Part

 1 Pavas |   griaudingai vaitoja? ~Apie ką jos dūmoja?~ ~Veltui mano troškimai
 2 Pavas |        kaip marmuras išbalę;~Iš jos akių skaičiau be rašto ~
 3 Pavas |        Gamtos ramumas neramino ~Jos iškentėjusios krūtinės;~
 4 Pavas |     negirdėjau, ~Tiktai jaučiau jos širdį baugią ~Ir netikėtai
 5 Pavas |         žėrė jaunas įkvėpimas, ~Jos balsui pritarė jaunimas.~ ~
 6 Pavas |    apsupo meilės svajonės;~Neša jos sielą, neša, liūliuoja, ~
 7 Pavas |    žydru margumu ~Iš aukšto ant jos besargaus;~Tik atilsio mano
 8 Pavas |       širdis:~Viltis nežvelgs į jos gilybes!..~ ~
 9 Pavas |      širdį man ir viliojo, ~Tai jos neišpildė maldos:~Tarp žemės
10 Pavas |     tekant, žiūrėjo! ~Šiandieną jos miega ramiai tarp kapelių, ~
11 Pavas |      apleido? ~O ne! Tik į kitą jos nukreiptos šalį! ~Į Dievą,
12 Pavas |        man širdį kruvinai, ~Kad jos negundintų ta žemė, ~Kur
13 Pavas |    visai.~ ~Nuo saulės rytų iki jos užtemimo~Ant kryžiaus ištiesęs
14 Pavas |       mums praeitį grąžintų ~Ir jos garsą, ir jos galią? ~Kas
15 Pavas |      grąžintų ~Ir jos garsą, ir jos galią? ~Kas tuos kaulus
16 Pavas |       tėvynę, ~O priešas laukia jos prapuolimo, ~Kapuose bočiai,
17 Pavas |   tėvynė dar nepražuvus;~Nušvis jos vėlei garbė spindėjus;~Nuslinks
18 Pavas |           Tas ne lietuvis, kurs jos būdo. ~Jos žemės dainų nemylės;~
19 Pavas |       lietuvis, kurs jos būdo. ~Jos žemės dainų nemylės;~Neverks,
20 Pavas |         sieną, ~Norint gailėtųs jos beprotys!~ ~Amžiais pavergta
21 Pavas |        pavergta keliais tėvynė;~Jos atgimimą jaučia dvasia. ~
22 Pavas |            Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! ~Stokim į darbą kaip
23 Pavas |        sidabrinės.~ ~Kaip rožės jos tada žydėjo ~Ir lankė rūtų
24 Pavas |        girios!.. atmint malonu:~Jos buvo Dievo, ne dvaro:~Jos
25 Pavas |       Jos buvo Dievo, ne dvaro:~Jos slėpė žmones ne tik nuo
26 Pavas |        taip baltos.~ ~Bet kodėl jos, žalią rūta ~Laistydamos,
27 Pavas |       man davė?~O tačiau juk be jos~Ant šios žemės karčios~Poetai
28 Pavas |       marių vilnis ~Jaunatvė ir jos vėsulai, ~Ir rodos šiandieną,
29 Pavas | liūdną-griaudžią ~Mesti posmais jos masina.~ ~Bet tą giesmę
30 Pavas |    žiūri ten liūdinčios akutės;~Jos ten greta nurimti ir manąsias
31 Pavas |       varpai.~ ~O ant nuvytusio jos lapo ~Nukritus ašaros rasa ~
32 Pavas |         pynė tau dainų gėles.~ ~Jos, skausmo valandoj pradėtos, ~
33 Pavas |   Dubysa siauresnė teka;~Aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo;~
34 Pavas |     nešiau, ~Ir ateitį savo, ir jos troškimus, ~Ir savo jaunystės
35 Pavas |       rasas, ~Ar prosenių žemę, jos būdą mylėti, ~Bet... užduotį
36 Pavas |       neskundžiame kasos ~Ir iš jos, gerai įgėrę, ~Siausti turime
37 Pavas |     pakalnės ties Kaunu;~Puošia jos tulpėmis Viliją srauną;~
38 Pavas |      Trakų štai garbinga pilis!~Jos aukštus valdovus užmigdė
39 Pavas |      bangos nuliūdo? ~Kodėl tai jos bėga laukais pamažu? ~Ar
40 Pavas |       mūsų kaip pirma nuliūdus;~Jos bėga kaip pirma srovė pamažu;~
41 Pavas |    negirdės:~Kas ilgis antrasis jos kranto kas dieną. ~Bet ne!
42 Pavas |   mažutėliais geiduliais!..~ ~O jos be jausmo, be silpnybių, ~
43 Pavas |     amžių amžiais sau galingai ~Jos baltuos saulės spinduliuos!.. ~
44 Pavas |        Aušros spinduliais;~Lėkė jos, skrido, pilnos malonės, ~
45 Pavas |        kas pažadint galėtų?~Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų
46 Pavas |      mums praskleisti mokėtų?~ ~Jos paveikslas kaip žaibas kartais
47 Pavas |     rodosi, dvelki stebuklingas jos kvapas;~Kartais prašneka
48 Pavas |       Roma lig šiolei turtinga;~Jos marmuro rūmai, garbė melaginga, ~
49 Pavas |       nebelanko bent dieną;~Bet jos aukštį pasiekt be maldos ~
50 Pavas |      tai šnekant!..~tik suprast jos negali. ~Bet to ežero panytė, ~
51 Pavas |        apkaustytus kryžiuočius ~Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs!.. ~
52 Pavas |    garbę-laisvę Lietuvos, ~Kaip jos auka, galvas padėję, ~Ilsėkit
53 Pavas |       kai myli,~ Norint tyli,~ (Jos sapnai tylėt įpratę),~ Tai
54 Pavas |    tylėt įpratę),~ Tai ta meilė jos krūtinėj~ Neša jėgoj begalinėj~
55 Pavas |   žaizda!..~O, tai buvo kitada!~Jos dauggalis buvo žodis!~ ~
56 Pavas |         bala,~Kyšo vidury sala,~Jos pakrančiais auga krūmai.~ ~
57 Pavas |        jį į žemes, ~Tik žiūrėk, jos vėl išmes!~Vietos jam su
58 Pavas |         bala;~Kyšo vidury sala,~Jos atkrančiais auga krūmai.~
59 INDU  |         Surjos dievystę, puikią jos didybę, ~Vos tik atskleidus,
60 INDU  |        svajonėj ~Lotosui lygias jos akis, ~Krūtinę apvalią,
61 INDU  |  raminuos, kentėdams tyliu ~Dėl jos, dėl jos tik atminties! ~
62 INDU  |   kentėdams tyliu ~Dėl jos, dėl jos tik atminties! ~Skubėk gi,
63 Lyrika|       mums būtų be vilties! ~Be jos skausme kas suramintų! ~
64 Lyrika|      drąsa! ~Pats pragaras mums jos pavydi!~ ~Be spindulio vilties
65 Lyrika|       tik šypsena, ~Nes šviesūs jos keliai tarp amžinų žvaigždynų, ~