Part

  1 Pavas |              Serafimas.~ ~Išvydau ją ant marių krašto:~Skruostai
  2 Pavas |          sapne!~ ~Ir nuo tų metų man ant veido ~Nevieši rytmečio
  3 Pavas |          PARAMOS~ ~Taip maža paramos ant žemės:~Daug verksmo, skausmo
  4 Pavas |          rūsčiai aptemęs, ~Prašvinta ant našlės-galvos.~ ~Bet kas
  5 Pavas |       dangaus, ~O ašarėlę sidabrinę ~Ant veido meilė teišspaus.~ ~* * *~ ~
  6 Pavas |          vardą atspės?~ ~Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, ~
  7 Pavas |           žiūrim metus! ~Kiek apalpo ant lūpų maldų, ~Pamylėtus apleidžiant
  8 Pavas |        Apsigavusiam mielu sapnu;~Bet ant žemės ieškot idealo, ~Tai
  9 Pavas |              apleistos pilys griūva ~Ant kalnų aukštai;~Milžinų ten
 10 Pavas |              Pabiro, pasklido žiedai ant lankų - ~Vainikų eilė pirmutinė.~ ~
 11 Pavas |           nesuprasi niekados.~ ~Ji~ ~Ant tavo vyriško peties ~Duok
 12 Pavas |             širdį viliojat! ~Tiek tų ant žemės sielvartų, vargo!.. ~
 13 Pavas |              Taip liūdna man kartais ant saulės laidos! ~Tarytum
 14 Pavas |        sulaukti viliuos, ~Man liūdna ant saulės laidos.~ ~Ilgėjimo
 15 Pavas |            Ir slėgdamos gula sunkiai ant širdies ~Tos mintys eilių
 16 Pavas |             žydru margumu ~Iš aukšto ant jos besargaus;~Tik atilsio
 17 Pavas |              TUPI ŠARKA~ ~Tupi šarka ant tvoros, ~Nenuvaldo uodegos, ~
 18 Pavas |            daineles.~ ~Žemyn nusviro ant krūtinės ~Galvutė nuo jaunų
 19 Pavas |            lelija,~Tu švieti aukštai ant Dangaus!~Palengvink vergiją,~
 20 Pavas |             Dangaus, ~Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus! ~
 21 Pavas |         Vaisius, kurs žmogų pakėlė, ~Ant kryžiaus iškeltas patsai! ~
 22 Pavas |         saulės rytų iki jos užtemimo~Ant kryžiaus ištiesęs rankas,~
 23 Pavas |              sostinę!~ ~Ten juk mūsų ant kalno pilis Gedimino! ~Ten
 24 Pavas |       GYVENTI~ ~Sunku gyventi žmogui ant svieto;~Visur tik vargas,
 25 Pavas |         Griaudžiai užtraukia "Pulkim ant kelių", ~Jausmai bedievio
 26 Pavas |                 Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, ~Kai duobę
 27 Pavas |                Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių!~ ~
 28 Pavas |                 DAINA~ ~Už Raseinių, ant Dubysos, ~Teka saulė, teka;~
 29 Pavas |           Man, žinau, sopulingos čia ant žemės kelionės ~Niekados
 30 Pavas | neprieteliai-sienos ~Lyg kad sargyba ant nakties. ~O darbas, draugas
 31 Pavas |            davė?~O tačiau juk be jos~Ant šios žemės karčios~Poetai
 32 Pavas |            mirti saldžiai;~Netrokštu ant savo duobės užkastos, ~Kad
 33 Pavas |            ji trokšta? Ko vaitoja?~ ~Ant krūtinės... begalinės, ~
 34 Pavas |           skelbia gedulą varpai.~ ~O ant nuvytusio jos lapo ~Nukritus
 35 Pavas |         vienąkart iširę, ~Nesusimegs ant rytdienos?..~ ~Palieka skausmas
 36 Pavas |            žaisdama, ~Ją prisiekdama ant vėjo!.. ~Ir už ką ją neseniai ~
 37 Pavas |         dienelių ~Nieks išmelsti nei ant kelių ~Nebegali niekados? ~
 38 Pavas |            griaudingai ~Aukštinelkas ant ratų plikų:~Žydas veža jį
 39 Pavas |      Benešiojo ir daužė keliais? ~Ar ant veido daug ženklinę metai ~
 40 Pavas |          pridengiau rūbais šalnos.~ ~Ant nudeginto raisto dar vėjas ~
 41 Pavas |            Šaltas kapas užbėrė akis!~Ant pakrypusio kryžiaus nesimato
 42 Pavas |            tie metai prabėgo!.. Taip ant mėlsvo dangaus ~Ir nušvinta,
 43 Pavas |            vieno atminimo brangaus, ~Ant kurio neliūdėtų kapai!..~ ~
 44 Pavas |               ir mirštą be noro, ~Ką ant žemės paliksme? Ar ir mūsų
 45 Pavas |              tiek jų atranda!~ ~Irgi ant mano kapo-duobės, ~Gal nebužilgo,
 46 Pavas |         tėvynę mylėjau.~ ~Bet kam aš ant aukuro širdį nešiau, ~Ir
 47 Pavas |             Kad, nuo mokslo nuvargę, ant galo ~Uždainuodavom Lietuva.
 48 Pavas |         pašalinęs kliūtį, ~Sau stosi ant kelio ištrinto.~ ~Prie vinto
 49 Pavas |              dirvonus plačius? ~Sėdi ant knygų, rimtai prakaituoja, ~
 50 Pavas |             rūpestys koks ir sės tau ant veido, ~Mažas tačiau kaip
 51 Pavas |            Tegul gi dėmė prakeikimo ~Ant jūsų per amžius paliks!~ ~
 52 Pavas |          ištekės, ~Ir siūdinsis lopą ant lopo.~ ~Užstatę į banką
 53 Pavas |          visai,~Kai niekas neskolins ant galo, ~Tada bus nuskundžiami
 54 Pavas |              pasišventimo, ~Ir saulė ant jų neraudos.~ ~Žinau, nesupraste
 55 Pavas |          planus paruošę, ~Sau rimtai ant jų miegot.~ ~Dirbti darbą,
 56 Pavas |             sveikos doros! ~Argi jau ant mūsų ploto ~Vienos usnys
 57 Pavas |         duobę knisa, ~Nuo to, kursai ant kelio viešo ~Purvais apdrabsto
 58 Pavas |        žiaurūs žmonės,~Vieni kitiems ant žemės pragarą sukūrę,~Burnojate,
 59 Pavas |             aukštus namus ~Ir bonkas ant pokylių stalo!.. ~Kai kur
 60 Pavas |              talentus, girdi, sėjoji ant vėjo? ~Juk giesmes bemegzti
 61 Pavas |           nutildyt pigiai nepavyko. ~Ant galo, tamsiai apsiniaukęs,
 62 Pavas |           sau darbo naudingo! ~Kodėl ant kaktos jiems nerašo?"~ ~
 63 Pavas |             jiems nerašo?"~ ~Satyras ant lyros patsai kai kada ~Uždrožia!..
 64 Pavas |                 Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės~Ašara krinta griaudi?~
 65 Pavas |            jūs man brangiausių laikų~Ant vieškelio amžių plataus!~
 66 Pavas |                                      ANT DRŪKŠĖS EŽERO~ ~Man liūdna
 67 Pavas |          Viešpats iš tamsybių ~Išeit ant saulės atviros.~ ~Ir amžių
 68 Pavas |       nebaido svajonių gamtos! ~Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas
 69 Pavas |                                      ANT NEAPOLIO UŽTAKOS~ ~Saulei
 70 Pavas |               Saulei nusileidžiant~ ~Ant Neapolio užtakos saulė stačių ~
 71 Pavas |             melstis į Dievo namus.~ ~Ant Neapolio užtakos, ant mėlynos, ~
 72 Pavas |                Ant Neapolio užtakos, ant mėlynos, ~Nesimato mažiausios
 73 Pavas |                            VAKARAS~ ~Ant ežero keturių kantonų~ ~
 74 Pavas |          Žmogaus ir gamtos.~ ~Medžių ant saulės kepintas lapas ~Nuspindo
 75 Pavas |     juodbėrėlį brolis augina ~Balnot ant rudens,~ ~Ten, kur Dubysa
 76 Pavas |              žmogui žvaigždė ir čia, ant žemės, ~Uždegusi krūtinę
 77 Pavas |         pašaukimo!.. ~Laimingi, čia, ant žemės, bent kartą ją pažinę!~ ~
 78 Pavas |    atspendžia šviesų veidą valdonės;~Ant! iš džiaugsmo nuraudo girių
 79 Pavas |           atminę. ~Susipykę, pabėgę, ant galo po metų~ ~Susitikę,
 80 Pavas |              Italiją Hunas užlies.~ ~Ant juodbėrio žirgo, šarvais
 81 Pavas |            brolių kapus!~ ~Štai Roma ant kalnų. Atila sustojo;~Laukinės
 82 Pavas |             Aš - tėvas krikščionių, ~Ant žemės vikarijus Dievo malonių, ~
 83 Pavas |             audrų, žaibų ir verpetų ~Ant Rymo užtemo naktis. ~Ne
 84 Pavas |         lietuviai~Tarytum ugnis,~Kad ant stogo užšvis,~Apraitė kryžiuočius
 85 Pavas |         greta ~Ir per Kuršą banguoja ant Lėnų.~ ~Bet Dubysai Žemaičių
 86 Pavas |            Pasistiepęs, kiek galint, ant pirštų! ~Neišgirsi nei marių
 87 Pavas |               ilgi, tamsūs vakarai, ~Ant Medvėgalio vaidinas ~ir
 88 Pavas |             atminimai ~užsimiršta.~ ~Ant Medvėgalio anuomet ~švento
 89 Pavas |          mergaičių~jau užburto rato,~Ant Medvėgalio viliojant,~niekas
 90 Pavas |                                      ANT PUNIOS KALNO~ ~Ties Nemunu~ ~
 91 Pavas |         neužritinęs be vardo ~Akmens ant jų brangios duobės, ~Kur
 92 Pavas |         Atlygins skolas pranokėjų?~ ~Ant aukšto aukuro-kalvos ~Už
 93 Pavas |           aikštėn pušyno,~ Išvilioti ant smeltyno,~ Negyvai jį užbučiavus.~ ~
 94 Pavas |              Lig alkūnių atsiraitęs:~Ant vaškuotų gi grindų ~Šoka
 95 Pavas |              Sėdi rūstas, nešnekus, ~Ant plikos kaktos sutraukęs ~
 96 Pavas |             Čičinskui trūksta oro.~ ~Ant alkūnės pasirėmęs, ~Sėdi
 97 Pavas |       išdaviko;~Nepermaldomas kitų, ~Ant sumanymų aukštų ~Veto velniškai
 98 Pavas |           savo miela.~ ~Žmonės skuba ant rarotų. ~Spengia šaltis;
 99 Pavas |                ir Kmita. ~Išvažiuoja ant rarotų ~Pats Čičinskas su
100 Pavas |             skriaudingus, atkaklius ~Ant svarstyklių jau pasvėrė ~
101 Pavas |              Apmaudingai atkaklius, ~Ant svarstyklių jau pasvėrė ~
102 Pavas |           Žemė ašarų prigėrė.~ ~Štai ant tilto be vežėjo ~Stoję baidosi
103 Pavas |         pakrančiais auga krūmai.~ ~O ant tilto guli kūnas;~Tai Čičinskas.
104 Pavas |              iš kapų. ~Veltui žmonės ant varpų ~Davė, kad priimtų
105 INDU  |             Dar pabučiavimų žarijos ~Ant lūpų tirpsta kaip medus! ~
106 Lyrika|           slaptingais ir keistais.~ ~Ant žemės rutulio protingųjų