Part

 1 Pavas |         tonais;~Dainiumi pašaukei savo malonėje, ~Menką paskaitęs
 2 Pavas |     širdies raktą radai ~Skaisčia savo skausmo gilybe!~ ~Bet jam
 3 Pavas |          paskolintą gavo, ~Oi, ne savo, ne savo!~ ~Gal išklausčiau
 4 Pavas | paskolintą gavo, ~Oi, ne savo, ne savo!~ ~Gal išklausčiau tada,
 5 Pavas |        pūna kaulai leis ~Paliesti savo šventenybę.~ ~O, nelaimingas!
 6 Pavas |           mane,~Į krūtinę skausmą savo ~Liejo nežinia.~ ~Girios
 7 Pavas |       dabar, sesute, ~Linksmąsias savo daineles.~ ~Žemyn nusviro
 8 Pavas |      švietė žvaigždė tolima;~Kurs savo gražaus idealo negavo ~Pažinti
 9 Pavas |    drebulių ~Viršūnės jis nelenkė savo.~ ~Daužė jį vėsulai, -~Nedrebėjo
10 Pavas |          lopšį pati~Ir pirmgimiui savo dainuoja:~"Auk, maželi gražus,~
11 Pavas |     gėrėsiuosi vilnių blaivių ~Ir savo vainiko gražaus.~ ~Sučilbo-pragydo
12 Pavas |         Tematome viltį tiktai;~Tu savo malone ~Šiai žemės karionei~
13 Pavas |         Gelbėk žmogų, nelaimingą ~Savo globa stebuklinga, ~Motina
14 Pavas |         gindami brangiąją Lietuvą savo,~Jų ėjo į kovą pulkai.~ ~
15 Pavas |        kapuos didvyriai:~Graži tu savo dangaus mėlyne! ~Brangi:
16 Pavas |        apleistos rugienos, -~Mums savo tėvynė graži visados.~Ar
17 Pavas |         syvus pasalais! ~Kultūros savo skarmalais ~Mums plėšė kalbą
18 Pavas |          dėl lenkystės ~Ir smaugė savo verpalais!~ ~Dabar šalin
19 Pavas |         ir dubas išbranginta;~Bet savo Žemę daugiau mylėta:~Amerikon
20 Pavas |          Uralo, žemės galo:~Ne po savo šalį!~ ~
21 Pavas |          Kai liūdnas, pabėgęs nuo savo draugų, ~Dėl ko nežinodams
22 Pavas |           saldžiai;~Netrokštu ant savo duobės užkastos, ~Kad verktų
23 Pavas |      nunešime į patalą šaltą kapų~Savo paslaptis, savo žaizdas.~ ~
24 Pavas |        šaltą kapų~Savo paslaptis, savo žaizdas.~ ~Buvo laikas,
25 Pavas |        kapams! ~Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį;~Laikas vietą
26 Pavas |          širdį nešiau, ~Ir ateitį savo, ir jos troškimus, ~Ir savo
27 Pavas |       savo, ir jos troškimus, ~Ir savo jaunystės brangiausius jausmus, ~
28 Pavas |      vintas padės:~Prikimši... ne savo, tai kito! ~Nenori garsaus
29 Pavas |         tikitės Dangaus.~ ~Apakę! Savo kelią matot ~Tarp rožių,
30 Pavas |      cigarą užrūkęs, ~Juoksies iš savo sapnų.~ ~Persų kilimais
31 Pavas |         lenkų dievus.~ ~Tradicijų savo nuo vakar dienos, ~Kultūros
32 Pavas |           mylėti, ~Bet... užduotį savo supras:~ ~Per pokylius kaip
33 Pavas |            kaltinta bus, ~Ne jūs, savo dvarą užstatę;~Paskui net
34 Pavas |         Bet iš tos didybės semia ~Savo naudą tik velniai.~ ~Bočių
35 Pavas |    prakaitą dienos, ~Pasišvęst už savo kraštą, ~Jei to niekas nežinos, -~ ~
36 Pavas |           akyvai mano, ~Kitus, ne savo ožį gano.~ ~Apsaugok ir
37 Pavas |          jūsų nusikreipus,~Beeina savo išminties keliu, ~O jūsų
38 Pavas |       galybę matei,~Kad jojo tarp savo pulkų!~Kur tavo galia, garsi
39 Pavas |    sugrįšte?~Ar vien minėsme kaip savo jaunystę?~ ~Kada tik keliu
40 Pavas |     vilnimis, ~Man krūtinę užliek savo šalta banga ~Ar tą galią
41 Pavas |     skausmus;~Paslapties neišduos savo veidu tamsiu ~Ir per amžius
42 Pavas |           aš degti norėčiau ugnim savo krūtinės~ ~Ir tviskėti per
43 Pavas |    prausta! ~O drebu vien, žemumą savo baisų pažinęs, ~Ir drebėdamas
44 Pavas |   VAINIKAS~ ~Sesute gražuole! Dėl savo vainiko ~Neskink sau rožytės,
45 Pavas |           Pasityčiodama kartais, ~savo draugo klausia:~Pasakyk
46 Pavas |       pasakoja,~kad anais laikais~Savo ausimis girdėjęs~nuo senų,
47 Pavas |          Užsimiršusi skaistybės,~ Savo dieviškos didybės,~ Pamylėjo
48 Pavas |    apgautas įtarties, ~Nuskandino savo miela.~ ~Žmonės skuba ant
49 Pavas |           Tu pripildei visą šalį ~Savo vardo baisuma! ~Žemė jau
50 INDU  |        dievais tegul ateina!~ ~Tu savo garbintojams rodai ~Ir palankumą,
51 INDU  |            Kaip skrenda paukščiai savo gūžton.~ ~Kada palenksime
52 INDU  |        judrumo.~ ~Tartum meilužis savo numylėtos ~Vejasi saulė
53 INDU  |        mes beatnašausme?~ ~Galybe savo Jis iškėlė kalnus ~Ir vandenis
54 Lyrika|          atgimimą skelbiau ~Ji už savo gyvybę pamilęs labiau!.. ~
55 Lyrika|           mano tėvynė?.. ~Gint ji savo sūnų kitados garbę gynė! ~
56 Lyrika|         jausti arti, ~Jam atverti savo sielą, ~Nuo širdies žodelį