Part

   1 Pavas |                 ministerių k. nutarimu ~1926 m. birželio mėn. atidarant~ ~
   2 Lyrika|          partijų partijoms dirva plati.~1927.VIII.22~ ~
   3 Lyrika|        partijoms dirva plati.~1927.VIII.22~ ~
   4 Pavas |               tikyba, šviesa!~Ne kardui abišaliam kalsime plieną:~Jo apmaudo
   5 Pavas |            nustums jus pečiais.~ ~Tada "abrusėnija" kaltinta bus, ~Ne jūs,
   6 INDU  |         Pasigailėkit, Mitre ir Varūne, ~Aditie Sindhau, Prithivi ir Diejau!~ ~
   7 INDU  |            įvykdyti dar reikia.~ ~Sūnau Adities galingasai! ~Ganyti teikis
   8 Pavas |              jaunuoliai, ir seni ~Visas Adventas kaip šoka.~ ~Kai iš seimo
   9 Pavas |                 Nesergėja Alpių šalies.~Aetijus krito, o kruvinos upės~Jau
  10 INDU  |               vertą godo.~ ~Dievus mums Agnis tesutelkia! ~Įgyt per Agnį
  11 Pavas |        Geltonąsias sau pina kasas;~Kaip aguonos tarp linksmo jaunimo, ~Bet
  12 Pavas |          ŠVENTEI~ ~Dainų dainelės, aidų aidais~Skambiai, plačiai, tvirtai,
  13 Pavas |                žmones vadina,~Žvangą be aido, laibai!..~Brolis, dingęs
  14 Pavas |               ŠVENTEI~ ~Dainų dainelės, aidų aidais~Skambiai, plačiai,
  15 Pavas |                   Pravirkdžiau stygomis aidus, ~Būrys, apstojęs skausmo
  16 Pavas |             Argi ne kryžkeliais kartais aikvojau? ~Kaltas! Bet teisi taip
  17 Pavas |                            Kauno miesto aikštėj veršis baubia griaudingai ~
  18 Pavas |                 sauso!.. ~Žmonės tuščia aimanuos:~Niekas negirdi, neklauso.~ ~
  19 Pavas |               Il faut dans ce bas monde aimer beaucoup de choses ~      
  20 Pavas |           Vertimas~Bleus ou noirs, tous aimés, tous beaux.~      Sully
  21 INDU  |           Krūtinę apvalią, malonią, ~Ir aistroj alpsta man širdis. ~Dar
  22 Pavas |         sveikiau bus tėvynei tada:~Bent aiškūs tai bus jau maskoliai;~Suprasme,
  23 Pavas |              kita saulutė ~Tau sužavėjo akeles, ~Ir užmiršai dabar, sesute, ~
  24 Pavas |              skatikai ~Nežavi nei gobšo akies.~ ~Tas žiedas blaivus kaip
  25 Pavas |              dar jaunam:~Kame pažvelgsi akimi, ~Aplinkui žmonės svetimi;~
  26 Pavas |                 tėvynės saulė teka:~Per akinius joj viskas jums juodai! ~
  27 INDU  |             karštai ją myliu ~Skurdžioj akivaizdoj mirties ~Ir raminuos, kentėdams
  28 INDU  |               gyvavęs.~ ~Tamsa pradžioj akla tegludė ūkanota, ~O visuma
  29 Lyrika|             tebūsime vaizduotės monai, ~Aklos gamtos lyg ir nebuvę veikalai.~ ~
  30 Pavas |             Banga gena bangą, ir bokšto akmuo~Paplautas nuvirsta žemyn.~
  31 Pavas |                              PASKUTINIS AKORDAS~ ~Vis tai buvo...~Bet jau
  32 Pavas |              nieks ragų;~Kurie per daug akyvai mano, ~Kitus, ne savo ožį
  33 Pavas |               beaucoup de choses ~      Al. de Mussel~ ~Daugel reikia
  34 Pavas |             varsos jaunimo,~Kuriam gana alaus pliurpimo.~ ~Apsaugok ir
  35 Pavas |               kai kas,~Dabar iš Maskvos alkanos vos skvernus~Parnešęs, nors "
  36 Pavas |               prakaituotas... ~Kad kūno alkanus pasotintų nasrus? ~Paskui
  37 Pavas |          kančios ir ramumo saldaus~Taip alksta pavargėliai žmonės,~O man
  38 Pavas |                          DYVITIS~ ~"Nuo Alkų ir Piliakalnio, - ~susimąstęs
  39 Pavas |            Čičinskui trūksta oro.~ ~Ant alkūnės pasirėmęs, ~Sėdi rūstas,
  40 Pavas |                 Muša būbną Dabita, ~Lig alkūnių atsiraitęs:~Ant vaškuotų
  41 INDU  |           apvalią, malonią, ~Ir aistroj alpsta man širdis. ~Dar pabučiavimų
  42 Pavas |                  ir gydo žaizdas, ~Taip alpstančią širdį malda atgaivina ~Ir
  43 INDU  |           skirtumo. ~Savaime Vienas Jis alsavo nealsavęs;~Be Jo gi niekur
  44 Pavas |               Sudieu! Neverk!.. Lig kol alyvos ~Žydės pavasary baltai ~
  45 Pavas |               savo Žemę daugiau mylėta:~Amerikon nesidanginta.~ ~Nebuvo laisvės,
  46 Pavas |                       UOSIS IR ŽMOGUS~ ~Amžiaus ilgus metus~Augo uosis gražus,~
  47 Pavas |            meilu - apsigavimas:~Ji nori amžinai mylėt.~ ~Bet meilės žiedas
  48 Pavas |         didžiulėms! Milijonai ~Pro šalį amžinais keliais ~Nuėjo kaip lig
  49 Pavas |        Nedovanos tau nei grabe, ~Atvožę amžinatvės plyta.~ ~Skurdžios gyvatos
  50 Pavas |           vargiai dovanos! ~Nepasotinęs amžino bado, ~Jį tik pridengiau
  51 Pavas |            Nuraminti širdį noriu ~Dievo amžinoj globoj.~ ~Bet tos mintys
  52 Pavas |              švies! ~Ir Tau tik vienam, Amžinoji Teisybe, ~Visi pajautimai
  53 Pavas |          Išsiblaškiusios keliais,~Žemės amžinos klajūnės,~Ar kada nurimti
  54 Pavas |            prieš altorių ~Ten be Meilės amžinosios.~ ~Kas tas paslaptis suprastų, ~
  55 Pavas |                 sau plačiai, ~Irklavo į aną stačiai.~ ~ Vos Jūratė~
  56 Pavas |                 Atsiminęs pasakoja,~kad anais laikais~Savo ausimis girdėjęs~
  57 Pavas |                 bajorų dvarus!~Gal tiek ančkeliais brolių-lietuvių nežūtų ~
  58 Pavas |              nusviro galva, tam Dangaus angelai ~Vainiką iš diemantų pina.~ ~
  59 Pavas |               mėlyno, tokio gražaus~Fra Angelico da Fiesole nerašė,~Nors
  60 Pavas |            aptilo.~San Martino aukštai "Angels Dievo" prabilo:~Kviečia
  61 Pavas |              puikybė tuščia:~Nubaudė ją angeluos... ~Rūstauja ežeras banga
  62 INDU  |                 malonę, ~Tuo įgarsėjęs, Angiraiti!~ ~Aplink tave kas dieną,
  63 Lyrika|               ten už aukštų, už galingų angų ~Nuo Jugurtos laikų nesunku
  64 Pavas |              veltui mes čia begyvenę.~ ~Anksčiau ar vėliau susimąstę ainiai ~
  65 Pavas |                paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta ~Žmogaus apgaulingi
  66 Pavas |          pavojai vilioja, masina.~ ~Bet ankstybi be Dievo palaimos darbai ~
  67 Pavas |            neprašneko ~Kaip Dievo Žodis antgamtinis? ~Tai kur apaštalų darbai, ~
  68 INDU  |         spindinčią ir žydrą, ~Tai vėlei antrą prieblandoje tamsią.~ ~Šiandie,
  69 Pavas |                 Gudriai nusiplovęs kaip antras toksai, ~Pusiaukely ėmė
  70 Pavas |               nieks negirdės:~Kas ilgis antrasis jos kranto kas dieną. ~Bet
  71 Pavas |                 gero noro!..~Gieda štai antri gaidžiai;~Šoka, linksminas
  72 Pavas |                metus, ~O kūdikiui Jėzui antrieji tebus! ~O Tau, Motinėle,
  73 Pavas |              mirste, tikitės Dangaus.~ ~Apakę! Savo kelią matot ~Tarp
  74 Pavas |            buvusius žiūrim metus! ~Kiek apalpo ant lūpų maldų, ~Pamylėtus
  75 Pavas |              PILIS~ ~Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai~Trakų štai garbinga
  76 Pavas |             Žodis antgamtinis? ~Tai kur apaštalų darbai, ~Jei Kristų myli
  77 Pavas |                 kas ta garbė, giesmėmis apdainuota? ~Šešėlis, kurs bėga greta! ~
  78 INDU  |             Skaistūs ir smarkūs, giesme apdainuoti, ~Gerbiami bėga per aukštąjį
  79 Pavas |              saulė už girių užplūdo ~Ir apdengė žemę nakties tamsumu?~ ~
  80 Pavas |                ant kelio viešo ~Purvais apdrabsto žmogų visą! ~Bet aš bijau
  81 Pavas |                praras, ~Antros neišmels apgailėjęs.~ ~Ten už upių plačių žiba
  82 INDU  |                neaprėpti marių plotai! ~Apgaubtas tyruma gyvavimo šaltinis, ~
  83 INDU  |           panašios:~Nieks nenurodys nei apgaule ~Kaip mano mylima gražios:~
  84 Pavas |                 žiedas laime žydi ~Taip apgaulingai ir trumpai! ~Pavydas ją
  85 Pavas |               anksto beskrysta ~Žmogaus apgaulingi sapnai;~Bet gėlės kely greit
  86 Pavas |          skaisti, ~Bet vėl kaip mane ji apgaus!~ ~Ir kas ta garbė, giesmėmis
  87 Pavas |             anos baisios nakties, ~Kai, apgautas įtarties, ~Nuskandino savo
  88 Pavas |                 akmens? ~Kad tiek sykių apgautos vilties ~Neišsemsi kaip
  89 Pavas |                  Nuo piktųjų užpuolimo ~Apgini veikiai.~ ~Kad prie tavo
  90 Pavas |                juodbėrio žirgo, šarvais apginkluotas, ~Štai pusplikius veda Atila
  91 Pavas |             plačiau;~Visą žmoniją meile apglėbsiu, ~Ją pamylėsiu skaisčiau.~ ~
  92 Pavas |                Slenka iš kur, nežinai. ~Apgulė sielą mintys-vagilkos, ~
  93 Pavas |            begarsina;~Bet vietoj vargšo apgynėjų, ~Vardan aukštų, šventų
  94 Pavas |             Kaip baltuoja kaulai, kapus apkabinę, ~Bet Romos... jau mirė
  95 Pavas |                 Mylimą Nemuns, smarkiai apkabinęs, ~Neša pro kalnus, per laukų
  96 Pavas |               Tas iškentėjusią krūtinę ~Apkaitins giesmėmis dangaus, ~O ašarėlę
  97 Pavas |                 aukso jėga begalinė!~ ~"Apkaišę kasas mirtų stiebais žaliais,~
  98 Pavas |             spaudžia geležinė. ~Krūtinę apkala ledais:~Uždekim meile sau
  99 Pavas |                  Vien atstatom krūtinę, apkaltą ledu:~Ne be žado širdies
 100 Pavas |            kryžiuočius, plieno ginklais apkaltus:~Apie žilą senovės apsakytų
 101 Pavas |               skaudaus ir kieto, ~Tulže apkarto gražiausios dienos.~ ~Lapus
 102 Pavas |             troškuliu besočius, ~Plienu apkaustytus kryžiuočius ~Jos vaizdas
 103 Pavas |         nedrumskite širdies jam tyčia! ~Apkerpėjus lūšna varguoliui dangų teikia, ~
 104 Pavas |                 jūs, išlepę ir atšalę, ~Apkurtę žiovaunat paikai, ~Kai,
 105 Pavas |                šalis!~Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,~Čia tiek atminimų
 106 Pavas |                   Rečiau vis spinduliai aplanką ~Tolyn beskrieja tekini! ~
 107 Pavas |         SUOLELIS MIŠKE~ ~Kas tą vietelę aplankys, ~Tai rankai ačiū pasakys, ~
 108 Pavas |                 Kalvarijos kalnyno ~Kas aplankyt nesižadėjęs? ~Mes verkiam,
 109 Pavas |              Atila gauruotas, ~Dunojaus apleidęs šalis. ~"Kur Roma? kur Roma?"
 110 Pavas |                motinėle, ~Kuri Aušros n'apleidi vartų! ~Mums širdys sopančios
 111 Pavas |               pašvęsi, ~Brangią tėvučių apleidus šalelę, ~Ir lyg tarp marių
 112 Pavas |     skriejančios žvaigždės, nors mus ir apleidžia, ~Nors jų nematai, bet danguj
 113 Pavas |              ant lūpų maldų, ~Pamylėtus apleidžiant kraštus! ~Kam naujos pažinties
 114 Pavas |            tėvynę ~Bailiai kaip kūdikis apleis;~Kursai pamins, ką bočiai
 115 Pavas |                AUŠROS VARTŲ MARIJAI~ ~N'apleiski mūsų, motinėle, ~Kuri Aušros
 116 Pavas |               daug gali... ~Ten po pilį apleistą vėjas šūkauja šaltas:~ ~
 117 INDU  |           aukštąjį dangų;~Žemę ir dangų aplekia į dieną.~ ~Surjos dievystę,
 118 Pavas |                 Į vieną giją susipynę, ~Aplėkit Lietuvą-tėvynę ~Skambiai,
 119 Pavas |               nakčia nedrąsu!~Net vyrai aplenkti mėginą:~Esą tai senų~Kapai
 120 Pavas |                    Nuo aukšto išdidžiai apmato ~Žmonių stropius dienos
 121 Pavas |              kad rūmai sudaužyti~ Dievo apmauda bausminga.~ ~Dabar lietuvė
 122 Pavas |                  Tiktai garbės užgautos apmaudai.~ ~Jums viskas griūt, subirti
 123 Pavas |             Štai jo darbus, jo kelius, ~Apmaudingai atkaklius, ~Ant svarstyklių
 124 Pavas |          vėsulas staigus;~Sujudo bangos apmaudingos;~Nustebo net patsai dangus, ~
 125 Pavas |            ugnis,~Kad ant stogo užšvis,~Apraitė kryžiuočius užgriuvę.~ ~
 126 Pavas |           Sargyboj Nemuno ramaus, ~Vien apraudojami tik vėjo!.. ~Ilsėkit, brangūs
 127 Pavas |              dvasios, ne žmonės, baltai aprėdytos, ~Išeina palengva antai.~ ~
 128 Pavas |        Atminties?~Ar sau kaklą jų siūlu apries?~ ~Daug mergaičių pakrančiais
 129 Pavas |            atsisėsti.~ ~Jei kokį norėsi aprūpint dalyką. ~Tai vinto mokėt
 130 Pavas |             apkaltus:~Apie žilą senovės apsakytų jis šalį.~ ~
 131 Pavas |                 pasėlius, pievas, ~Juos apsaugotų nuo kirminų.~ ~Kad derėtų
 132 Pavas |            augančių girių vienas beržas apsenęs ~Stovi liūdnas ir skundžias
 133 INDU  |          Varūnas, aukso kaltu, ~Krūtinę apsidengęs spindi;~Žvalgai aplinkui
 134 Pavas |            patarė tylėt, ~O jai meilu - apsigavimas:~Ji nori amžinai mylėt.~ ~
 135 Pavas |                 Žiba ašaros man akyse, ~Apsigavusiam mielu sapnu;~Bet ant žemės
 136 Pavas |              kai mūsų ponai~ėmė lenkais apsimest,~O nuskurę užsimanė~baudžiava
 137 Pavas |              užgriuvę.~ ~O, buvo mūšys!~Apsiniaukus naktis~Jį dienai parodyt
 138 Pavas |           Atsilieptų-pamylėtų? ~Ašarėle apsipraustų ~Ir man širdį pažadėtų?~ ~
 139 Lyrika|         laiškeli, ten, kur širdelė ~Sau apsirinko brangią vietelę! ~Bėk prakalbėti,
 140 Pavas |               Sveikas, vasaros rytas!~ ~Apsisupusi šydu, auksu austu, raudonu, ~
 141 Pavas |               aplinkui vainikas kalnų, ~Apsisupusių rūbais žiemos.~ ~O po kojų
 142 Pavas |                 man užspaustų mirtis.~ ~Apsiverkti nemoku, pasiskųst negaliu:~
 143 Pavas |              Širdele mano, suviliota~Ir apsiverkusi nesyk,~Išgirsk bent kartą
 144 Pavas |                 kur kai kas~Net pavarde apsišarvojęs nauja!~Be sąžinės kyšių
 145 Pavas |                Šepetys. ~Kumščia drūta, apskrita ~Muša būbną Dabita, ~Lig
 146 Pavas |             nedora valia ~Nekalčiausius apskundžia sapnus.~ ~Gal taip Dievo
 147 Pavas |                 stygomis aidus, ~Būrys, apstojęs skausmo vyrą:~"Poeta, -
 148 Pavas |                svirpliams sugiedojus.~ ~Apstojo Ap?liną mūzų būrys~Ir kad
 149 INDU  |               atnaša ir auka, ~Kurią tu apsupi aplinkui, ~Tuojau pas dievus,
 150 Pavas |             užmigo, viskas nurimo;~Žemę apsupo meilės svajonės;~Neša jos
 151 Pavas |        nesupraste jūs skausmo giesmės, ~Apsvaigę nuo lenkiško tvaiko:~Sudieu
 152 Pavas |            žvaigždės ~Mūsų mėlynos akys apteko kraujais;~Kam mirtis jas
 153 Pavas |                   Retai dangus, rūsčiai aptemęs, ~Prašvinta ant našlės-galvos.~ ~
 154 Pavas |              Pamažu lazzaronių šaukimai aptilo.~San Martino aukštai "Angels
 155 Pavas |                  Šitai man galvą širmai aptraukė;~O penktas kryžius, pečius
 156 Pavas |             numylėtos, ~O žydros akutės aptrauktos tamsybe.~ ~Bet argi tos
 157 Pavas |                 pati ~Nedrįs besisavint apuoko.~ ~Kur jūsų tėvynė? Ne Vilnius?
 158 INDU  |               lygias jos akis, ~Krūtinę apvalią, malonią, ~Ir aistroj alpsta
 159 Pavas |                  mintys besielės, ~Negi apveikste mane?~ ~Saulė, žinau, įkyriai
 160 Pavas |            pažinęs šventą valią, ~Einu, Apveizdai paklusnus.~ ~Einu, nors
 161 Pavas |            šalies begaliniąją.~ ~Kuo už Apveizdę, už giesmę galingąją ~Beatsilyginau?
 162 Pavas |                audrų, šalnų;~Kad turėtų Apveizdoje pasėlius, pievas, ~Juos
 163 Pavas |               tikėjimas, ~Tėviškas Tavo Apveizdos budėjimas.~ ~Siela, suvarginta
 164 Pavas |                  Plačiau Žemaičių šalį ~apveizėti?~ ~Bet kai rudeny ateina ~
 165 Pavas |                 žūva, daugel pūva, ~Kas apverks jų dalį? ~Už Uralo, žemės
 166 Pavas |         neužmirš skriaudos ~Ir tikėjimo apvilto".~ ~Bet yra aukštai galybė! ~
 167 Pavas |              Nuo žiedo geltono veidelis apvysta;~Gvaizdikais mergaitė jei
 168 Pavas |           šaltis; dar tamsu. ~Iš eglynų apšarmotų ~Staugia vilkas; net baisu! ~"
 169 Pavas |                 protas, ~Prieš pagundas apšarvuotas, ~Bet, Dievuli, per vėlai! ~
 170 Pavas |              malonę? ~Kas maža našlaitę apšvies?~ ~Trejybei pavesiu pirmuosius
 171 Pavas |         Išbadyti sau akis:~Reikia jiems apšviesti kelią. ~Dievą reikia ne
 172 Pavas |                 Kur šiandien kapą žagrė ardo ~Dėl pelno, be tautos garbės!.. ~
 173 Pavas |               mokslu atkakliu! ~Paimsme arklą, knygą, lyrą ~Ir eisim Lietuvos
 174 Pavas |                marių erdvę plačiausią, ~Arklius, moteris, garsą ar skaistrožių
 175 Lyrika|                mielą ~Man bebūtų jausti arti, ~Jam atverti savo sielą, ~
 176 Pavas |                 jau pūva? ~Kita ateitis artima!~ ~Į darbą, į darbą, kaip
 177 INDU  |            geidimas; (kama) ~Paskui jam artimas grynos sielos kvėpimas!.. ~
 178 Pavas |      Atsiskleisk šias eilutes:~Daug sau artimo atrasi ~Ir už drauges-sesutes ~
 179 INDU  |       maloningas man, Varūne! ~Su malda artinuos tavęspi.~ ~Tu virš visų,
 180 Pavas |               moterėlių, rūtelių žalių,~Artistų ir meno kūrėjų~Kai kur kai
 181 Pavas |              graži Lietuva;~Čia broliai artojai lietuviškai šneka,~Čia skamba
 182 Pavas |           hunams taip naujos,~Vis žengė artyn pamažu.~Priėjo ir dvišakai
 183 Pavas |              vyrai jauni šiaurio-vėjo n'atbos;~Juos pavojai vilioja, masina.~ ~
 184 Pavas |                   Žalgirio smarkūs eina atbudę ~Nuožmūs kryžiuočių pulkai? ~
 185 Pavas |                jautriai ~Ir jauną širdį atdarei ~Bendros žvaigždės vardu:~
 186 Pavas |               Dabar ten gyvulių žudynę ~Atdaro žydiška taryba:~Ir baubdami
 187 Pavas |                už dainą nemokėta.~ ~Kas atdarytų aukso skrynią ~Tėvynės dainų
 188 Pavas |                paslaptį vieną ~Norėčiau atdengti, kai nieks negirdės:~Kas
 189 Pavas |               vikarijus Dievo malonių, ~Ateinu paklausti tavęs, ~Iš kur
 190 Pavas |           pasaulio darbai! ~Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus ~Kur vyrai
 191 Pavas |            supyko, ~Lyg audrai apdengus Atėnus.~ ~"Prisiekiu: tos usnys
 192 Pavas |            patsai! ~Kurs žmogui kaltam, atgailos ašarėlę ~Išspaudęs, atleidžia
 193 Pavas |             Taip alpstančią širdį malda atgaivina ~Ir gydo kančias paslapčiausias
 194 Pavas |                kietą ~Vargiai pajudins, atgaivins...~ ~O jūs, kurie krūtinę
 195 Pavas |           suprasti gali;~Tu vienas gali atgaivinti krūtinę, ~Kad kryžkeliais
 196 Pavas |                 galią? ~Kas tuos kaulus atgaivintų, ~Kur po žemėmis išbalę?~ ~* * *~ ~
 197 Pavas |           darbai suvys! ~Ne jie pasaulį atgaivys! ~Ne jiems Tu, Viešpatie,
 198 Pavas |                   Veltui, nugręžęs akis atgali, ~Tarp atminimų ieškai ramumo;~
 199 Pavas |              vieną ~Man leisk pažvelgti atgalios ~Ir vakarykščią brangią
 200 Pavas |                         NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS~ ~Nejaugi tai ne sapnas?
 201 Pavas |             Nauji gladiatoriai, kerštui atgiję, ~Atlygins už brolių kapus!~ ~
 202 Pavas |              darbai, ~ Nušvis laikai. ~ Atgims jauna tėvynė.~ ~
 203 Lyrika|                   Tegul tarp mūsų vėlei atgyja!~ ~V~ ~Bėk, laiškeli, į
 204 Pavas |            šviečia žvaigždė jų kapams! ~Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį;~
 205 Pavas |         nutarimu ~1926 m. birželio mėn. atidarant~ ~Gudrus ministrų kabinetas, ~
 206 Pavas |                jau naktis!~Iš po žemių, atidžiai~Klausant, girdžias: gied
 207 Pavas |            sutikusių klausia;~Vis viena Atilai naktis ir tamsiausia:~Jam
 208 Pavas |         valandai vien paskutinei ~Šaltą atilsį jie tepaliks?~ ~Ko ieškojo
 209 Pavas |              naktys, ramios, malonios, ~Atilsiu liūdną širdį viliojat! ~
 210 Pavas |            nereikia nei didelio proto! ~Atimti-pridėti gana.~Prie vinto bus lengva
 211 Pavas |                 žirgelis toli:~Bernužis atjoja giria;~Palėkusi slėpsiuos;
 212 Pavas |              pasiekti akis,~Kur Dubysos atkrančiai žali!~ ~
 213 Pavas |             bala;~Kyšo vidury sala,~Jos atkrančiais auga krūmai.~Iš po žemių
 214 Pavas |               uosis puikus,~Kurs slėnio atkrantėj svyruoja".~
 215 Pavas |                 Kurs Lietuvoj šiek tiek atkutęs, ~Lenkystę veisti įsimano, ~
 216 Pavas |               Ta tik žmonės visgi žino:~Atlaiduos švento Lauryno, ~Laikas
 217 Pavas |             veido, ~Kurs tiek kartų man atleido ~Nuodėmių kaltės.~ ~Taip
 218 Pavas |                Aukščiausias už tai ~Man atleis, jei suklydau kada.~ ~
 219 Pavas |            žvaigždė!~Silpnos moteriškės atleista kaltybės~Per ją - Izraelio
 220 Pavas |               gegutė, kukavo ilgai;~Jai atliepė girių jausmingi aidai ~Paklausė
 221 Pavas |           stygos, mikliai užlinguotos, ~Atliepia nuo smuiko, net juda laukai;~
 222 Pavas |             Neįleisiu į šventyklą, ~Lig atlyginsi skriaudas, ~Iki dvasiškas
 223 Pavas |           pasiųsta, ~Man liepta teisybę atlyginti rūstą;~Tautoms jūsų Roma -
 224 Lyrika|              Nežinančių, kas toji laiko atmaina.~ ~Jai vis tiek pat, ar
 225 Pavas |                pilkos slenka dienos ~Be atmainos ir be vilties;~Aplinkui
 226 Pavas |         didžiausio kaltininko ~Žmonės n'atmena skriaudų.~Vien tik žemė,
 227 Pavas |                 senovės!.. ~ir šio meto atminčių!..~ ~*~ ~Ne dėl aukso čia
 228 Pavas |                Gailiesi, amžius didžius atminęs?~Praeitį brangią liūdi?~
 229 Pavas |               jausmus, ~Kas gavo brangų atminimą, ~Tas čia našlaičiu nebebus.~ ~
 230 Pavas |                 tat padavimai, ~Senovės atminimai ~užsimiršta.~ ~Ant Medvėgalio
 231 Pavas |              praeities kankins beširdis atminimas.~ ~O tau ar po langais lig
 232 Pavas |               tu po giraitę? ~Atmint ar atmins kas mergaitę-našlaitę? ~
 233 Pavas |           nupynė, ~Tu jį nors atmint ar atminsi kada? ~Tu, jo numylėta t
 234 Pavas |         stiprybę semia! ~Tai čia baisi, atmintina ~Įvyko drama kruvina, ~Kokios
 235 INDU  |           sūnumis turtingi.~ ~Kiekviena atnaša ir auka, ~Kurią tu apsupi
 236 INDU  |           meldžiuosi, ~Kurs šventą auką atnašauja, ~Hotarą, Viešpatį dosniausį, ~
 237 INDU  |                Suteik, ko trokšdami Tau atnašaujam! ~Duok mums gerybių turtais
 238 INDU  |               vandenynai ~Ir gyvą diegą atnešė ir ugnį, ~Jis kėlės didis
 239 Pavas |          vakaras brangus;~Žemei skelbia atpirkimą~Įsikūnijęs dangus.~Gieda "
 240 INDU  |                 mes beatnašausme?~ ~Kai atplaukė anuomet vandenynai ~Ir gyvą
 241 Pavas |               Su replėmis buržujo klėtį atrakinęs?~ ~Vargų našta ir veidas
 242 Pavas |               Ten mūsų sodybas keleivis atras.~Kur žemčiūgai, žalios rūtos,
 243 Pavas |             užviltos vilties, ~Kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus!.. ~Skaudi
 244 Pavas |                sapną kankinęs.~Su baime atsakė tada:~"Aš - rykštė, Aukščiausio
 245 Lyrika|           mieliausia~Širdelę klausė,~Ką atsakyti į šį laiškelį?~Ar žodį duoti?~
 246 Pavas |              Juk be jo galiūnai pūva!~ ~Atsibus tėvynės sūnūs, ~Didžią praeitį
 247 Pavas |                Pasiilgusi saulės dienų,~Atsibuski ir kelkis, džiaukis veidu
 248 Pavas |                    Jausmai bedievio vėl atsidarę ~Tikėti mokos nuo tų vaikelių.~ ~
 249 INDU  |                SAULEI)~ ~Dievų nušvitęs atsidengė veidas:~Akys Varūno ir Mitro,
 250 Pavas |             liūdna? Ko gi krūtinė ~Taip atsiduso giliai?~ ~Ne, neapveiksite,
 251 Pavas |              begalinę! ~Tegul jų širdys atsigaus! ~Nušvisk pasauliui iš Dangaus? ~
 252 Pavas |        sušvilpia žaibai, ~Galiu krūtine atsigauti.~ ~O tačiau kai kada~Nuliūdimo
 253 Pavas |                         PRIEŠ ALTORIŲ~ ~Atsiklaupęs prieš altorių, ~Prieš Švenčiausį
 254 Pavas |          milijonai, amžiais išmirę? ~Ar atsikvėpę vėl krūtine,~Kelsisi kūnais
 255 Pavas |                Tiktai išsiręšiu, tiktai atsikvėpsiu ~Oro grynesnio plačiau;~
 256 Pavas |             kovą pašauks! ~Bent plačiau atsikvėptų krūtinė ~Ir man širdį nukaltų
 257 INDU  |              Varūne, ~Širdis tau giesme atsileidžia ~Kaip žirgas, raitelio paleistas.~ ~
 258 Pavas |                 kentėti?~ ~Kiek brangių atsiliepia vardų, ~Kai į buvusius žiūrim
 259 Pavas |              Kad į jį šiandieną drįsti ~Atsiliept be pagarbos!.." ~Žiebia
 260 Pavas |              prieš jį skaudžiai bedrįso~Atsiliepti? Kur? Kada?~Jo nejaudė seimo
 261 Pavas |                 giesmę kas priglaustų? ~Atsilieptų-pamylėtų? ~Ašarėle apsipraustų ~Ir
 262 Pavas |                                    TAIP ATSILYGINTA~ ~Kad Šmeižė iš apmaudo
 263 Pavas |                 senas bočius su vaikais~Atsiminęs pasakoja,~kad anais laikais~
 264 Pavas |                 Tai Jūratė nelaiminga:~ Atsiminusi Kastytį~ Ir kad rūmai sudaužyti~
 265 INDU  |              stropūs ~Davėjui tam, kurs atsimoka.)~ ~Jis žino ir kelius tų
 266 Pavas |                Poetų taip daug Lietuvoj atsirado, ~Kad ėmė net mūzos begąsčioti
 267 Pavas |              būbną Dabita, ~Lig alkūnių atsiraitęs:~Ant vaškuotų gi grindų ~
 268 Pavas |               vargiai pas vargšą bl... ~Atsiras už marškinių.~ ~Vargo, skurdo
 269 Pavas |                žemė?..~ ~Bet pas krosnį atsisėdęs~senas bočius su vaikais~
 270 Pavas |       generolais garsiais ~Galėsi greta atsisėsti.~ ~Jei kokį norėsi aprūpint
 271 Pavas |                Atsilieps tau praeitis. ~Atsiskleisk šias eilutes:~Daug sau artimo
 272 Pavas |               skaisčiausią;~Dar tankiau atsisveikinant verkti, kentėti! ~Ir šitai,
 273 Pavas |              rimtų žmonių~Daug, oi daug atsitikimų~dar įdomesnių.~Bet, nelaimei,
 274 Pavas |                  Ar ilgėsis ko širdis, ~Atsivėrusia žaizda ~Atsilieps tau praeitis. ~
 275 Pavas |                lietuvis, kurs dar bijo ~Atsižadėt sapnų nakties, ~Kurs bėgs
 276 Pavas |             Šimtą rykščių toms mergoms ~Atskaityk, Kmita, nuogoms! ~Išblaškyt
 277 INDU  |             puikią jos didybę, ~Vos tik atskleidus, vėl naktis uždengia;~Vos
 278 Pavas |          neišmatuotą ~Džiaugdamos žemei atskleis.~ ~Man tik vienam, debesų
 279 Pavas |              troškimai, ~Iš dangaus man atskridę sapnai! ~Širdį uždegėt meile
 280 INDU  |                Ir vandenis nuo sausumos atskyrė;~Galingi Jo pečiai - pasaulio
 281 Pavas |              dvarus visur lakioji, ~Tai atspėk gi man, margoji:~Kokio vėjo
 282 Pavas |               ne vieną;~ ~Marių stiklas atspendžia šviesų veidą valdonės;~Ant!
 283 Pavas |             tada laiminga? ~Aš nežinau; atspėt bijau...~ ~Kitų dienų kita
 284 Pavas |         pažadint galėtų?~Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų gyvybę?~Kas
 285 INDU  |               pasaulis visas klauso;~Jo atspindžiu - mirtis ir nemarybė. ~Kuriam
 286 Pavas |             verkti nepratę visai, ~Vien atstatom krūtinę, apkaltą ledu:~Ne
 287 Pavas |                drąsos.~ ~Valdininkai ir atstovai, ~Demokratai, rods, visi, ~
 288 Pavas |                vienas kai kas.~ ~Krauju atvaduotos tėvynės namuos ~Vis spiečias
 289 Pavas |                Zofijai Römerienei, mano atvaizdą nupiešusiai)~ ~
 290 Pavas |            pirštelių raštu ~Nemirštamas atvaizdui dėjai varsas. ~Nors mūsų
 291 Pavas |             juodos, tos gražios akutės ~Atvertos į šviesą aušros begalinę! ~
 292 Pavas |       geriausiai žinai;~Mano sąžinė tau atvira;~Daug vargau ir kentėjau,
 293 Pavas |              tamsybių ~Išeit ant saulės atviros.~ ~Ir amžių amžiais sau
 294 Pavas |               Nedovanos tau nei grabe, ~Atvožę amžinatvės plyta.~ ~Skurdžios
 295 Pavas |             atmintis sukrypus~kaip sena audėja~Posmą ne vieną praleidžia;~
 296 Pavas |                Negu kad rožių ir tulpių audimas.~ ~Vilijai Kauno pakalnės
 297 Pavas |               apsiniaukęs, supyko, ~Lyg audrai apdengus Atėnus.~ ~"Prisiekiu:
 298 Pavas |            Viešpatie galingas, ~Atremti audras pragaištingas!~ ~
 299 Pavas |         neišplėšė, tai sunaikino, ~Kaip audražygis baisus!~ ~Juodo Nevėžio
 300 Pavas |              kvapas ~Skania sveikata.~ ~Audžiau nurimęs aukso svajones ~
 301 Pavas |               praeitį ją kalbant ~eglių augančioms kartoms". ~"Vežk mane pas
 302 Pavas |                 suprast negali.~ ~Tarpe augančių girių vienas beržas apsenęs ~
 303 Pavas |              gerklę plauna, ~Kurie vien augate pilvais!..~ ~O jūs, išlepę
 304 Pavas |                   Visos puikios ir tęvo augimo ~Geltonąsias sau pina kasas;~
 305 Pavas |                   Kur juodbėrėlį brolis augina ~Balnot ant rudens,~ ~Ten,
 306 Pavas |                 ištvėrę Lietuvos sūnūs ~Augs ir tvirtės veikaluos.~ ~
 307 Pavas |                Nuo Regensburgo, Mainco, Augsburgo ~Plaukia banga už bangos.~ ~
 308 Pavas |                tebspindi aukštai.~ ~Bet Augusto Roma lig šiolei turtinga;~
 309 Pavas |              pirmgimiui savo dainuoja:~"Auk, maželi gražus,~Kaip tas
 310 Pavas |            širdį, ir josios kilniausias aukas ~Paspyręs kaip pinigą seną.~ ~
 311 Pavas |                guodei ir senelį ~Tautos auklėjai sielą. ~ ~
 312 Pavas |               širdį, visą sielą ~Aš tau aukodavau kilniai!.. ~Tu auką, širdžiai
 313 Pavas |                nugramzdintame dvare, - ~Auksas čia kaip ir Girgždutėj ~
 314 Pavas |                  Tai tik plunksna rašyt auksine ~Pavesta Lietuvos dailininkui!~ ~
 315 Pavas |              raudona;~Šalin ir žemčiūgą auksiniai geltoną;~Nepink į vainiką
 316 Pavas |               mylėjau.~ ~Bet kam aš ant aukuro širdį nešiau, ~Ir ateitį
 317 Pavas |                 pranokėjų?~ ~Ant aukšto aukuro-kalvos ~Už garbę-laisvę Lietuvos, ~
 318 INDU  |        sumanumas? ~Tai žino tik dangaus aukščiausiasai valdovas!. ~Nejaugi ir Jisai
 319 Pavas |             Roma - kalta".~ ~"Tu rykštė Aukščiausiojo, - Leonas tarė:~Tai plak!
 320 Pavas |               pasakiau:~- Vežk mane pro Aukštagirį ~ir pas Dyvitį veikiau".~"
 321 INDU  |          apdainuoti, ~Gerbiami bėga per aukštąjį dangų;~Žemę ir dangų aplekia
 322 Pavas |              veršis baubia griaudingai ~Aukštinelkas ant ratų plikų:~Žydas veža
 323 INDU  |         susibūrimas? ~Žemai savigama, o aukštumoj skridimas?~ ~Tai kas gi
 324 INDU  |            erdvės, nei dangaus skliautų aukštybės. ~Kas veržėsi gyvybėn? Kur?
 325 Pavas |              jei kuomet sužalota ~Dausų aukštybėse ieškos užsimiršimo!~ ~
 326 Pavas |                  kad anais laikais~Savo ausimis girdėjęs~nuo senų, rimtų
 327 Pavas |                 neišmoks prakalbėti ~Ar austi, ar braukti rasas, ~Ar prosenių
 328 Pavas |                  Apsisupusi šydu, auksu austu, raudonu, ~Saulė žengia
 329 Pavas |         Uždavinys mat įdomus - ~Aikštėn autentiškai išdėti.~ ~Išvilkę žmogų
 330 Pavas |             Vaikščios pėsti ir basi?!~ ~Automobiliais tik dunda ~Su mergelėmis
 331 Pavas |                dar nemaž maldos... ~Bet aušint burną be naudos ~Per daugel
 332 Pavas |                 akelių, ~Juodų, mėlynų, aušrai tekant, žiūrėjo! ~Šiandieną
 333 Pavas |              darbus.~ ~Vyrai lietuviai, auštančią dieną ~Mūsų nors sūnūs visgi
 334 Pavas |              negali;~Ji lupo Europos ir Azijos šalį;~Ten turtai pasaulio
 335 Pavas |             verkia mums širdis -~Jaučiu ašai už du.~ ~
 336 Pavas |              palieka. ~Liūdnai lietuvei ašarėlės byra, ~Nes pamylėjo kito
 337 Pavas |               plaukai nuo šalnos!.. ~Ir ašari dvi nenoroms išriedėjo:~
 338 Pavas |             vaitoja kas!~ ~ O vaitoja,~ Ašaroja~ Tai Jūratė nelaiminga:~
 339 Pavas |           užburtą vedė šalį, ~Kur takas ašaromis byra, ~Kuriuo retai kas
 340 Pavas |                glaudžia;~Baidos šiaurio aštraus, ~Nes jam gaila sūnaus, ~
 341 Pavas |              Galanda kirvius,~Kalavijus aštrius~Ir juodbėrį žirgą balnoja.~ ~
 342 Pavas |            atėjo žmogus, ~Blizga kirvis aštrus, ~Pakirto ilgmetį užgavęs;~
 343 Pavas |              kur skamba skardžiai, ~Tik ąžuolo gaila, žaliai padabinto, ~
 344 Pavas |           grįžta liesu valdininku. ~Bet badas bastūną ilgai nekamuos:~
 345 Pavas |                 prie šono sau glaudžia;~Baidos šiaurio aštraus, ~Nes jam
 346 Pavas |              ant tilto be vežėjo ~Stoję baidosi žirgai! ~Pats Čičinskas
 347 Pavas |            pagaus.~ ~Rūpestingos dienos baigias triūsas veiklus;~Leidžias
 348 INDU  |                priešų eilės ~Ir meldžia bailia širdžia jo pagalbos. ~Nuo
 349 Pavas |            naktį per sapną kankinęs.~Su baime atsakė tada:~"Aš - rykštė,
 350 Pavas |                vilties.~ ~Kaip vyrai be baimės mes stokim į kovą,~Kaip
 351 Pavas |           žmoniją,~Ją gelbėk nuo priešo baisaus!~ ~Mes, klystantys žmonės, ~
 352 Pavas |                stiprybę semia! ~Tai čia baisi, atmintina ~Įvyko drama
 353 Pavas |            Jauno uosio pečiai~Sudrebėjo baisiai,~Žaliuoja tačiau kaip žaliavęs.~ ~
 354 Pavas |         malonaus, ~Duok, kad Teismas Jo baisingas ~Man išpultų maloningas ~
 355 Pavas |                 užrašęs sielą ~Nuo anos baisios nakties, ~Kai, apgautas
 356 Pavas |         pripildei visą šalį ~Savo vardo baisuma! ~Žemė jau pakelt nebgali, ~
 357 Pavas |                blauzdų ~Liaudos gražios bajoraitės.~ ~Bet Čičinskas apsiniaukęs ~
 358 Pavas |                 užkurk miestelį!"~ ~Nuo bakūžių samanotų ~Skraido liepsnos...
 359 Pavas |            Pasakyk man vienam, pasakyk, balandėl! ~Ko taip liūdi? Kodėl,
 360 Pavas |                 Tas žiedas blaivus kaip balandžio akis;~Nekaltas kaip aukštas
 361 Pavas |                 ir suprantu dėl ko:~Tam balet, teatry, tam Corso zabawa! ~
 362 Pavas |               aštrius~Ir juodbėrį žirgą balnoja.~ ~Nuo Prūsų šalies ~Kaip
 363 Pavas |               juodbėrėlį brolis augina ~Balnot ant rudens,~ ~Ten, kur Dubysa
 364 Pavas |                Prūsų žemės:~ žirgą reik balnoti;~Daug kryžiuočių nuo Malburgo~
 365 Pavas |              tau krūtinė vaitos!~ ~Kaip balsimas sopulį kūne ramina ~Ir ugnį
 366 Pavas |                 krūtinės ~Balsais, kaip balsimo lašu:~Patsai ramumo nepažinęs, ~
 367 Pavas |             žėrė jaunas įkvėpimas, ~Jos balsui pritarė jaunimas.~ ~
 368 Pavas |            Pilnas sopulių,~Ne sesytės -~Baltalytės,~Ne melai piršlių...~ ~Draugės
 369 Pavas |          galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!~ ~Kaip ilgėjaus tavęs,
 370 Pavas |             bažnyčių ~aiškiai išmatai. ~Baltininkai ir Girgždutė, ~net pats
 371 Pavas |             tavęs slepia veidą vien tik baltosios ponios.~ ~
 372 Pavas |               amžiais sau galingai ~Jos baltuos saulės spinduliuos!.. ~Kas
 373 Pavas |                  Nuo Pinsko tvikstančių balų ~Pro Punios kalną susimąstęs ~
 374 Pavas |                Biržų bus girdėti, ~Gaus bambizai pavydėti, ~Kai dėl dangiškos
 375 Pavas |              mūsų pranokėjus.~Ar girdei bandą masageto,~Ar kūną skito
 376 Pavas |               Kastytį~ Baltalytį~ Liepė bangai pasiūbavus~ Palangoj, aikštėn
 377 Pavas |           ežeras nesupęs ~krikštolinėje bangoj?!~Turi Dyvitis daug turtų, ~
 378 Pavas |            keturi ~Ją bučiuoja jautriai bangomis.~ ~Nesigirdi garsų! Kiek
 379 Pavas |                Punios kalną susimąstęs ~Banguoji, vengdamas salų! ~Dievuliau
 380 Pavas |              lopą ant lopo.~ ~Užstatę į banką tėvų palikimą, ~Puotaus
 381 Pavas |                Volgos mužikai ateis;~Už banko skolas, be derybų draugingų, ~
 382 Pavas |               šventenybes naikina;~Kaip barbarai-hunai po kojų jas mina, ~Įžeidę
 383 Pavas |                skvernus~Parnešęs, nors "barinia" juokias,~Lietuvių "liežuvio"
 384 Pavas |              tarp mūsų, ~Jų programų ir barnių!..~Tiek vargiai pas vargšą
 385 Pavas |             bangos nerimauja ~Ir krantą barsto gintarais ~Gelmės nematomoji
 386 Pavas |               tamsūs miškai, ~Lietuviai barzdočiai dūmoja;~Galanda kirvius,~
 387 Pavas |                 kaip karalienės žibės, ~Barzdos nebijos net ir popo;~Sau
 388 Pavas |              Vertimas~ ~Il faut dans ce bas monde aimer beaucoup de
 389 Pavas |             vadovai ~Vaikščios pėsti ir basi?!~ ~Automobiliais tik dunda ~
 390 Pavas |          nešaltos, ~Aukštas ūgis, kojos basos, ~Nuo rasų taip baltos.~ ~
 391 Pavas |            liesu valdininku. ~Bet badas bastūną ilgai nekamuos:~Sau trindamas
 392 Pavas |                   O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!~Diplomuotų valizų
 393 Pavas |        tebgaudžia? ~Ir keršyt vokiečiui bastūnui ~Tuščia besiunčia malda
 394 Pavas |                vakarų?~Va, į kairę! Ten Batūras;~Fi, ne ponas, - juodas
 395 Pavas |               Atdaro žydiška taryba:~Ir baubdami keliauja vėlei ~Pro "Baltą
 396 Pavas |             Kauno miesto aikštėj veršis baubia griaudingai ~Aukštinelkas
 397 Pavas |                tikrai:~Kartais girdžias baubiant jautį, ~net sukrato šiurpulys! ~
 398 Pavas |             gerasis nebaudžia be saiko;~Baudęs atleidžia gale;~Varpo užkeikto
 399 Pavas |         paklausyk, kaip puikybė kvaili ~Baudžiama Dievo paties. ~Dar tebevaldę (
 400 Pavas |            apsimest,~O nuskurę užsimanė~baudžiava įvest,~Lietuvoj žilos senovės~
 401 Pavas |            pasiekt be maldos ~Pakeleivį baugina ne vieną.~ ~Atsikvėpęs giliai
 402 Pavas |                sudaužyti~ Dievo apmauda bausminga.~ ~Dabar lietuvė pamariais, ~
 403 Pavas |               rusų "Christos voskres"~ ~Bažnyčioj gieda „aleliuja"; ~Bet aš
 404 Pavas |           Marijos paveikslo ~Krekenavos bažnyčioje~ ~Mylimoji Karaliene, Viešpati
 405 Pavas |               neša, saldžiai nutilęs.~ ~Bažnyčios tavo ne tiek gražybe, ~Ne
 406 Pavas |          Apveizdę, už giesmę galingąją ~Beatsilyginau? Tau suvartojau? ~Skambančią
 407 Pavas |                 dans ce bas monde aimer beaucoup de choses ~      Al. de
 408 Pavas |                 noirs, tous aimés, tous beaux.~      Sully Prudhomme~ ~
 409 Lyrika|                malonu draugą mielą ~Man bebūtų jausti arti, ~Jam atverti
 410 Pavas |             Pulkim ant kelių", ~Jausmai bedievio vėl atsidarę ~Tikėti mokos
 411 Pavas |                bet negirdėta ~Nei tokio bedievių, dūkimo.~ ~Nelengvą nešė
 412 Pavas |                  Tau laiko per daug: iš bėdos išvaduos ~Prie vinto susėdę
 413 Pavas |                  Kas prieš jį skaudžiai bedrįso~Atsiliepti? Kur? Kada?~Jo
 414 Pavas |               viską peikia, ~Ne pranašų bedugnės ateities, - ~Mums reikia
 415 Pavas |                 nei marių bangos, ~Nors bedūkdama liautis užmirštų.~ ~Nesimato
 416 Pavas |            šalis, nuo jūsų nusikreipus,~Beeina savo išminties keliu, ~O
 417 Pavas |                 rašto ~Tylaus ilgėjimos begalę.~ ~Gamtos ramumas neramino ~
 418 Pavas |            laukų, ~Kiek akis tik apimti begali, ~Užmatai iki Plungės miškų ~
 419 Pavas |                jos krūtinėj~ Neša jėgoj begalinėj~ Kartais audra kaip Jūratė.~ ~
 420 Pavas |         krūtinėje ~Meilę įžiebei šalies begaliniąją.~ ~Kuo už Apveizdę, už giesmę
 421 Pavas |                 kad vien tik Dangus ~Jo begaliniams norams užtenka.~ ~
 422 INDU  |          atverti?~ ~Iš kur tas tvarinių begalis įvairumas? ~Gal to, kurs
 423 Pavas |             audrų žaibus! ~Nesustabdysi bėgančio laiko:~Vaikas tik trukdo
 424 Pavas |                 žemė, kurios užsigynę, ~Begarbinat lenkų dievus.~ ~Tradicijų
 425 Pavas |                geradėjų:~Lygybę, laisvę begarsina;~Bet vietoj vargšo apgynėjų, ~
 426 Pavas |            atsirado, ~Kad ėmė net mūzos begąsčioti bado, ~Gausingai svirpliams
 427 Pavas |              sykį per daug patikėdamas ~Bėgau į tinklą, gudriai užrazgytą! ~
 428 Pavas |              galybe tamsia.~ ~Kaip upės bėgimas~Taip mus įpratimas~Kas kartą
 429 Pavas |               UPĖS~ ~Nebeužtvenksi upės bėgimo, ~Norint sau eitų ji pamažu;~
 430 Pavas |           mergaitę-našlaitę? ~Vienai ar begrįžti namo?~ ~
 431 Pavas |          Atsižadėt sapnų nakties, ~Kurs bėgs nuo žygių, kalavijo, ~Kursai
 432 Pavas |                upės vilnis ~Vis bėga ir bėgt nesustos.~ ~Paslėpęs krūtinėje
 433 Pavas |                 sunku suturėti;~Vilijai bėgti, mergaitei mylėti!.. ~Vilija
 434 Pavas |              vilties:~Ne veltui mes čia begyvenę.~ ~Anksčiau ar vėliau susimąstę
 435 Pavas |                  jei gali! ~Nes ir kaip begyvent ir kentėt be vilties? ~Rodos,
 436 Pavas |          kraštus! ~Kam naujos pažinties beieškoti? ~Ar kad, sakant "sudieu",
 437 Pavas |          Aukščiausi!~ ~Nejaugi Kristaus beišseko ~Gyvatos amžinas šaltinis? ~
 438 Pavas |             jausmų silpnybės;~Vien žavi bekalbė širdis paslapti, ~Kurios
 439 Pavas |              grasus ~Man sielą griaužia bekankinęs!~ ~Išplėšk man širdį kruvinai, ~
 440 Pavas |                mūsų ploto ~Vienos usnys bekeros?~ ~
 441 Pavas |            dangus ~Mėto tankius žaibus;~Beklaidžiot svečiams nusibodo.~ ~Sutrinko
 442 INDU  |              Kur niūksė gelmės, vandenų bekraštis plotas?~ ~Mirties tada nebuvo
 443 Pavas |           tėvyne, ~Baltai iš sodų žalių bekyšą! ~Tik brangią kalbą tėvų
 444 Pavas |            mėlynoj tolumoj ~Iš po žemių bekyšąs skruzdynas - ~Tai Varniai,
 445 Lyrika|                 Ar dar svyruoti?~Ar sau belaistyt rūtų darželį?~Oi, ne svyruoti,~
 446 Pavas |                 lietuvis netikėjo, ~Jog belaisviu bus.~ ~Ten apleistos pilys
 447 Pavas |                menkyn,~Kas kartą mažiau belapuojas.~ ~Štai atėjo žmogus, ~Blizga
 448 Pavas |            nešiotų, ~Tam nusibostų galo belaukt.~ ~
 449 Pavas |            Dieną prastūmęs, kaip Dievas beleido, ~Teisiojo migsi sapnu;~
 450 Pavas |          parausti net patys pamatai!.. ~Belieka jūsų mylistą kaip vadą ~
 451 Pavas |                nuo svajonių, nuo sapnų ~Beliko pasakų senų.~ ~Šalin, šalin!..
 452 Pavas |                   Tai ko gi mūsų dvasia beliūsta, ~Norint ne kartą širdį
 453 Pavas |           sėjoji ant vėjo? ~Juk giesmes bemegzti net tie panorėjo, ~Kuriems
 454 Pavas |                 Ir jauną širdį atdarei ~Bendros žvaigždės vardu:~Dabar ar
 455 Pavas |               Eisme dirbti ir vargt dėl bendrosios naudos, ~Kaip kas moka,
 456 Pavas |             Negana mano sielą verpetai ~Benešiojo ir daužė keliais? ~Ar ant
 457 Pavas |                žaislu išmainei...~ ~Kad bentgi žaislas būtų švietęs ~Skaistybe
 458 INDU  |             dievai sutverti,~Tai kas gi bepajėgs mums paslaptį atverti?~ ~
 459 Pavas |               gelžiniai ~Mus rišti kada bepaliaus?~ ~Silpni, nusiminę ~Tavęsp
 460 Pavas |                kai pažiūriu, man nedaug bepaliko:~Šaltas kapas užbėrė akis!~
 461 Pavas |               dainiaus giesmėj jų aidai bepaliks ~Ar į širdį nekaltą įsmigs.~ ~
 462 Lyrika|                laiško žodis ~Visą širdį beparodys?~ ~III~ ~Mano mieliausia~
 463 Pavas |     pratėgminiais per įpratimą,~Vežėjas bepauškins dar vis.~ ~Kai grašio "prie
 464 Pavas |                 žinau,~Ne ašaroms veidą beplauti.~ ~Krūtinėje dega, liepsnoja
 465 Pavas |           skausmo širdis;~Gaili ašarėlė beplovė skruostus ~Ir mėlynas temdė
 466 Pavas |                   O, nurimki, beviltis, beprasmis šaukimas, ~Kurs beribėje
 467 Pavas |                   Kokiems velniams jūs, bepročiai ar žiaurūs žmonės,~Vieni
 468 Pavas |             sieną, ~Norint gailėtųs jos beprotys!~ ~Amžiais pavergta keliais
 469 Pavas |           liekanos mūsų, kai jau kaulai bepus,~Niekam nieko slapčia nekalbės?~ ~* * *~ ~
 470 Pavas |                Ar kad, sakant "sudieu", beraudoti?~ ~Žmonės spėja iš veido
 471 Pavas |               beprasmis šaukimas, ~Kurs beribėje dingsti mėlsvoj!..~ ~
 472 Pavas |                 Kaizeris veda, viešpats Berlyno, ~Kerštui teutonus visus;~
 473 Pavas |            langu sužvengia žirgas jauno bernaičio. ~Štai ir saulė jau teka.
 474 Pavas |             vieno, tik vieno kaip uosio bernelio! ~Oi būtų kas dieną griaudžiau!~ ~
 475 Pavas |                  kad nežūtų ~Tiek jaunų bernelių! ~Kad be laiko tiek nebūtų ~
 476 Pavas |              kapai vaidinas!~Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! ~Neužmausi
 477 Pavas |         Nebegrįžta nuo Malburgo~ mielas bernužėlis! ~Saulė leidos, buvo kova:
 478 Pavas |          lietuvės:~Ar verkia sūnaus,~Ar bernužio brangaus,~Kurs jų nebeginsiąs
 479 Pavas |                  subildo žirgelis toli:~Bernužis atjoja giria;~Palėkusi slėpsiuos;
 480 Pavas |       vainikuotos, ~Baltveidės sesutės, bernužių pulkai.~ ~Gaili ašarėlė
 481 Pavas |               gaisrų ~Per Lietuvą kelią berodo. ~Užtemęs dangus ~Mėto tankius
 482 Pavas |             Tarpe augančių girių vienas beržas apsenęs ~Stovi liūdnas ir
 483 Pavas |                nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas ~Kad laužo užrūstintas
 484 Pavas |             Tarp pakalnių plačių, ~Tarp beržų, drebulių ~Viršūnės jis
 485 Pavas |                tautos? ~Veltui jie mums besapnavos? ~Nėra jų! Gal kitados ~
 486 Pavas |              margumu ~Iš aukšto ant jos besargaus;~Tik atilsio mano dvasia
 487 Pavas |                 Kai kur kai kas, ~Ilgai besibastęs kraštuos svetimuos, ~Čia
 488 Pavas |                 Mintys beširdės, mintys besielės, ~Negi apveikste mane?~ ~
 489 Pavas |                   Tu irgi dulkėse turi ~Besigailėt širdies jautrumo!~ ~
 490 Pavas |                ir gudai.~ ~Čia lietuvis besijausti ~Gal kaip svetimoj troboj, ~
 491 Pavas |             jūsų? Nuraudus pati ~Nedrįs besisavint apuoko.~ ~Kur jūsų tėvynė?
 492 Pavas |                 nusibos besižvalgyti ~Į besiūbuojančias mares ~Ir vėjo ištemptas
 493 Pavas |              vokiečiui bastūnui ~Tuščia besiunčia malda skaudžia ~Į dangų
 494 Pavas |              rankas,~Slaptingai kai kas besišaipo,~Ir galvą ištvirkėlis kraipo~
 495 Pavas |                 nekantruos:~Jai nusibos besižvalgyti ~Į besiūbuojančias mares ~
 496 INDU  |             paukščių, ~Kurie padangėmis beskraido, ~Ir veda laivus, marių
 497 Pavas |               spinduliai aplanką ~Tolyn beskrieja tekini! ~O šaltas, purvinas
 498 Pavas |         paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta ~Žmogaus apgaulingi sapnai;~
 499 Pavas |          Nebeužgijančia žaizda! ~Tuščia beskundžiasi krūtinė ~Širdies sukruvinta
 500 Pavas |            matęs! ~Net kraujo troškuliu besočius, ~Plienu apkaustytus kryžiuočius ~