Part

 1 Pavas |     aikvojau? ~Kaltas! Bet teisi taip daugel kentėjusį, ~Tavo
 2 Pavas |                                  TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS~ ~Jau
 3 Pavas |       NEMYLĖS~ ~Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, ~Kaip tavo
 4 Pavas |           pasakyk, balandėl! ~Ko taip liūdi? Kodėl, oi kodėl?~ ~
 5 Pavas |                                  TAIP MAŽA PARAMOS~ ~Taip maža
 6 Pavas |              TAIP MAŽA PARAMOS~ ~Taip maža paramos ant žemės:~
 7 Pavas |     marių, kaip mintys žmogaus, ~Taip mainos pasaulio darbai! ~
 8 Pavas |        Vainikų eilė pirmutinė.~ ~Taip giedra ir linksma! Tiek
 9 Pavas |  nemigdot mano troškimų? ~Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?~ ~
10 Pavas |         Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?~ ~Noris apimti visą
11 Pavas |  pasiekti amžiną grožį!.. ~Ko gi taip liūdna? Ko gi taip ilgu?~ ~
12 Pavas |         Ko gi taip liūdna? Ko gi taip ilgu?~ ~
13 Pavas |             SAULEI LEIDŽIANTIS~ ~Taip liūdna man kartais ant saulės
14 Pavas |         suolelį tašė, kalė. ~Čia taip malonu ir ramu! ~Pripildo
15 Pavas |       sukukavo gegutė margoji. ~"Taip maža vargų suskaitei man,
16 Pavas |      mane mokinai, Marija, ~Tave taip aš myliu karštai! ~Privesi
17 Pavas |     paklausi, ~Kodėl, Dievuliau, taip sunku?~ ~Bet nesiskųsi tosios
18 Pavas |        čia neatras niekados.~ ~O taip, neatras! Jei į tai netikėjau, ~
19 Pavas |            Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta ~Žmogaus
20 Pavas |     nemigo.~ ~Jau nerūpi miškai,~Taip nežiūri aukštai,~Vien sūnų
21 Pavas |          stiebias visi;~Ko gi ji Taip nuliūdus ir taip nerami?~ ~
22 Pavas |        Ko gi ji Taip nuliūdus ir taip nerami?~ ~Vakar veidu kaip
23 Pavas |    išmoko,~Kai suktinę jie šoko,~Taip nuliūsti gailiai?~Sopuliai~
24 Pavas |           bet danguj pasilieka, ~Taip lygiai blakstėnai akių užsileidžia, ~
25 Pavas |        gesina, ir gydo žaizdas, ~Taip alpstančią širdį malda atgaivina ~
26 Pavas |      tamsia.~ ~Kaip upės bėgimas~Taip mus įpratimas~Kas kartą
27 Pavas |  Aukščiausį ~Tu žmogų menkiausį!~Taip daugel pas Dievą gali!~ ~
28 Pavas |      atleido ~Nuodėmių kaltės.~ ~Taip esmi vargais suspaustas
29 Pavas |         užtarus mus tiek kartų! ~Taip daug gali prieš Visagalį, ~
30 Pavas |  Vilniaus brangią mums šventovę ~Taip trokštam pulti Tau po kojų;~
31 Pavas |         Vilniuje tavo šventovę, ~Taip ir mes Tau norėtumėm pulti
32 Pavas |       Mūsų mintys ir širdys juos taip pamylėjo! ~Nuramink mūsų
33 Pavas |        medžių rudenio vėjas ~Dar taip neblaško žiauriai į šalį, ~
34 Pavas |         žmogų, silpną ir menką, ~Taip sutvarkyta, kad vien tik
35 Pavas | PRIEŠAUŠRIS~ ~Neregėti aušros!.. Taip prailgo naktis! ~Beldžia
36 Pavas |     palaimos darbai ~Neatneš, ko taip trokšta žmogus:~Kas per
37 Pavas |    spaudžia nelaimės, vargai?~Ne taip mūsų bočiai didvyriai kariavo,~
38 Pavas |      Kurią jaunimas tesupras!~Ne taip giedosme kaip lig šiolei:~
39 Pavas |       nujautimas širdžiai šneka ~Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.~ ~
40 Pavas |            Ne veltui bočiai tave taip gynė, ~Ne veltui dainiai
41 Pavas |     visados tu miela,~Atminimais taip turtinga ir brangi kaip
42 Pavas |      teismo dienos paskutinės.~ ~Taip nelaužyk sau rankų, kaip
43 Pavas |   Tėvynės dainos, jūs malonios. ~Taip širdį žadinat saldžiai! ~
44 Pavas |         mūsų proseniai ją gynė, ~Taip ginsme sūnūs šios dienos!~ ~
45 Pavas |             SENELIO SKUNDAS~ ~Ne taip senovės tėvai gyveno, ~Kaip
46 Pavas |           nuo maro ir karo.~ ~Ne taip senovės tėvai gyveno, ~Kaip
47 Pavas |      užgieda, uždainuoja, ~Širdį taip griaudina.~ ~Aukštą dangų
48 Pavas |           kojos basos, ~Nuo rasų taip baltos.~ ~Bet kodėl jos,
49 Pavas |       tiek man pasako slapčia.~ ~Taip žmonės atšalę! Nuo jų toliau ~
50 Pavas |         apskundžia sapnus.~ ~Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų
51 Pavas |    nupuolu, nekaltink manęs! ~Aš taip silpnas ir vienas! Būk keleivio
52 Pavas |       man liūdna? Ko gi krūtinė ~Taip atsiduso giliai?~ ~Ne, neapveiksite,
53 Pavas |           Kur lakioja mintis?~Ko taip žiba akis?~Kam ašaros veržias
54 Pavas |        kančios ir ramumo saldaus~Taip alksta pavargėliai žmonės,~
55 Pavas | paslaptis suprastų, ~Kur krūtinę taip kilnoja? ~Kas atsakymą atrastų, ~
56 Pavas | paslaptis suprastų, ~Kur krūtinę taip kilnoja? ~Kas atsakymą atrastų, ~
57 Pavas |        meilės žiedas laime žydi ~Taip apgaulingai ir trumpai! ~
58 Pavas |       Pasakys, kad vien tik jis ~Taip kilniai tave mylėjo!.. ~
59 Pavas | garduokimės taure!" ~"Juk laikas taip bėga! Ruduo kai ateis, ~
60 Pavas |     širdį giliai suskaudėjo, ~Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!~ ~
61 Pavas |  suskaudėjo, ~Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!~ ~Ar tai vienas
62 Pavas |        Kaip tie metai prabėgo!.. Taip ant mėlsvo dangaus ~Ir nušvinta,
63 Pavas |                                  TAIP ATSILYGINTA~ ~Kad Šmeižė
64 Pavas |        kelionės.~ ~O dabar? Nebe taip!.. Vyrai sveiko jau proto ~
65 Pavas |        draugai!..~ ~O jūs, kurie taip daug žadėjot ~Ir norus skelbėte
66 Pavas |        ta naujoji karta atėjūnų ~Taip mūsų kaip lenkai neskriaus;~
67 Pavas |       nesaunori prašnektų?~ ~Juk taip nedaug žmogaus laimužei
68 Pavas |        mat parūpo rytojus:~Poetų taip daug Lietuvoj atsirado, ~
69 Pavas |     Lietuvai, mūsų tėvynei.~ ~Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės~
70 Pavas |        Paplautas nuvirsta žemyn.~Taip griūva sienos, liūdnesnės
71 Pavas |           ko ta trokšta širdis, ~Taip galingai išreikšt, kaip
72 Pavas |         Aplinkui žmonės svetimi;~Taip liūdna vien vienam.~ ~Tekėjo
73 Pavas |      juostos ją puošia lankai.~ ~Taip čia tylu, gražu!.. Vien
74 Pavas |          dega. Gyventojai bėga. ~Taip gena pavasaris tirpstantį
75 Pavas |        minios nežemiškos, hunams taip naujos,~Vis žengė artyn
76 Pavas |       aukštai. ~Išnyko ir hunai. Taip rykštę ir plieną ~Teisybė
77 Pavas |          regėjus;~Žiūri vienodai taip į mus,~Kaip ir į mūsų pranokėjus.~
78 Pavas |      užmigste?~Mane, kaip raidę, taip palikste.~ ~O vis dėlto
79 Pavas |     kvapas pelenų ir kaulų ~Tave taip jaudina padvelkęs? ~Ar klyksmas
80 Pavas |           Tavo darbus ir kelius ~Taip skriaudingus, atkaklius ~
81 INDU  |   išaugintai.~ ~Kaip sūnui tėvas taip tu, Agnie, ~Būk mums prieinamai
82 INDU  |        jį kaip karvės į ganyklą ~Taip bėga mano geismo mintys, ~
83 Lyrika|          žalioji!~Ko griaudingai taip vaitoji?~Ar krūtinę plėšo
84 Lyrika|     supranti ir tu skausmą,~Kurs taip spaudžia palytėjęs?~ ~Bet
85 Lyrika|      saulei veide žibėti.~ ~II~ ~Taip malonu draugą mielą ~Man