Part

 1 Pavas |          pečių neapsupo šilkai, ~Tu proto netemdai gražybe, - ~
 2 Pavas |     proto netemdai gražybe, - ~O tu tik viena širdies raktą
 3 Pavas |          liaurų vainiką nupynė, ~Tu jį nors atmint ar atminsi
 4 Pavas |         atmint ar atminsi kada? ~Tu, jo numylėta t ė v y n e!~ ~
 5 Pavas |       kaip sapnų sapne!~ ~Ir nuo tų metų man ant veido ~Nevieši
 6 Pavas |         sakei, jogei myli mane, ~Tų akių neužmiršiu, oi ne! ~
 7 Pavas |    Danute, užmirški vargus! ~Juk tu - mano naktis ir dangus...~ ~
 8 Pavas |      Neradęs laimės nei ramumo, ~Tu irgi dulkėse turi ~Besigailėt
 9 Pavas |        Svajonių mano ir kančios ~Tu nesuprasi niekados;~Tik
10 Pavas |         mano ašara skaisčios!.. ~Tu nesuprasi niekados.~ ~Ji~ ~
11 Pavas |         girdi? Aidai danguos!.. ~Tu neužmirši tos nakties!.. ~
12 Pavas |     liūdną širdį viliojat! ~Tiek tų ant žemės sielvartų, vargo!.. ~
13 Pavas |       turi pinigų.~ ~Oi šarkyte, tu kvaili!~Kam į dešinę suki?~
14 Pavas |          O Tau, Motinėle, treti! Tu melstis ~Į Dievą mane mokinai,
15 Pavas |         Ją vienas suprasti gali;~Tu vienas gali atgaivinti krūtinę, ~
16 Pavas |        kryžkeliais žūna baili.~ ~Tu vienas esi nemeluota gražybė, ~
17 Pavas |       KAM ŠIRDĮ DAVEI?~ ~Kam man Tu, Viešpatie, davei ~Tą karšta
18 Pavas |     Marija,~Skaisčiausia lelija,~Tu švieti aukštai ant Dangaus!~
19 Pavas |           Tematome viltį tiktai;~Tu savo malone ~Šiai žemės
20 Pavas |         Užstok prieš Aukščiausį ~Tu žmogų menkiausį!~Taip daugel
21 Pavas |      žemės vargstančio žmogaus! ~Tu stebuklais įgarsėjus, ~Viltį
22 Pavas |  stebuklinga, ~Motina Dangaus!~ ~Tu Krekenavos paveiksle žinoma
23 Pavas |        žemėmis išbalę?~ ~* * *~ ~Tu girele, tu žalioji, ~Tu,
24 Pavas |     išbalę?~ ~* * *~ ~Tu girele, tu žalioji, ~Tu, kurią laikai
25 Pavas |          Tu girele, tu žalioji, ~Tu, kurią laikai išgriovė, ~
26 Pavas |          kurią laikai išgriovė, ~Tu, lietuvi, kurs vaitoji... ~
27 Pavas |           LIETUVA BRANGI~ ~Graži tu, mano brangi tėvyne, ~Šalis,
28 Pavas |          kapuos didvyriai:~Graži tu savo dangaus mėlyne! ~Brangi:
29 Pavas |       atsidarę ~Tikėti mokos nuo tų vaikelių.~ ~Graži tu, mano
30 Pavas |         nuo tų vaikelių.~ ~Graži tu, mano brangi tėvyne, ~Šalis,
31 Pavas |     išaušta, ar kaitri rugpjūtė,~Tu gražiausia, maloniausia,
32 Pavas |      mums saulė, ar orai aptemę,~Tu mūsų brangiausia prabočių
33 Pavas |   laiminga, ar varguose, visados tu miela,~Atminimais taip turtinga
34 Pavas |           Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:~Baltveidės
35 Pavas |       rūbų šilkinių, - ~Kodėl gi tų ašarų, tų sidabrinių, ~Užtvenkt
36 Pavas |  šilkinių, - ~Kodėl gi tų ašarų, tų sidabrinių, ~Užtvenkt negaliu
37 Pavas |    Gegute-sesute! oi ko? dėl ko ~Tu man neatspėsi, ar aš ryto ~
38 Pavas |           Liūdėsiu-dejuosiu kaip tu po giraitę? ~Atmint ar atmins
39 Pavas |      galingai.~ ~Tautos dainele, tu išlikai ~Viena, kad žuvo
40 Pavas |      slėgė sunkūs vargų laikai, ~Tu irgi daug, oi daug prityrei;~
41 Pavas |        pas kaimietį ištvermingą ~Tu išlikai sveika, galinga, ~
42 Pavas |  didžiavyriai.~ ~Tautos dainele, tu gaivinai ~Per ilgus amžius
43 Pavas |        Daug nuo žemės nelaukiau, tu geriausiai žinai;~Mano sąžinė
44 Pavas |         gražūs sapnai.~ ~Bet man tų dabar nebegaila dienų, ~
45 Pavas |      prie širdies gailios!~ ~Bet Tu, o Viešpatie, man kelią ~
46 Pavas |        Ir trykšta ašara baili;~O tu man valią geležinę ~Užtat
47 Pavas |        tau aukodavau kilniai!.. ~Tu auką, širdžiai vakar mielą, ~
48 Pavas |          kilniai tave mylėjo!.. ~Tu, jo sielai svetima, ~Meilę
49 Pavas |       šit ir čia.~ ~Oi, kodėl gi tų dienelių ~Nieks išmelsti
50 Pavas |      pasaulį atgaivys! ~Ne jiems Tu, Viešpatie, tarnausi!~ ~
51 Pavas |          Ar ir mūsų keliai ~Kaip tų paukščių iš mėlyno oro?~ ~
52 Pavas |     veido, ~Mažas tačiau kaip ir tu.~ ~Spjauki, drauguži, į
53 Pavas |          už kyšius teisiami.~ ~O tų partijų tarp mūsų, ~Jų programų
54 Pavas |     žmogų visą! ~Bet aš bijau ir tų draugų, ~Kuriems nelaužė
55 Pavas |         Pagalbon melst: išgelbėk tu tiktai!~ ~Juk buvo laikas,
56 Pavas |         ateities, - ~Mums reikia tų, kur susikaupę veikia! ~
57 Pavas |        skęsta į marių gilybes.~ ~Tu save lygiai svetimam pašvęsi, ~
58 Pavas |         širdį ne vieną.~ ~Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!~
59 Pavas |         tiek mums davei milžinų!~Tu Vytauto didžio galybę matei,~
60 Pavas |       galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!~ ~Kaip ilgėjaus
61 Pavas |  paslaptingų balsų ~Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali, ~
62 Pavas |    vainikais nupinto, ~Tik gaila tų dainų, kur skamba skardžiai, ~
63 Pavas |       gamta, rodos, šypsos pati!~Tu nuvargusią sielą kaip audrą
64 Pavas |         plati!..~Ko, ašarėle, ko tu per skruostą ~Kaip perlas
65 Pavas |                    DIEVO MEILĖ~ ~Tu, Aukščiausi, skaisčiausias
66 Pavas |    teismą mane menką užklausi.~ ~Tu - Jehova, aš - menkas! Aš
67 Pavas |          Aš menkesnis už menką. ~Tu švenčiausių švenčiausias!
68 Pavas |        Aš vien nuodėmė-griekas. ~Tu sutvėrei pasaulį, nors Savęs
69 Pavas | šviesybių;~Paklydusiam keleiviui tu mirksi iš tamsybių ~Ir jauną
70 Pavas |          Kad galva kaišysi, įsek tu rūtelę! ~Meiliausias papuošalas -
71 Pavas |      gėlelė. ~Tarp rūtų, sesute, tu tankiai dūmoji!.. ~Lietuvei
72 Pavas |          nesoti! vilnim įstabia ~Tu kas dieną krūtinę kilnoji! ~
73 Pavas |         paklausti tavęs, ~Iš kur tu, Atila? nuo ko ta skaudžioji ~
74 Pavas |   Tautoms jūsų Roma - kalta".~ ~"Tu rykštė Aukščiausiojo, -
75 Pavas |         kryžkelių skaičius.~ ~Už tų kryžkelių, sodžių, laukų, ~
76 Pavas |        ginti tėvynės.~ ~Šatrija, tu senute meili, ~Per tiek
77 Pavas |         giesmės jų giedota ~tarp tų girių ir kalnų!" - ~"Iš
78 Pavas |          Žemė ašarų prigėrė!..~ ~Tu pripildei visą šalį ~Savo
79 INDU  | Kiekviena atnaša ir auka, ~Kurią tu apsupi aplinkui, ~Tuojau
80 INDU  |          dievais tegul ateina!~ ~Tu savo garbintojams rodai ~
81 INDU  |            Kaip sūnui tėvas taip tu, Agnie, ~Būk mums prieinamai
82 INDU  |  atsimoka.)~ ~Jis žino ir kelius tų paukščių, ~Kurie padangėmis
83 INDU  |        malda artinuos tavęspi.~ ~Tu virš visų, gilus išminčiau! ~
84 INDU  |        danguje valdai, ir žemėj;~Tu išklausyk manęs šiandieną!~ ~
85 INDU  |          gyvent - mirtis. ~Viena tu man žvaigždė skaisčioji! ~
86 INDU  |        man žvaigždė skaisčioji! ~Tu mano laimės priežastis:~
87 Lyrika|              LIETUVIS IR GIRIA~ ~Tu girele, tu žalioji!~Ko griaudingai
88 Lyrika|   LIETUVIS IR GIRIA~ ~Tu girele, tu žalioji!~Ko griaudingai
89 Lyrika|      davė jausmą?~Ar supranti ir tu skausmą,~Kurs taip spaudžia
90 Lyrika|  laikrodžio užsuko tuos ratus;~O tu prieš didį jį, marus ir