Part

  1 Pavas |            kitiems numylėta ranka ~Iš liaurų vainiką nupynė, ~
  2 Pavas |        prikelti nors vieną senelį ~Iš kapų milžinų~Ir išgirsti
  3 Pavas |            viena, bet gyvą žodelį ~Iš senųjų laikų!~ ~Gal poezijos
  4 Pavas |         troškimai prikelti senelį ~Iš kapų milžinų!~Ir išgirsti
  5 Pavas |            vieną, bet gyvą žodelį ~Iš senovės laikų!~ ~
  6 Pavas |    Skruostai kaip marmuras išbalę;~Iš jos akių skaičiau be rašto ~
  7 Pavas |            žvaigždės sidabrinės.~ ~Iš lūpų skundo negirdėjau, ~
  8 Pavas |          kartkartėms girdėjau ~Gal iš krūtinės nešaltos;~Bet vieno,
  9 Pavas |                                    IŠ DANUTĖS AKIŲ~ ~Iš Danutės
 10 Pavas |                  IŠ DANUTĖS AKIŲ~ ~Iš Danutės akių tai dangus,
 11 Pavas |            jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti, ~Bet vėl kaip
 12 Pavas |            mano širdies ~Nenukalta iš šalto akmens? ~Kad tiek
 13 Pavas |          beraudoti?~ ~Žmonės spėja iš veido ramaus, ~Būk man rožėmis
 14 Pavas |           eilių eilėmis ~Vyniojasi iš atminties:~Vilioja į tolį
 15 Pavas |           milijonai žydru margumu ~Iš aukšto ant jos besargaus;~
 16 Pavas |    pakraipyk, ~Visą tiesą pasakyk:~Iš rytų ar vakarų?~Va, į kairę!
 17 Pavas |         mintys sunkios, begalinės ~Iš erdvių slenka paslapčių.~ ~
 18 Pavas |         Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta ~Žmogaus
 19 Pavas |        Nedrebėjo jisai,~Puikiai ir iš aukšto žiūrėjo;~O kai žvaigždės
 20 Pavas |     šlamėjo.~ ~Jam prie šono tada ~Iš šaknų jo greta ~Uoselis
 21 Pavas |              Per naktis ir dienas ~Iš džiaugsmo siūravo, nemigo.~ ~
 22 Pavas |            tačiau kaip žaliavęs.~ ~Iš kamieno tiesaus ~Dročiai
 23 Pavas |            Skamba giesmės auksinės~Iš jausmingos krūtinės.~Kam
 24 Pavas |          krūtinę.~ ~* * *~ ~Versta iš rusų "Christos voskres"~ ~
 25 Pavas |            esmi vargais suspaustas iš jaunų dienų! ~Tie vargai -
 26 Pavas |           stebuklais trauki žmones iš ugnies stačiai;~Nuo perkūnijos
 27 Pavas |          Ir daužydamas užėjęs ~Mus iš miego kelte kelia.~ ~Mainos
 28 Pavas |            valdo, ir skiria~Laikus iš aukštos paslapties!~Kas
 29 Pavas |          ką proseniai gynė!~Tėvynė iš miego pabus.~ ~Ne kumštė
 30 Pavas |            dvarai, tėvyne, ~Baltai iš sodų žalių bekyšą! ~Tik
 31 Pavas |           Dangaus angelai ~Vainiką iš diemantų pina.~ ~Daugel
 32 Pavas |          Ir koja suko ratelius. ~O iš karštos jaunos krūtinės ~
 33 Pavas |           skrynės.~Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, ~Tau,
 34 Pavas |        motina-tėvynė;~Ateina audra iš pietų! ~Tai lenkas, išgama
 35 Pavas |   vieškeliais!~ ~Garbė, garbė, kad iš Maskvos griuvėsių ~Drąsiais
 36 Pavas |       žiedeliams gražių pavardžių ~Iš margo gėlių sutvėrimo;~O
 37 Pavas |             man rodos, gražiausias iš jų ~Jo vardas: gėlė atminimo!~ ~
 38 Pavas |    regėjimai, nemirštą troškimai, ~Iš dangaus man atskridę sapnai! ~
 39 Pavas |  padangėmis debesys pilkos;~Slenka iš kur, nežinai. ~Apgulė sielą
 40 Pavas |           tik kaip praeivis ~Žinau iš tolimos gaidos.~ ~
 41 Pavas |     lietaus išdžiūvus žemė ~Tuščia iš ilgesio rankas į erdvę tiesiu, ~
 42 Pavas |              Ar broliai leis mirti iš bado?~ ~O, žemė - plati
 43 Pavas |            Viešpats galybių išgirs iš Dangaus;~Bus gobšui skaudi
 44 Pavas |       masto pelningai ~Jį nupirkęs iš "gojim" paikų.~ ~Leidžias
 45 Pavas |       atsigaus! ~Nušvisk pasauliui iš Dangaus? ~Prašnek, pratark,
 46 Pavas |           minėti tą ilgesio šalį, ~Iš kurios jau vilties negirdės!~ ~
 47 Pavas |                          SENATVĖ~ ~Iš draugų, kai pažiūriu, man
 48 Pavas |       drąsaus įkvėpimo ~Žiebė mums iš akių spinduliai.~ ~Buvo
 49 Pavas |           keliai ~Kaip tų paukščių iš mėlyno oro?~ ~Argi mūsų
 50 Pavas |         kryžiai, liūdnai palinkę? ~Iš kur numirę sugrįžt nebgali,~
 51 Pavas |           ATSILYGINTA~ ~Kad Šmeižė iš apmaudo priešų minia ~Man
 52 Pavas |        sapnai! Nebegaudo jau vėjo;~Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~
 53 Pavas |          kuproto! ~Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!~ ~Prie
 54 Pavas |       sapnai! Nebegaudo jau vėjo, ~Iš aukštybių ir žiūri, ir mato!~ ~
 55 Pavas |      Negaus pagarbos, nors kalbėtų iš reto ~Ir žydų skaitytų raštus.~ ~
 56 Pavas |     nukrito?~ ~Tau laiko per daug: iš bėdos išvaduos ~Prie vinto
 57 Pavas |         girsies svečiais.~ ~Metais iš grašių sermėgio nutukęs, ~
 58 Pavas |          cigarą užrūkęs, ~Juoksies iš savo sapnų.~ ~Persų kilimais
 59 Pavas |    išsigimę!~ ~Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, ~Tylėjau
 60 Pavas |           vilties atgimimo ~Nebėra iš mūsų tautos;~Nekrūpčios
 61 Pavas |           Mūsų giedama seniai;~Bet iš tos didybės semia ~Savo
 62 Pavas |        Joms neskundžiame kasos ~Ir iš jos, gerai įgėrę, ~Siausti
 63 Pavas |           Bet užtai jaunimas šoka ~Iš aukų lig pat aušros!..~ ~
 64 Pavas |             Kai kur kai kas,~Dabar iš Maskvos alkanos vos skvernus~
 65 Pavas |           kur kai kas~Paklaus gal, iš kurgi tasai įdomus~Biudžetas
 66 Pavas |            giriose juokias gaida! ~Iš apmaudo, būdavo, kerta. ~
 67 Pavas |                   VILIJA (NERIS)~ ~Iš Mickevičiaus versta~ ~Vilija,
 68 Pavas |           mėnuo, bailiai išvytas, ~Iš debesų tenušvis... ~Norėtum
 69 Pavas |     važiavau pro Trakus,~Man verkė iš skausmo širdis;~Gaili ašarėlė
 70 Pavas |          Kai kas ~Rusijoje skursta iš bado;~Mes gi sau laužom
 71 Pavas |            vienam.~ ~Tekėjo mėnuo. Iš kalnų ~Žiedai kvepėjo jazminų, ~
 72 Pavas |        aušros, ~Kad liepė Viešpats iš tamsybių ~Išeit ant saulės
 73 Pavas |       Rodos, kalnai ~Auga, skėčias iš marių antai! ~Vaivorykštė
 74 Pavas | septynžiedžius renka? ~Ar be burių iš užmario garlaiviai slenka? ~
 75 Pavas |          nuslinko į marių platumą;~Iš dangaus neša angelas saldų
 76 Pavas |           spinduliai ~Dreba, mirga iš aukšto bailiai. ~Cit, girdėtis!..
 77 Pavas |        lapas ~Nuspindo rasa;~Rožių iš kalnų papūtė kvapas ~Skania
 78 Pavas |           danguos užgimus, nušvito iš aukštybių ~Ir dreba ten
 79 Pavas |    Paklydusiam keleiviui tu mirksi iš tamsybių ~Ir jauną kvėpi
 80 Pavas |        šviesų veidą valdonės;~Ant! iš džiaugsmo nuraudo girių
 81 Pavas |          dvišakai skirtis pradėjo;~Iš vidurio baltas senelis išėjo ~
 82 Pavas |           Ateinu paklausti tavęs, ~Iš kur tu, Atila? nuo ko ta
 83 Pavas |        tviski plotai.~ ~Štai tenai iš Tyrulių Venta, ~Pasisukus
 84 Pavas |          vidurdieny saulė aukštai ~Iš pietų prasijuoks į Žemaičius, ~
 85 Pavas |        Štai antai mėlynoj tolumoj ~Iš po žemių bekyšąs skruzdynas - ~
 86 Pavas |    kalnelių, kalvų ~Čia sau renkas iš įpročio seno.~ ~Gal kryžiuočiai,
 87 Pavas |      senute meili, ~Per tiek amžių iš aukšto žiūrėjus! ~Daug,
 88 Pavas |    žvengdamas arklys;~Tai girdėtis iš po žemių, ~tartum kas vaitoja! ~
 89 Pavas |          ratą, ~verkė ir kvatojo, ~Iš milžinkapių didvyrius ~dainomis
 90 Pavas |            kalnai man daug apsako ~iš senovės davinių;~Sako, kaip
 91 Pavas |            tų girių ir kalnų!" - ~"Iš nemokyto kaimiečio ~ponai
 92 Pavas |      prakalbėt kada kalnai? ~Rods, iš Dyvičio eglyno~matos eglė
 93 Pavas |            Susimąstęs žiūri mėnuo ~iš ramių dangaus skliautų;~
 94 Pavas |           Šneka irgi tau, sesute, ~iš akelių mėlynų!.. ~Bet ne
 95 Pavas |           ką apsako seneliai žili ~Iš tolimos praeities;~Jų paklausyk,
 96 Pavas |         būtų seniai ~Bandę jį kelt iš gelmės;~Sudraudė juos išmintingi
 97 Pavas |        Kokių kalbų, tarmių, tautų ~Iš bočių lopšio, iš rytų, ~
 98 Pavas |            tautų ~Iš bočių lopšio, iš rytų, ~Pro tavo vandenis
 99 Pavas |        Pagerbk kapus tėvų-herojų, ~Iš kur ainiai stiprybę semia! ~
100 Pavas |       dienos didvyriams ~Paminklus iš akmens kali ~Ir juos vainikais
101 Pavas |      žvaigždutės pasimatė;~Ir štai iš vandenų graži ~Išplaukia
102 Pavas |     susirūstino smarkus ~Perkūnas, iš dangaus pamatęs, ~Kad drįso
103 Pavas |            rūstas, nešnekus;~Vien, iš boso pasisėmęs, ~Lenkia
104 Pavas |          Adventas kaip šoka.~ ~Kai iš seimo piktas grįžo, ~Piktas,
105 Pavas |        Spengia šaltis; dar tamsu. ~Iš eglynų apšarmotų ~Staugia
106 Pavas |         niekšą nepakęsta.~ ~Žmonės iš rarotų grįžta;~Dairos, krapšto
107 Pavas |            Nors išaušo jau naktis!~Iš po žemių, atidžiai~Klausant,
108 Pavas |    Čičinsko palaidūno ~Gynės! mėtė iš kapų. ~Veltui žmonės ant
109 Pavas |           atkrančiais auga krūmai.~Iš po žemių kai kada~Lyg girdėtųsi
110 INDU  |        mezgės vienas pirmutinis.~ ~Iš to viršum pražydo visupirm
111 INDU  |             ir kas tai visa žino, ~Iš kur ta visata? ir kas ją
112 INDU  |           mums paslaptį atverti?~ ~Iš kur tas tvarinių begalis
113 INDU  |         Hotaras, Agnies viešpats, ~Iš tarpo pranašų aukščiausias ~
114 INDU  |         Kad mėnesių su daug dienų ~Iš viso dvylika ir vienas,~ ~
115 INDU  |          marių gelmėse valdovas.~ ~Iš ten į viską paslaptingai ~
116 INDU  |           kartos ~Džiaugdamos eina iš laimės į laimę.~ ~Linksmi
117 INDU  |       uždengia;~Vos šviesūs žirgai iš vietos paleista, ~Naktis,
118 INDU  |        kaip medus! ~Kaip ta bitelė iš lelijos ~Jų gerčiau amžiais
119 INDU  |           nuostabia skaistybe ~Kas iš mergaičių jai prilygs? ~
120 Lyrika|           Kad pavasaris jau žiedą ~Iš žalių lapelių gvildo, ~Vėl
121 Lyrika|             prakalbink draugą seną~Iš jaunystės metų~Ir paklauski,