Part

  1 Pavas |      negaila jaunystės giedros, ~Kad skausmo širdis nesuprato;~
  2 Pavas |          Tavo žavinčios akyse?~ ~Kad man vakar sakei, jogei myli
  3 Pavas |        ne! ~Lyg pavasario rytas, kad šypsos meiliai~Ir jo žavi
  4 Pavas |     Sugrįžk, sugrįžki, valanda, ~Kad skruostus ašara suvilgęs, ~
  5 Pavas |        AŠ KALTAS~ ~Ar aš kaltas, kad mano širdies ~Nenukalta
  6 Pavas |      Nenukalta iš šalto akmens? ~Kad tiek sykių apgautos vilties ~
  7 Pavas |         pažinties beieškoti? ~Ar kad, sakant "sudieu", beraudoti?~ ~
  8 Pavas |        gali atgaivinti krūtinę, ~Kad kryžkeliais žūna baili.~ ~
  9 Pavas |    atminė dieną pavasario kito, ~Kad pats nerimavo prie smuikų
 10 Pavas |        kaip pažemintas žmogus!~ ~Kad Kristus šiandie iškilmingą ~
 11 Pavas |                          MALDA~ ~Kad širdį tau skausmas kaip
 12 Pavas |          kaip peiliais suspaus, ~Kad žmonės pabėgs ir tavęs neužstos, ~
 13 Pavas |     Išplėšk man širdį kruvinai, ~Kad jos negundintų ta žemė, ~
 14 Pavas |     Dievo klaidžiojant kreivai, ~Kad nerūstinčiau Jo veido, ~
 15 Pavas |       paveiksle žinoma plačiai, ~Kad stebuklais trauki žmones
 16 Pavas |     užpuolimo ~Apgini veikiai.~ ~Kad prie tavo numylėto dangiško
 17 Pavas |    teismą veido malonaus, ~Duok, kad Teismas Jo baisingas ~Man
 18 Pavas |         Užtark pas Tėvą visagalį~Kad mums grąžintų Vilniaus šalį.~ ~
 19 Pavas |    Užtark, užtark pas Visagalį, ~Kad Jis gražintų mūsų dalį!~ ~
 20 Pavas |         vargšę skausmas užėjęs, ~Kad žmogus vietos rasti negali.~ ~
 21 Pavas |         menką, ~Taip sutvarkyta, kad vien tik Dangus ~Jo begaliniams
 22 Pavas |             Pasimelskim karštai, kad mus sergėtų Dievas ~Nuo
 23 Pavas |      nelaimių, nuo audrų, šalnų;~Kad turėtų Apveizdoje pasėlius,
 24 Pavas |         apsaugotų nuo kirminų.~ ~Kad derėtų javai, jų nekirstų
 25 Pavas |       javai, jų nekirstų ledai, ~Kad kaimynai nekenktų pikti, ~
 26 Pavas |        kaimynai nekenktų pikti, ~Kad vienybėj gyventų šeimynos
 27 Pavas |     sielą prakalbint sunku!~ ~O, kad oro plačiau kiek pasemt
 28 Pavas |  Nuliūdimas širdį spaudžia, ~Lyg kad replėmis ją gniaužo.~ ~Girios
 29 Pavas |          dainų nemylės;~Neverks, kad patys sūnūs žudo ~Kas verta
 30 Pavas |             Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus ~Eis ginti
 31 Pavas |      ginti brangiosios tėvynės! ~Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių
 32 Pavas |         rankų, kaip beržo šakas ~Kad laužo užrūstintas vėjas;~
 33 Pavas |    dvasią.~ ~O neverk, matušėle, kad jaunas sūnus ~Eis ginti
 34 Pavas |     ginti brangiausios tėvynės! ~Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių
 35 Pavas |         po Europą visgi šaukia, ~Kad tai ne jų būrys smarkus.~ ~
 36 Pavas |     vieškeliais!~ ~Garbė, garbė, kad iš Maskvos griuvėsių ~Drąsiais
 37 Pavas |     neapleis mūsų vardo ~Už tai, kad mylėti mylėjom kilniai, ~
 38 Pavas |     kariavom be kardo.~ ~Už tai, kad kentėjome nenusiminę, ~Nors
 39 Pavas |      Nors slėgė nelaisvės našta;~Kad josios sulaužėme grandį
 40 Pavas |      nedžiūsta?~ ~Kaip nedžiūtų, kad nežūtų ~Tiek jaunų bernelių! ~
 41 Pavas |    nežūtų ~Tiek jaunų bernelių! ~Kad be laiko tiek nebūtų ~Be
 42 Pavas |      dainele, tu išlikai ~Viena, kad žuvo didžiavyriai;~Kai slėgė
 43 Pavas |        išlikai sveika, galinga, ~Kad žuvo didžiavyriai.~ ~Tautos
 44 Pavas |       kaip didžiausios malonės, ~Kad akis man užspaustų mirtis.~ ~
 45 Pavas |           Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų žvaigždė ~Man,
 46 Pavas |    nuklydusiam skausmo keliais, ~Kad per tai galingesnė gimtų
 47 Pavas |         neprieteliai-sienos ~Lyg kad sargyba ant nakties. ~O
 48 Pavas |          Tik Aukščiausio prašau,~Kad stiprintų verkiančią lyrą.~ ~
 49 Pavas |    karionės.~ ~Tarp marių plačių kad užkaukia vilnis, ~Plačiau
 50 Pavas |    vėsulai, ~Ir rodos šiandieną, kad buvo tai vis ~Tik jaukūs
 51 Pavas |       ant savo duobės užkastos, ~Kad verktų sesutės griaudžiai.~ ~
 52 Pavas |         Likimas vėlei nebeleido,~Kad slinktų mums išvien vargai.~ ~
 53 Pavas | naivėlius palydi!~ ~O vis dėlto, kad ramios, žvainos naktys šviečia ~
 54 Pavas |     danguje žvaigždutės, ~Žinau, kad tavo žiūri ten liūdinčios
 55 Pavas |         aš nuvokiau sumaningai, ~Kad dviem patikus bus gudriau.~ ~
 56 Pavas |   Šiandieną žaislu išmainei...~ ~Kad bentgi žaislas būtų švietęs ~
 57 Pavas |      tuomet tau širdis ~Pasakys, kad vien tik jis ~Taip kilniai
 58 Pavas |    niekados? ~O gan tankiai, lyg kad tyčia, ~Pats galanda sau
 59 Pavas |         Bailūs patys veikalai.~ ~Kad jauni sveikiau žiūrėtų, ~
 60 Pavas |         jauni sveikiau žiūrėtų, ~Kad seni daugiau galėtų!.. ~
 61 Pavas |          veidas prakaituotas... ~Kad kūno alkanus pasotintų nasrus? ~
 62 Pavas |        žmogų, beturtį priglaus, ~Kad rūmams paskirta žibėtų? ~
 63 Pavas |     parodys dėl vargšo tamsaus, ~Kad nėra už tai, kas mokėtų?~ ~
 64 Pavas |      teka;~Aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo;~Anuomet kalbios,
 65 Pavas |               TAIP ATSILYGINTA~ ~Kad Šmeižė iš apmaudo priešų
 66 Pavas |        gaila: užviltos vilties, ~Kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus!.. ~
 67 Pavas |          Rodos, vakar tai buvo, ~Kad, nuo mokslo nuvargę, ant
 68 Pavas |      nerado.~ ~Bet argi tylėsiu, kad prisikėlimo ~Giesmė sopulinga
 69 Pavas |      užstatę.~ ~Gal jie nesakys, kad vilties atgimimo ~Nebėra
 70 Pavas |       kaip svetimoj troboj, ~Tik kad mažumų neskriausti~Joms
 71 Pavas |       pragarą sukūrę,~Burnojate, kad tai Praamžius be malonės~
 72 Pavas |       tiktai!~ ~Juk buvo laikas, kad prie kito vairo ~Stovėjote,
 73 Pavas |    priešai užkampiais bešaipos, ~Kad tapote verkšlentoju gailiu.~ ~
 74 Pavas |      Gudrus ministrų kabinetas, ~Kad įsipirktų žydų miniai, ~
 75 Pavas |         dėlto ateis tas laikas, ~Kad ir sostinei liglaikinei ~
 76 Pavas |         daug Lietuvoj atsirado, ~Kad ėmė net mūzos begąsčioti
 77 Pavas |    Apstojo Ap?liną mūzų būrys~Ir kad kakarinę griaudžiai užvarys!..~
 78 Pavas |        gražesnis jaunimas, ~Negu kad rožių ir tulpių audimas.~ ~
 79 Pavas |     Vytauto didžio galybę matei,~Kad jojo tarp savo pulkų!~Kur
 80 Pavas |           Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau:~Užmiršimo
 81 Pavas |       laukais pamažu? ~Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo ~
 82 Pavas |    Vienodos amžiais nuo aušros, ~Kad liepė Viešpats iš tamsybių ~
 83 Pavas |    pritinka emblema tvirtybės.~ ~Kad galva kaišysi, įsek tu rūtelę! ~
 84 Pavas |         Kas ten amžiais kalbėta, kad paskelbtų bent dalį! ~Nemuns
 85 Pavas |       dalykų šioj žemėj mylėti, ~Kad pažintum paskui, kas mylėti
 86 Pavas |          upės~Jau praneša Romai, kad viską nulupęs,~Italiją Hunas
 87 Pavas |          ta skaudžioji ~Valdžia, kad tautas ir jų miestus terioji, ~
 88 Pavas |   krikščionių jausmus, ~Užmiršę, kad Rymas - pasaulio sostinė, ~
 89 Pavas |         lietuviai~Tarytum ugnis,~Kad ant stogo užšvis,~Apraitė
 90 Pavas |       patalą smeltys geltonos.~ ~Kad vidurdieny saulė aukštai ~
 91 Pavas |        gadynės, ~Laukia šauklio, kad vėl kruvinai ~Stot į kovą
 92 Pavas |      vaikais~Atsiminęs pasakoja,~kad anais laikais~Savo ausimis
 93 Pavas |           Išsiilgusios viliojo, ~kad sena gadynė ~Sugrįžtų į
 94 Pavas |   Perkūnas, iš dangaus pamatęs, ~Kad drįso palytėt žmogus ~Skaistybę
 95 Pavas |           Atsiminusi Kastytį~ Ir kad rūmai sudaužyti~ Dievo apmauda
 96 Pavas |       Skleidžia Varšuva gandus, ~Kad už tai nuo priešų gavęs ~
 97 Pavas |     tačiau plačiai ~Eina gandas, kad stačiai ~Velniui bus užrašęs
 98 Pavas |         teisė amžina ~Ir atrado, kad gana ~Žemė ašarų prigėrė!..~ ~
 99 Pavas |          Ir jo keršto be ribos, ~Kad į jį šiandieną drįsti ~Atsiliept
100 Pavas |          žmonės ant varpų ~Davė, kad priimtų kūną.~ ~Tik, kai
101 INDU  |       Jis žino, įstatų davėjas, ~Kad mėnesių su daug dienų ~Iš
102 INDU  |         pateiksiu saldžią girą, ~Kad pamėgintum kaip Hotaras.~ ~
103 INDU  |      ratus virš žemės skrendant,~Kad mano giesmių išklausytų.~ ~
104 INDU  |        NEŽINOMAM DIEVUI~ ~Ne tai kad aukso būtų gimęs diegas, ~
105 Lyrika|         skaudžios krūtinės! ~Tik kad žmonės jų nemato, ~Birt
106 Lyrika|        jiems ašaros paprato ~Lyg kad rasos sidabrinės.~ ~Kad
107 Lyrika|          kad rasos sidabrinės.~ ~Kad lakštingalas užgieda, ~Kad
108 Lyrika|       Kad lakštingalas užgieda, ~Kad pavasaris jau žiedą ~Iš
109 Lyrika|      SKAUSMO SKUNDAS~ ~Už tatai, kad tave, tave viena tiktai ~
110 Lyrika|       dienų aš mylėjau karštai, ~Kad tau įkvėptas, amžinas giesmes
111 Lyrika|   nenuilsdamas klojau ir kloju, ~Kad kai pranašas tau atgimimą
112 Lyrika|          pirkt draugų:~Neburnok, kad lig šiolei ten viskas venale, ~