Part

 1 Pavas |          draugę.~ ~O ji, padavusi man lyrą, ~Į tą užburtą vedė
 2 Pavas |    paslaptis nurodžius, ~Ji širdį man jausmingą gvildė;~Jai stebuklingus
 3 Pavas |           sapne!~ ~Ir nuo tų metų man ant veido ~Nevieši rytmečio
 4 Pavas |       Tavo žavinčios akyse?~ ~Kad man vakar sakei, jogei myli
 5 Pavas |        užleidi tuojau... ~Pasakyk man vienam, pasakyk, balandėl! ~
 6 Pavas |           Ta kančia, tie vargai, ~Man tikėk, nebevargins ilgai;~
 7 Pavas |       spėja iš veido ramaus, ~Būk man rožėmis klojas takai;~Jiems
 8 Pavas |       gražu ir kilnu;~Žiba ašaros man akyse, ~Apsigavusiam mielu
 9 Pavas |    plačiau atsikvėptų krūtinė ~Ir man širdį nukaltų gelžinę!~ ~
10 Pavas |       pavilios.~ ~Ji~ ~Duok ranką man, jei tau sunku:~Aš vesiu
11 Pavas |       nemigdot mano troškimų? ~Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?~ ~
12 Pavas |   troškimų? ~Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?~ ~Noris apimti
13 Pavas |         LEIDŽIANTIS~ ~Taip liūdna man kartais ant saulės laidos! ~
14 Pavas |       rytojaus sulaukti viliuos, ~Man liūdna ant saulės laidos.~ ~
15 Pavas |           lakioji, ~Tai atspėk gi man, margoji:~Kokio vėjo bus
16 Pavas |         Taip maža vargų suskaitei man, geroji! ~Per daug gailestingos
17 Pavas |          aukso dirbėjus ~Ir lieps man prisegti sparnus. ~Tada
18 Pavas |        daugel pasakys!..~ ~Širdis man verkia: tavo sielą ~Suprasti
19 Pavas |          aš galiu;~Bet skirta eit man, mano miela, ~Kitu gyvenimo
20 Pavas |     VILIOJO~ ~Jei žemė kada širdį man ir viliojo, ~Tai jos neišpildė
21 Pavas |           Aukščiausi, davei širdį man begalinę, ~Ją vienas suprasti
22 Pavas |            KAM ŠIRDĮ DAVEI?~ ~Kam man Tu, Viešpatie, davei ~Tą
23 Pavas |          O balsas sąžinės grasus ~Man sielą griaužia bekankinęs!~ ~
24 Pavas |    griaužia bekankinęs!~ ~Išplėšk man širdį kruvinai, ~Kad jos
25 Pavas |             Ir neduoki, Motinėle, man pražūt gyvai! ~Sugrąžink
26 Pavas |           veido, ~Kurs tiek kartų man atleido ~Nuodėmių kaltės.~ ~
27 Pavas |         kad Teismas Jo baisingas ~Man išpultų maloningas ~Valandoj
28 Pavas |     linksmos~ ir šilkais dabinas;~Man gi ašaros tik rieda~ ir
29 Pavas |   vaidinas!~Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! ~Neužmausi
30 Pavas |                 DAINA~ ~Ar skauda man širdį? Oi ne, oi ne! ~Gegutė
31 Pavas |           tamsią, vadina ~Ir tiek man pasako slapčia.~ ~Taip žmonės
32 Pavas |     žmonės atšalę! Nuo jų toliau ~Man, rodosi, būtų vienai lengviau. ~
33 Pavas |       vienai lengviau. ~Tik gaila man būtų vien rūtų darželio ~
34 Pavas |  Gegute-sesute! oi ko? dėl ko ~Tu man neatspėsi, ar aš ryto ~Liūdėsiu-dejuosiu
35 Pavas |               NEUŽMIRŠUOLĖ GĖLĖ~ ~Man tinka tas žiedas, kurs žydi
36 Pavas |       gėlių sutvėrimo;~O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų ~
37 Pavas |              SKURDŽIOJ VALANDOJ~ ~Man, žinau, sopulingos čia ant
38 Pavas |    didžiausios malonės, ~Kad akis man užspaustų mirtis.~ ~Apsiverkti
39 Pavas |   nemirštą troškimai, ~Iš dangaus man atskridę sapnai! ~Širdį
40 Pavas |           kad nešviestų žvaigždė ~Man, nuklydusiam skausmo keliais, ~
41 Pavas |          gal Aukščiausias už tai ~Man atleis, jei suklydau kada.~ ~
42 Pavas |     Džiaugdamos žemei atskleis.~ ~Man tik vienam, debesų nusiminę, ~
43 Pavas |        nešvies spinduliai? ~Ko gi man liūdna? Ko gi krūtinė ~Taip
44 Pavas |            Kam širdį Aukščiausias man davė?~O tačiau juk be jos~
45 Pavas |      alksta pavargėliai žmonės,~O man tie šešėliai širdies neprigaus:~
46 Pavas |         užkaukia vilnis, ~Plačiau man siūbuoja krūtinė;~Ir žiūri
47 Pavas |         Ir nori apimt begalinę!~ ~Man meilės nereikia, kai siūlos
48 Pavas |           ir gražūs sapnai.~ ~Bet man tų dabar nebegaila dienų, ~
49 Pavas |          noriu gyventi, kariauti!~Man suteikė jėgas Aukščiausias,
50 Pavas |           Ašarėle apsipraustų ~Ir man širdį pažadėtų?~ ~Daug nenoriu!..
51 Pavas |       norint kartą, norint vieną ~Man leisk pažvelgti atgalios ~
52 Pavas |              Bet Tu, o Viešpatie, man kelią ~Parodęs, uždraudei
53 Pavas |         trykšta ašara baili;~O tu man valią geležinę ~Užtat mylėdamas
54 Pavas |           sykių proto prityrimas ~Man širdžiai patarė tylėt, ~
55 Pavas |       pavydės.~ ~Širdis krūtinėje man plyšta, ~Bet žaist jausmais
56 Pavas |     žengia taku;~Ką jiems veršis? Man širdį giliai suskaudėjo, ~
57 Pavas |          Iš draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko:~Šaltas
58 Pavas |           risčia prabėgęs, ~Šitai man galvą širmai aptraukė;~O
59 Pavas |     nurimo pavargę žmonės, ~Kurie man rodė gyvatos kelią!~ ~Pati
60 Pavas |          iš apmaudo priešų minia ~Man brangųjį vardą gandais nekaltai, ~
61 Pavas |           šilkiniais.~ ~Tik vieno man gaila: užviltos vilties, ~
62 Pavas |           viltį, ~Skambėjo stygos man saldžiai;~Šiandieną tenka
63 Pavas |     ainiai išsigimę!~ ~Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, ~
64 Pavas |          naudos ~Per daugel širdį man griaudina ~Ir lūpas skausmu
65 Pavas |        žmogaus!~Kiek primenat jūs man brangiausių laikų~Ant vieškelio
66 Pavas |        keliu važiavau pro Trakus,~Man verkė iš skausmo širdis;~
67 Pavas |         plačiai vakarų vilnimis, ~Man krūtinę užliek savo šalta
68 Pavas |        nenutildai bangų!~ ~Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl - nežinau;~
69 Pavas |               ANT DRŪKŠĖS EŽERO~ ~Man liūdna buvo ir sunku ~Keliaut
70 Pavas |        vargų~Laivelis supa mus.~ ~Man ranką padavei jautriai ~
71 Pavas |         žengia, drebąs ir baltas;~Man jo gaila: daug matęs, apsakyti
72 Pavas |           pratarė Dievo balsu:~ ~"Man Leono vardas. Aš - tėvas
73 Pavas | Aukščiausio Praamžiaus pasiųsta, ~Man liepta teisybę atlyginti
74 Pavas |    užburtų brangesnių:~Tie kalnai man daug apsako ~iš senovės
75 Pavas |    Kastyti~Baltalyti,~Kam žuvytes man vilioji?~Kam vilioji marių
76 INDU  |     meldimo mano! ~Būk maloningas man, Varūne! ~Su malda artinuos
77 INDU  |       malonią, ~Ir aistroj alpsta man širdis. ~Dar pabučiavimų
78 INDU  |          dabar manau, brangioji! ~Man be tavęs gyvent - mirtis. ~
79 INDU  |        gyvent - mirtis. ~Viena tu man žvaigždė skaisčioji! ~Tu
80 INDU  |         skirt su tavimi, ~Tai kas man Brama, Višnu, Siva? ~Jie
81 INDU  |           Siva? ~Jie ne dievai!.. Man svetimi!..~ ~Dar ir dabar
82 INDU  |          teisėjas! ~Gyvatos siūlą man nutraukt. ~Nusiraminsiu
83 INDU  |       tiek kentėjęs;~Gana kančios man galo laukt!~ ~
84 Lyrika|         Taip malonu draugą mielą ~Man bebūtų jausti arti, ~Jam