Part

 1 Pavas |    budėjimas.~ ~Siela, suvarginta žemės kelionėje, ~Žadinai "sursum"
 2 Pavas |          jam norai atšalę!~ ~Daug žemės puikių ir gražių dukterų ~
 3 Pavas |       iškentėjusios krūtinės;~Nuo žemės ašarų vadino ~Sesutę žvaigždės
 4 Pavas |             Taip maža paramos ant žemės:~Daug verksmo, skausmo ir
 5 Pavas | Apsigavusiam mielu sapnu;~Bet ant žemės ieškot idealo, ~Tai vien
 6 Pavas |       supa, neša mus ~Aukštai nuo žemės valandų!.. ~Svaigina alpstančius
 7 Pavas |       supa, neša mus ~Aukštai nuo žemės valandų! ~Svaigina alpstančius
 8 Pavas |      širdį viliojat! ~Tiek tų ant žemės sielvartų, vargo!.. ~Jūs
 9 Pavas |        jos neišpildė maldos:~Tarp žemės sapnų ji ko kito ieškojo, ~
10 Pavas |             Pakelk tada širdį nuo žemės aukščiau, ~O bus tau be
11 Pavas |          Išsiblaškiusios keliais,~Žemės amžinos klajūnės,~Ar kada
12 Pavas |              Ir kūno silpnybė,~Ir žemės puikybė,~Ir pragaro juoda
13 Pavas |      tiktai;~Tu savo malone ~Šiai žemės karionei~Palengvinti galią
14 Pavas |      Dangaus, ~Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus! ~Tu
15 Pavas |     lietuvis, kurs jos būdo. ~Jos žemės dainų nemylės;~Neverks,
16 Pavas |        GARSAS~ ~Eina garsas Prūsų žemės:~ žirgą reik balnoti;~Daug
17 Pavas |       apverks jų dalį? ~Už Uralo, žemės galo:~Ne po savo šalį!~ ~
18 Pavas |         žinau, sopulingos čia ant žemės kelionės ~Niekados neapšviesi,
19 Pavas |        gyvata neužges!~ ~Daug nuo žemės nelaukiau, tu geriausiai
20 Pavas |        tačiau juk be jos~Ant šios žemės karčios~Poetai negims nesapnavę.~ ~
21 Pavas |           mirštą be noro, ~Ką ant žemės paliksme? Ar ir mūsų keliai ~
22 Pavas |     draugai greit į žmones išėjo;~Žemės išmintį gilią suprato;~Išsiblaivė
23 Pavas |     draugai greit į žmones išėjo;~Žemės išmintį gilią suprato:~Išsiblaivė
24 Pavas |         be derybų draugingų, ~Nuo žemės nustums jus pečiais.~ ~Tada "
25 Pavas |         žmonės,~Vieni kitiems ant žemės pragarą sukūrę,~Burnojate,
26 Pavas |          sau neliks svetimi, ~Net žemės klajones užbaigus visas.~(
27 Pavas |         Savęs Tau užtenka, ~Aš po žemės pakalnę bevyniojantis sliekas.~ ~
28 Pavas |       žmogui žvaigždė ir čia, ant žemės, ~Uždegusi krūtinę stebuklais
29 Pavas |  pašaukimo!.. ~Laimingi, čia, ant žemės, bent kartą ją pažinę!~ ~
30 Pavas |       kaip vakar draugai tarp šių žemės verpetų;~Vėl rytojų sapnuojam,
31 Pavas |           tėvas krikščionių, ~Ant žemės vikarijus Dievo malonių, ~
32 Pavas |       terioji, ~Lavonais nuklojęs žemes?"~ ~Atila nubalo, senelį
33 Pavas |           Dyvitį pamėgau, ~vienas žemės vargdienių. ~Pamylėjau,
34 Pavas |      dieviškos didybės,~ Pamylėjo žemės sūnų.~ ~Pakilo vėsulas staigus;~
35 Pavas |     laidoti mėgina.~Bet įkas jį į žemes, ~Tik žiūrėk, jos vėl išmes!~
36 INDU  |          išvysti~Ir jo ratus virš žemės skrendant,~Kad mano giesmių
37 INDU  | beatnašausme?~ ~Jis savąja didybe žemės viešpats, ~Kurio, kas gyvas,
38 Lyrika|    slaptingais ir keistais.~ ~Ant žemės rutulio protingųjų skruzdynų ~