemę! ~Pagerbk kapus tėvų-herojų, ~
33 Pavas |    amžina ~Ir atrado, kad gana ~Žemė ašarų prigėrė!..~ ~Tu pripildei
34 Pavas |      šalį ~Savo vardo baisuma! ~Žemė jau pakelt nebgali, ~Tavo
35 Pavas |    amžina ~Ir atrado, jog gana ~Žemė ašarų prigėrė.~ ~Štai ant
36 Pavas |       atmena skriaudų.~Vien tik žemė, niekados ~Nepamiršdama
37 INDU  |      Savim pripildė dangų, orą, žemę ~Surja, ta siela stingio (
38 INDU  |        bėga per aukštąjį dangų;~Žemę ir dangų aplekia į dieną.~ ~
39 INDU  |      Pripildė Jis mares, iškėlė žemę. ~Kuriam gi Dievui mes beatnašausme?~ ~
40 INDU  |         beatnašausme?~ ~Nustatė žemę Jis ir aukštą dangų, ~Ir
41 Lyrika|  šviesos ~Pavergtų sielos galią žemė;~Mes nepažintumėm giedros, ~