Part

2502 Pavas |                 krūtinė;~Ir žiūri tolyn nusiblaivius akis, ~Ir nori apimt begalinę!~ ~
2503 Pavas |            žaibus;~Beklaidžiot svečiams nusibodo.~ ~Sutrinko miškai~Lyg Perkūnas
2504 Pavas |           Matutė laukus nekantruos:~Jai nusibos besižvalgyti ~Į besiūbuojančias
2505 Pavas |              rūbą kas dar nešiotų, ~Tam nusibostų galo belaukt.~ ~
2506 Pavas |                   Dabar šalis, nuo jūsų nusikreipus,~Beeina savo išminties keliu, ~
2507 Pavas |               NEAPOLIO UŽTAKOS~ ~Saulei nusileidžiant~ ~Ant Neapolio užtakos saulė
2508 Pavas |                persekios, ~Tegul bailus nusiminimas ~Nelenkia tau galvos puikios!~ ~
2509 Pavas |                 gynė, ~Mes gi prislėgti nusiminimo.~ ~Tačiau tėvynė dar nepražuvus;~
2510 Pavas |              Tiek dar nematė velnių;~Ir nusiminus upė pagilo:~Ašaras neša
2511 Pavas |          Lietuva, ~Savu krauju vergijos nusiplovė, ~Sutraukius pančius ištverme
2512 Pavas |                  baltas rankas ~Gudriai nusiplovęs kaip antras toksai, ~Pusiaukely
2513 Pavas |                  Sakyte tartumei sakai:~Nusiraminkite, vaikai!~Vis viena: ryt
2514 INDU  |            Gyvatos siūlą man nutraukt. ~Nusiraminsiu tiek kentėjęs;~Gana kančios
2515 Pavas |            žiaurios bolševikų drausmės,~Nusisavint galvos išsigandęs,~Kai kur
2516 Pavas |             mane gerbti turėjo!~ ~O jis nusisuko ir, baltas rankas ~Gudriai
2517 Pavas |                  Mea culpa!" į krūtinę ~Nusižeminęs mušuos, - ~Spindi siela
2518 Pavas |                Kai, apgautas įtarties, ~Nuskandino savo miela.~ ~Žmonės skuba
2519 Pavas |             Tada kaip kregždelė į dangų nuskrisiu, ~O žemę lankydama, žmones
2520 Pavas |           neskolins ant galo, ~Tada bus nuskundžiami sunkūs laikai!.. ~Ir spiesis
2521 Pavas |                 ėmė lenkais apsimest,~O nuskurę užsimanė~baudžiava įvest,~
2522 Pavas |            mažiausios bangos:~Paskutinė nuslinko į marių platumą;~Iš dangaus
2523 Pavas |              jos vėlei garbė spindėjus;~Nuslinks ta šmėkla, kaip ir nebuvus;~
2524 Pavas |               minkšta! ~Ar maž svajonių nuslopino ~Skaudi gyvenimo našta?~ ~
2525 Pavas |               Aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo;~Anuomet kalbios, dabar
2526 Pavas |            svajones? ~Ar gal ir tau jas nusmelkė prityrę žmonės? ~Ir šypsena
2527 Pavas |              ant saulės kepintas lapas ~Nuspindo rasa;~Rožių iš kalnų papūtė
2528 INDU  |               Ir jei likimas mane gyvą ~Nusprendė skirt su tavimi, ~Tai kas
2529 INDU  |              Dievui mes beatnašausme?~ ~Nustatė žemę Jis ir aukštą dangų, ~
2530 Pavas |         Stovėjote, išminčiai! Kuo tada ~Nustebinot? Ne veltui nesidairo ~Į
2531 Pavas |              Sujudo bangos apmaudingos;~Nustebo net patsai dangus, ~Kada
2532 Pavas |            derybų draugingų, ~Nuo žemės nustums jus pečiais.~ ~Tada "abrusėnija"
2533 Pavas |                 skausmo vyrą:~"Poeta, - nutarė, - graudus!"~ ~Raminas skurdžios
2534 Pavas |              SKERDYKLAI~ ~ministerių k. nutarimu ~1926 m. birželio mėn. atidarant~ ~
2535 INDU  |             nebūtybėje būtybės pradą.~ ~Nutiesę pražulniai matavimui virvaitę ~
2536 Pavas |             nuvargusią sielą kaip audrą nutildai;~Ją harmonija, Santa Lučija,
2537 Pavas |              Zeuso blakstėnus;~Bet mūzų nutildyt pigiai nepavyko. ~Ant galo,
2538 Pavas |        vakarėlis ~Ramumą neša, saldžiai nutilęs.~ ~Bažnyčios tavo ne tiek
2539 Pavas |            saldžiai;~Šiandieną tenka ar nutilti, ~Ar verkt už išgamas skaudžiai.~ ~
2540 Pavas |            senovė, brangi atminimais?~ ~Nutilusios sienos, apleistos visų,~
2541 INDU  |            teisėjas! ~Gyvatos siūlą man nutraukt. ~Nusiraminsiu tiek kentėjęs;~
2542 Pavas |           Čičinskas. Koks baisus!~Žiemą nutrenkė perkūnas,~Rūbus nudrėskė
2543 Pavas |                                         NUTRŪKO - NESUMEGSI~ ~Nešu tau kartą
2544 Pavas |               Metais iš grašių sermėgio nutukęs, ~Vargšo drovėsies namų:~
2545 Pavas |              tai buvo, ~Kad, nuo mokslo nuvargę, ant galo ~Uždainuodavom
2546 Pavas |                  rodos, šypsos pati!~Tu nuvargusią sielą kaip audrą nutildai;~
2547 Lyrika|             ironijos skruostais;~Žmonių nuvargusius ir prakaituotus veidus ~
2548 Pavas |                   Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;~Čia bočiai už laisvę
2549 Pavas |               ir bokšto akmuo~Paplautas nuvirsta žemyn.~Taip griūva sienos,
2550 Pavas |               priesaikas dariau! ~Ne aš nuvokiau sumaningai, ~Kad dviem patikus
2551 Pavas |          skelbia gedulą varpai.~ ~O ant nuvytusio jos lapo ~Nukritus ašaros
2552 Pavas |                galiūnus ~Kaip perėjūnus nušluos! ~Vien tik ištvėrę Lietuvos
2553 Pavas |                įkyriai debesuotą ~Dangų nušvies spinduliais, ~Mėlynę skliautą
2554 Pavas |              Tegul jų širdys atsigaus! ~Nušvisk pasauliui iš Dangaus? ~Prašnek,
2555 INDU  |                 SURJAI (SAULEI)~ ~Dievų nušvitęs atsidengė veidas:~Akys Varūno
2556 Pavas |                 žmonės mano kančios!~Ir nužengsiu į kapą su tuo skausmu giliu,~
2557 Pavas |            griūvančios sienos~Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..~ ~
2558 Pavas |             vargti už žemę mylėtą ~Buvo obalsis mūsų kelionės.~ ~O dabar?
2559 Pavas |                   TAUTOS PABĖGĖLIAMS~ ~"Oičizna" jums kvepia, ne žemė-tėvynė, ~
2560 INDU  |                   Savim pripildė dangų, orą, žemę ~Surja, ta siela stingio (
2561 Pavas |               Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,~Tu mūsų brangiausia
2562 Pavas |                jau griaudžią.~ ~Dvelkia oras minkštai,~Auga jaunas aukštai~
2563 Pavas |                     AKYS~Vertimas~Bleus ou noirs, tous aimés, tous
2564 Pavas |             giesmė, ~Liūdnesnė už girių ošimą, ~Nes švieti jaunam kaip
2565 Pavas |            akyvai mano, ~Kitus, ne savo ožį gano.~ ~Apsaugok ir nuo
2566 Pavas |           girdžiat, nei lašo!.. ~Tik ko ožkablauzdis Satyras sutingo? ~Turėtų
2567 Pavas |               klajones užbaigus visas.~(P. Zofijai Römerienei, mano
2568 Pavas |               iki plikas esi!~Plunksnos paaugs, juk padaigos jau kyba:~
2569 Pavas |               draugą atminę. ~Susipykę, pabėgę, ant galo po metų~ ~Susitikę,
2570 Pavas |             skelbikai užkimę! ~Negarbūs pabėgėliai mūsų tautos! ~Prabočių ainiai
2571 Pavas |                                  TAUTOS PABĖGĖLIAMS~ ~"Oičizna" jums kvepia,
2572 Pavas |          svajoti mokėjau, ~Kai liūdnas, pabėgęs nuo savo draugų, ~Dėl ko
2573 Pavas |           peiliais suspaus, ~Kad žmonės pabėgs ir tavęs neužstos, ~Pakelk
2574 Pavas |              Bučiuoja, gaivina krūtinę;~Pabiro, pasklido žiedai ant lankų - ~
2575 INDU  |                 alpsta man širdis. ~Dar pabučiavimų žarijos ~Ant lūpų tirpsta
2576 Pavas |          tylinčiam Perkūnui?~ ~Lietuvi! pabučiuok po kojų ~Krauju permirkusią
2577 Pavas |             širdies, ~Su meile saldžiai pabučiuoti! ~ ~
2578 Pavas |             bailiai;~Nebenori jau miego pabudus naktis, ~Nors negreit patekės
2579 Pavas |            gildės ~Nė vienas kai kas.~ ~Pabūgęs žiaurios bolševikų drausmės,~
2580 Pavas |            Žvaigždėtos naktys!.. Rudens pabūgo?~ ~Nejaugi laikas į bočių
2581 Pavas |         proseniai gynė!~Tėvynė iš miego pabus.~ ~Ne kumštė tevaldo pasaulį
2582 Pavas |                 jau ne vienas persiveža pačią ~Nuo Tulos ar Viazmos namo;~
2583 INDU  |               galvodami išminčiai rado ~Pačioj net nebūtybėje būtybės pradą.~ ~
2584 Pavas |                Tik ąžuolo gaila, žaliai padabinto, ~Kurs kalba jai meilę kas
2585 Pavas |           Ramiai ilsėjos vargo žmonės, ~Padangiais skrido Serafimas.~ ~Išvydau
2586 Pavas |          Susitikę, kaip vakar sau ranką padavę, ~Vėl kaip vakar draugai
2587 Pavas |          Laivelis supa mus.~ ~Man ranką padavei jautriai ~Ir jauną širdį
2588 Pavas |               vieną praleidžia;~Per tat padavimai, ~Senovės atminimai ~užsimiršta.~ ~
2589 Pavas |             mano liūdną draugę.~ ~O ji, padavusi man lyrą, ~Į tą užburtą
2590 Pavas |                   Kaip jos auka, galvas padėję, ~Ilsėkit kaulai pranokėjų ~
2591 Pavas |           Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo.~ ~Mano draugės gieda linksmos~
2592 Pavas |            gražius, ~Kur šventą ugnį tą padėjot ~Ir tuos sumanymus plačius?~ ~
2593 Pavas |                įgarsėjus, ~Viltį Tavimi padėjus, ~Neapleisk manęs!~ ~Ir
2594 Pavas |         kentėjusį, ~Tavo gerybėje viltį padėjusį!..~ ~
2595 Pavas |            Kišenė - tuščia! Irgi vintas padės:~Prikimši... ne savo, tai
2596 Pavas |                kaulų ~Tave taip jaudina padvelkęs? ~Ar klyksmas tūkstančių
2597 Pavas |               nuo manęs vaikai.~ ~Tada, paėmęs aukso lyrą, ~Pravirkdžiau
2598 Pavas |    Paguodžiančią ranką išties.~Su Dievo pagalba, ir mokslu šarvuoti~Tik
2599 INDU  |                kur ta visata? ir kas ją pagamino? ~Jei su pasauliu drauge
2600 Pavas |            diena bekeliausi, ~Nepamiršk paganyti arklių ~Ir ten kalną užlipti
2601 Pavas |          nebeminėsiu, ~Bet jus minės su pagarba ainiai.~ ~
2602 Pavas |                  mirties tas nebijo;~Jo pagarbai - dvasios tyla!~ ~Palaimintas
2603 Pavas |              kaip žaibas kartais dvasia pagauna, ~Kartais, rodosi, dvelki
2604 Pavas |                   Kai jį, būdavo, šišas pagaus.~ ~Rūpestingos dienos baigias
2605 Pavas |            Dangaus!~Palengvink vergiją,~Pagelbėk žmoniją,~Ją gelbėk nuo priešo
2606 Pavas |                O, nelaimingas! Įstabia ~Pagerbęs giesme meilės rytą!.. ~Nedovanos
2607 Pavas |           Krauju permirkusią čia žemę! ~Pagerbk kapus tėvų-herojų, ~Iš kur
2608 Pavas |                vėliau susimąstę ainiai ~Pagerbt neapleis mūsų vardo ~Už
2609 Pavas |             pelno, be tautos garbės!.. ~Pagerbti karžygius mokėjo ~Ties Termopilėmis
2610 Pavas |                velnių;~Ir nusiminus upė pagilo:~Ašaras neša žmonių!..~ ~
2611 Pavas |                  Didžią praeitį atminę;~Pagimdys vargai galiūnus, ~Ugnimi
2612 Pavas |               Atsiliepė giesmės, Danguj pagimdytos, ~Ir dvasios, ne žmonės,
2613 Pavas |             dievotai;~Už jų dunkso kiti pagiriai, ~Ir mėlsvų ežerų tviski
2614 Pavas |              jau teka;~Pabudę paukščiai pagiriais šneka;~Laikai juk mainos:
2615 Pavas |          ištarsiu priėjus;~Aukščiausias paglostęs šauks aukso dirbėjus ~Ir
2616 Pavas |              upės, ~Kaip brangųjį turtą pagriebęs vagis;~O kapas beširdis,
2617 Pavas |            sveika? Nuramink širdelę:~Aš pagrįšiu nepražuvęs j tėvų šalelę.~ ~
2618 Pavas |                     ŽELIGOVSKIUI VILNIŲ PAGROBUS~ ~Pavojuj motina-tėvynė;~
2619 Pavas |                 kareiviai ten kasė, ~Ir paguldė daug brolių greta milžinų, ~
2620 Pavas |                  sveikas protas, ~Prieš pagundas apšarvuotas, ~Bet, Dievuli,
2621 Pavas |                     SMUIKUI GRIEŽIANT~ ~Pagundintos stygos, mikliai užlinguotos, ~
2622 Pavas |                Tantalo.~ ~Kartais kalba pagundos balsai,~Nuo žmonių užrakinus
2623 Pavas |                 kurs amžiais mus plakė,~Paguodžiančią ranką išties.~Su Dievo pagalba,
2624 Pavas |               Daug kentėjęs, ~Besupras, paguos?~ ~Ne šis svietas -~Šaltas,
2625 Pavas |                  Įgrys galop ir "košer" paikas. ~Tautiečiams net atmint
2626 Pavas |                  Jį nupirkęs iš "gojim" paikų.~ ~Leidžias saulė už kalno,
2627 Pavas |              Šarvuoti mokslu atkakliu! ~Paimsme arklą, knygą, lyrą ~Ir eisim
2628 Pavas |                 Amžinoji Teisybe, ~Visi pajautimai širdies!~ ~
2629 Pavas |            įkvėptų gyvybę?~Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę?~Kas
2630 Pavas |                Bet širdį kietą ~Vargiai pajudins, atgaivins...~ ~O jūs, kurie
2631 Pavas |                 ir lapais žaliavo;~Tarp pakalnių plačių, ~Tarp beržų, drebulių ~
2632 Pavas |                pamėgę intrigas tamsoj, ~Pakampiais "danosus", šmeižimą. ~Jie
2633 Lyrika|             viskas venale, ~Betgi duota pakampių šmeižtams visa galia!. ~
2634 Pavas |         Palaimintas Vaisius, kurs žmogų pakėlė, ~Ant kryžiaus iškeltas
2635 Pavas |               aukštį pasiekt be maldos ~Pakeleivį baugina ne vieną.~ ~Atsikvėpęs
2636 Pavas |                  Tik trumpai valandėlei pakeleiviai-svečiai, ~Ir užgimę, ir mirštą be
2637 Pavas |               amžinu keliu ~Ir į tautas pakeleivingas, ~Su jųjų varžtu atkakliu, ~
2638 Pavas |              pabėgs ir tavęs neužstos, ~Pakelk tada širdį nuo žemės aukščiau, ~
2639 Pavas |                vardo baisuma! ~Žemė jau pakelt nebgali, ~Tavo kalčių slėgiama. ~
2640 Pavas |              Paskui gi kirminams karste pakeltų puotas ~Protingo tvarinio
2641 Pavas |            nepilno dar meto:~Gerai, jei pakenčiamas bus;~Negaus pagarbos, nors
2642 Pavas |                  Pamylėjo žemės sūnų.~ ~Pakilo vėsulas staigus;~Sujudo
2643 Pavas |                  Blizga kirvis aštrus, ~Pakirto ilgmetį užgavęs;~Jauno uosio
2644 Pavas |               stalo!.. ~Kai kur kai kas~Paklaus gal, iš kurgi tasai įdomus~
2645 Pavas |             taku, ~Tik valandoj karčioj paklausi, ~Kodėl, Dievuliau, taip
2646 Lyrika|               seną~Iš jaunystės metų~Ir paklauski, kaip gyvena~Tarp vargų
2647 Pavas |        vikarijus Dievo malonių, ~Ateinu paklausti tavęs, ~Iš kur tu, Atila?
2648 Pavas |             Negyvai jį užbučiavus.~ ~O, paklausykit vakarais, ~Kai marių bangos
2649 Pavas |         nuramint nemoka. ~Veltui Liauda paklusni:~Ir jaunuoliai, ir seni ~
2650 Pavas |                 valią, ~Einu, Apveizdai paklusnus.~ ~Einu, nors skundžiasi
2651 Pavas |           Jaunos dienos - neprotingos, ~Paklydimais gan turtingos, ~Neina žingsniais,
2652 Pavas |                 kaip angelas šviesybių;~Paklydusiam keleiviui tu mirksi iš tamsybių ~
2653 Pavas |                bus piršliai?~ ~Uodegytę pakraipyk, ~Visą tiesą pasakyk:~Iš
2654 Pavas |           Šaltas kapas užbėrė akis!~Ant pakrypusio kryžiaus nesimato vainiko;~
2655 Pavas |             nedirba už dyką:~Prie vinto pakviesk reikalinga.~ ~Šimtinę įbrukti -
2656 Pavas |            neapleis ~Kaip mylimą svečią pakviesti;~Su vyrais didžiais, generolais
2657 Pavas |                ir vienos!..~ ~Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo,~Ir
2658 Pavas |                Sako, dvylika mergaičių ~palaidais kasų plaukais ~Būk sustodavo
2659 Pavas |                globoj.~ ~Bet tos mintys palaidūnės, ~Išsiblaškiusios keliais,~
2660 Pavas |                 skriaudos,~Nuo Čičinsko palaidūno ~Gynės! mėtė iš kapų. ~Veltui
2661 Pavas |           svetimi.~ ~O paskui tekini su palaima maldos, ~Pasiskirstę kiekvienas
2662 Pavas |              pagarbai - dvasios tyla!~ ~Palaimintas Vaisius, kurs žmogų pakėlė, ~
2663 Pavas |                Pamylėjau, įsidėjau ~nuo palaimintos dienos ~Eglės pasakas senovės, ~
2664 Pavas |                 Kurie raidžių bent kiek palaižę, ~Puikybėj sėdžias tarp
2665 Pavas |                Anapus ribos!~ ~Ten, kur palangėms stiepias sužiurę ~Žemčiūgų
2666 Pavas |                Liepė bangai pasiūbavus~ Palangoj, aikštėn pušyno,~ Išvilioti
2667 INDU  |             savo garbintojams rodai ~Ir palankumą, ir malonę, ~Tuo įgarsėjęs,
2668 Pavas |             užmiršo!.. O žmonės mieli, ~Palauk, iki ranką išties!~ ~Tarp
2669 Pavas |            Skaistybę dieviškos Jūratės;~Paleidęs žaibą ir griausmus, ~Sudaužė
2670 INDU  |                šviesūs žirgai iš vietos paleista, ~Naktis, žiūrėk jau, uždangalą
2671 INDU  |      atsileidžia ~Kaip žirgas, raitelio paleistas.~ ~Rūstybei nuraminti giesmės~
2672 Pavas |                  Bernužis atjoja giria;~Palėkusi slėpsiuos; žaibu-akimi ~
2673 Pavas |               baltai aprėdytos, ~Išeina palengva antai.~ ~Atila stebėjos;
2674 Pavas |             švieti aukštai ant Dangaus!~Palengvink vergiją,~Pagelbėk žmoniją,~
2675 Pavas |             malone ~Šiai žemės karionei~Palengvinti galią žinai!~ ~Marija, Marija, ~
2676 INDU  |           paukščiai savo gūžton.~ ~Kada palenksime pagalbon ~Virš kunigaikščių
2677 Pavas |           liūdną varpas kalbės, ~Sergėt paliepęs nakčiai žvaigždėtai.~ ~Skamba
2678 INDU  |                 kvėpė dvasią, jėgą; Jam paliepus, ~Visi dievai, pasaulis
2679 Pavas |                garsių;~Kai jas pirštais paliesčiau, užkaistų krūtinės ~Nuo
2680 Pavas |              skruostus ašara suvilgęs, ~Paliesiu lyrą kaip tada, ~Kai žėrė
2681 Pavas |           Neklaus, ar pūna kaulai leis ~Paliesti savo šventenybę.~ ~O, nelaimingas!
2682 Pavas |                 lūpų geiduliai ~Kastytį palietė meiliai.~ ~ Jis laimingas!
2683 Pavas |                    Užstatę į banką tėvų palikimą, ~Puotaus kaip kiti per
2684 Pavas |            pulkų!~Kur tavo galia, garsi palikimais?~Kur ta senovė, brangi atminimais?~ ~
2685 Pavas |                 žuvo,~Vien tik giesmėje paliko!~Daug mylėta.~Daug kentėta.~
2686 Pavas |           mirštą be noro, ~Ką ant žemės paliksme? Ar ir mūsų keliai ~Kaip
2687 Pavas |                  Mane, kaip raidę, taip palikste.~ ~O vis dėlto pro šitą
2688 Pavas |                 nors triukšmas už kalnų paliktų,~Argi norai per tai beužmigtų?~ ~
2689 Pavas |               meldžias kryžiai, liūdnai palinkę? ~Iš kur numirę sugrįžt
2690 Pavas |               nuleido akis, ~Lyg gėlelė palinko nuo vėjo, ~Neužmiega ilgai
2691 INDU  |            Sutraukyk irgi vidutinius:~O paliuosuok ir nuo menkiausių!~ ~
2692 Pavas |                šypsena paskui naivėlius palydi!~ ~O vis dėlto, kad ramios,
2693 Pavas |                už laisvę kovoti,~Išnyks palydovai nakties!~ ~
2694 Lyrika|             skausmą,~Kurs taip spaudžia palytėjęs?~ ~Bet žalioji - kaip lietuvis:~
2695 Pavas |             dangaus pamatęs, ~Kad drįso palytėt žmogus ~Skaistybę dieviškos
2696 Pavas |              bausminga.~ ~Dabar lietuvė pamariais, ~Suvarsčius gintarų siūlelį, ~
2697 Pavas |                  Jau parausti net patys pamatai!.. ~Belieka jūsų mylistą
2698 Pavas |              stačiai.~ ~ Vos Jūratė~ Jį pamatė~ Priešais milžinu galiūnu,~
2699 Pavas |           smarkus ~Perkūnas, iš dangaus pamatęs, ~Kad drįso palytėt žmogus ~
2700 Pavas |            skrajoja.~ ~Liūliuoja vilnys pamaži;~Aukštai žvaigždutės pasimatė;~
2701 Pavas |               lenkų mados.~ ~Kodėl tai, pamėgę intrigas tamsoj, ~Pakampiais "
2702 INDU  |            pateiksiu saldžią girą, ~Kad pamėgintum kaip Hotaras.~ ~Leisk visagalintį
2703 Pavas |                 metais jie naują tėvynę pamėgs, ~Kaip josios vaikai susipratę, ~
2704 Pavas |             užstatę;~Paskui net kalmukų pamėgste ratus, ~"Krakiškius chomontus"
2705 Pavas |                   Krakiškius chomontus" pametę.~ ~Juk štai jau ne vienas
2706 Lyrika|             skelbiau ~Ji už savo gyvybę pamilęs labiau!.. ~O, už tai tavo
2707 Pavas |           vandenys bėga;~Pažino tave ir pamilo visi:~Ir rūmai, ir sodžių
2708 Pavas |                 kurs dienos didvyriams ~Paminklus iš akmens kali ~Ir juos
2709 Pavas |             kaip kūdikis apleis;~Kursai pamins, ką bočiai gynė ~Per amžius
2710 Pavas |         gailestingos širdies!..~Bet kas pamokys įsirengt į kelionę? ~Kaip
2711 Pavas |               Sunkus likimas ~Nors kaip pamotė persekios, ~Tegul bailus
2712 Pavas |            žmoniją meile apglėbsiu, ~Ją pamylėsiu skaisčiau.~ ~
2713 Pavas |                 apalpo ant lūpų maldų, ~Pamylėtus apleidžiant kraštus! ~Kam
2714 INDU  |               pasauly ~Tuščia ieškočiau panašios:~Nieks nenurodys nei apgaule ~
2715 INDU  |                                ČIAURIKA PANČASIKA~ ~Dar ir dabar matau svajonėj ~
2716 Pavas |                 bijo maldos, ~Kodėl jie paniekino pavardę senę ~Dėl blizgančios
2717 Pavas |                giesmes bemegzti net tie panorėjo, ~Kuriems šluoti gatvę reikėtų!"~ ~
2718 Pavas |               jos negali. ~Bet to ežero panytė, ~sakos, klausius valandom'
2719 Pavas |             gena bangą, ir bokšto akmuo~Paplautas nuvirsta žemyn.~Taip griūva
2720 Pavas |                 tu rūtelę! ~Meiliausias papuošalas - rūta žalioji:~Su jąja
2721 Pavas |               baltą kaklą jais ~Gražiai papuošti prieš bernelį;~Bet kai meilužę
2722 Pavas |                gyvulėliai.~ ~Vos vakarų papūs tik vėjas... ~O Viešpatie!
2723 Pavas |           Nuspindo rasa;~Rožių iš kalnų papūtė kvapas ~Skania sveikata.~ ~
2724 Pavas |                subirti viskas žada:~Jau parausti net patys pamatai!.. ~Belieka
2725 Pavas |          Paversti leido į smerdyklą!.. ~Pardon! į gyvulių skerdyklą!~ ~
2726 Pavas |              PAVOJUJE~ ~Nusiminė giedro Parnaso dievai, ~Pažvelgę į Nemuno
2727 Pavas |            Maskvos alkanos vos skvernus~Parnešęs, nors "barinia" juokias,~
2728 Pavas |                šilko pilnos skrynės.~Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, ~
2729 Pavas |                 o Viešpatie, man kelią ~Parodęs, uždraudei sapnus, ~Ir aš,
2730 Pavas |             paskirta žibėtų? ~Kas širdį parodys dėl vargšo tamsaus, ~Kad
2731 Pavas |            Apsiniaukus naktis~Jį dienai parodyt drovėjos;~Tik kūnų šimtai, ~
2732 Lyrika|         sostinės pati ~Vien tik partijų partijoms dirva plati.~1927.VIII.22~ ~
2733 Pavas |             svajot, ~Ar, didžius planus paruošę, ~Sau rimtai ant jų miegot.~ ~
2734 Pavas |             šalį kreivai, ~Ir jiems mat parūpo rytojus:~Poetų taip daug
2735 Pavas |              išvesiu rimtai;~Paklausyk, parymok, ar ne tavo pačios ~Bus
2736 Pavas |          susipratę, ~Ir siaust pinigų į Paryžių nelėks, ~Miškus į lombardą
2737 Pavas |                 ne tavo pačios ~Bus tai pasaka vargo-kančios?~ ~O, prašnek
2738 Pavas |              Piliakalnio, - ~susimąstęs pasakiau:~- Vežk mane pro Aukštagirį ~
2739 Pavas |             tamsią, vadina ~Ir tiek man pasako slapčia.~ ~Taip žmonės atšalę!
2740 Pavas |             bočius su vaikais~Atsiminęs pasakoja,~kad anais laikais~Savo
2741 Pavas |            brolystės ~Mums čiulpė syvus pasalais! ~Kultūros savo skarmalais ~
2742 Pavas |           nenoriu!.. O tiek noriu! ~Maž pasaulės nors plačiosios:~Nesiklaupčiau
2743 Pavas |                dėjai varsas. ~Nors mūsų pasauliai kita mintimi ~Nuausta, vardai
2744 INDU  |                kas ją pagamino? ~Jei su pasauliu drauge ir dievai sutverti,~
2745 Pavas |               širdys atsigaus! ~Nušvisk pasauliui iš Dangaus? ~Prašnek, pratark,
2746 Pavas |            šalnų;~Kad turėtų Apveizdoje pasėlius, pievas, ~Juos apsaugotų
2747 Pavas |             laikų!~ ~Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį, ~Tik ne tą šiandieninį,~
2748 Pavas |                 O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! ~Kiek ten jausmo
2749 Pavas |               ateities~Suvargę, be metų pasenę,~Bent tos sau išplėšti neduosme
2750 Pavas |          sugražinęs? ~Gal leisi svetimu pasidalint duosningai, ~Su replėmis
2751 INDU  |               Duok mums gerybių turtais pasidžiaugti!~ ~
2752 Pavas |              mirgančios žvaigždės!..~O, pasidžiauk! Mūsų pilietės ~Ne jo slapčia
2753 INDU  |             žiūrintį į tolį?~ ~(Bet jūs pasiekėte seniai ją, ~Jūs uolūs visados
2754 Pavas |                galybė! ~Net Čičinską ji pasieks;~Nes prieš amžina teisybę ~
2755 INDU  |               užsirūstinusio kerštui!~ ~Pasigailėjimui, Varūne, ~Širdis tau giesme
2756 INDU  |                 mus nuo vargo, skurdo! ~Pasigailėkit, Mitre ir Varūne, ~Aditie
2757 Pavas |              Žemaičių šalies milžinai, ~Pasigedę senovės gadynės, ~Laukia
2758 Pavas |               maro!.. ~Rods, burmistras pasigėrėjęs ~Čikagoj, sakos, tą pat
2759 Pavas |               tavo vyriško peties ~Duok pasiguost žmonių varguos! ~Aukštai
2760 Pavas |             svetimi įsibrovę, ~Pas Tave pasiguosti mums kelią pastojo. ~Nuramink
2761 Pavas |              PAČIOS GIESMĖS VARIANTAS~ ~Pasiilgę Tavęs, Lietuvos motinėle, ~
2762 Pavas |                 šalis, žeme bočių senų,~Pasiilgusi saulės dienų,~Atsibuski
2763 Pavas |             Nors jų nematai, bet danguj pasilieka, ~Taip lygiai blakstėnai
2764 Pavas |         Malburgo~ rengias mus terioti. ~Pasilik, sesute, sveika? Nuramink
2765 Pavas |             pamaži;~Aukštai žvaigždutės pasimatė;~Ir štai iš vandenų graži ~
2766 Pavas |            Tenebūnie maldoj nerangus!~ ~Pasimelskim karštai, kad mus sergėtų
2767 Pavas |                velniai.~ ~Bočių laurais pasipuošę, ~Vien temokame svajot, ~
2768 Pavas |          kaštanais;~Prieš jaunimą nauda pasipūtę didžiuojas, ~Jį vadina "
2769 Pavas |               įsimano, ~Kvailiai endeku pasipūtęs! ~Išrauk ir tas usnis piktas, ~
2770 Pavas |              trūksta oro.~ ~Ant alkūnės pasirėmęs, ~Sėdi rūstas, nešnekus;~
2771 Pavas |              nebgali,~Ramybę amžiną sau pasirinkę!~ ~
2772 Pavas |                 nešnekus;~Vien, iš boso pasisėmęs, ~Lenkia midaus puodukus. ~
2773 Pavas |              tekini su palaima maldos, ~Pasiskirstę kiekvienas sau dalį, ~Eisme
2774 Pavas |            mirtis.~ ~Apsiverkti nemoku, pasiskųst negaliu:~Nesupras žmonės
2775 Pavas |              skruzdynas - ~Tai Varniai, pasislėpę lomoj! ~Pasistiepk!.. ir
2776 Pavas |            Vytauto laikai. ~Nuo mėnulio pasislėpus, ~miega slėnyse naktis:~
2777 Pavas |            tuščia bežvalgais Palangos, ~Pasistiepęs, kiek galint, ant pirštų! ~
2778 Pavas |              Varniai, pasislėpę lomoj! ~Pasistiepk!.. ir Telšiai, jų kaimynas!~ ~
2779 Pavas |                tenai iš Tyrulių Venta, ~Pasisukus kairėn nuo Kuršėnų, ~Nebemato
2780 Pavas |                                         PASITIKĖJIMAS SAVIMI~ ~Prabėgo pro šalį
2781 Pavas |              Valaitis.~ ~Prieš bažnyčią pasitinka ~Juos klebonas su stula,~
2782 Pavas |      praskleidus ~Šatrija aukščiausia, ~Pasityčiodama kartais, ~savo draugo klausia:~
2783 Pavas |                 Baltalytį~ Liepė bangai pasiūbavus~ Palangoj, aikštėn pušyno,~
2784 Pavas |                  Aukščiausio Praamžiaus pasiųsta, ~Man liepta teisybę atlyginti
2785 Pavas |                 milžinų,~Ir kartais net pasivaidinę.~ ~
2786 Pavas |              rankas, ~Prie aukso naudos pasišildęs,~Dabar jau pirklys pirmos
2787 Pavas |                 Nekrūpčios kaip pragaro pasišventimo, ~Ir saulė ant jų neraudos.~ ~
2788 Pavas |               Braukti prakaitą dienos, ~Pasišvęst už savo kraštą, ~Jei to
2789 Pavas |         didvyriai tik laukėm karionės. ~Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą ~
2790 Pavas |                plačiai.~ ~Bėkit į kalną pasižvalgyti, ~Kas ten smarkiai vakaruos ~
2791 Pavas |          pašaukei savo malonėje, ~Menką paskaitęs su dvasios valdonais;~Ir
2792 Pavas |           kryžiaus ištiesęs rankas,~Jis paskelbė žemei laikus atgimimo;~Laimingas,
2793 Pavas |                ten amžiais kalbėta, kad paskelbtų bent dalį! ~Nemuns matė
2794 Pavas |            SUVARGUSIEMS~ ~Vargų varguos paskendus žemė ~Tuščia kančių belaukia
2795 Pavas |                 lyg tarp marių užmiršta paskęsi, ~Bet dar liūdnesnė, Lietuvos
2796 Pavas |                 Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, ~Oi, ne savo, ne savo!~ ~
2797 Pavas |           neužmigs? ~Argi valandai vien paskutinei ~Šaltą atilsį jie tepaliks?~ ~
2798 Pavas |              NESUMEGSI~ ~Nešu tau kartą paskutinį ~Kančios ir apmaudo eiles! ~
2799 Pavas |          žaibu-akimi ~Pažvelgsiu tiktai paslapčia.~ ~
2800 Pavas |              atgaivina ~Ir gydo kančias paslapčiausias visas!.. ~Bet tas josios
2801 Pavas |                trokšti, nesoti dvasia? ~Paslaptingais sparnais kur lakioji? ~Praeities
2802 Pavas |          maskoliai, - ~Ramus, vienodas, paslaptingas ~Eini sau amžinu keliu ~
2803 Pavas |                           DŽIOVININKĖ~ ~Paslaptingi, ~Stebuklingi ~Praeities
2804 Pavas |         širdis-varguolė ~Užmiršti veido paslaptingo.~ ~
2805 Pavas |            plati! ~Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų ~Aš geidžiau, tu pati
2806 Pavas |                        Ne dėl aukso čia paslėpto, ~tik dėl turtų brangesnių ~
2807 Pavas |       prakaituotas... ~Kad kūno alkanus pasotintų nasrus? ~Paskui gi kirminams
2808 Pavas |               josios kilniausias aukas ~Paspyręs kaip pinigą seną.~ ~Nustebęs
2809 Pavas |           Viešpatie galingas, ~Lietuvių pastangas teisingas.~ ~Pirmyn gi,
2810 Pavas |               Ilsėkit kaulai pranokėjų ~Pastogėj mėlyno dangaus, ~Sargyboj
2811 Pavas |         paukščiai čiulbimu ~Tą žalią be pastogio salę.~ ~
2812 Pavas |             Kurs gerą visuomenei daro, ~Pasukt ir į savąją pusę raktu, ~
2813 Pavas |         įsirengt į kelionę? ~Kaip Dievo pasveikinsiu aukštą malonę? ~Kas maža
2814 Pavas |     Nebsulaikysi naujo kilimo, ~Nors ji pasveikint tau ir baisu.~ ~Naujos idėjos -
2815 Pavas |          Viešpatie, nuo priešo. ~Kursai patamsiais duobę knisa, ~Nuo to, kursai
2816 Pavas |                prityrimas ~Man širdžiai patarė tylėt, ~O jai meilu - apsigavimas:~
2817 Pavas |             bent kartą sveiką protą,~Jo patarimo paklausyk?..~ ~
2818 INDU  |         kalbėkim viens į kitą, ~Kai tau pateiksiu saldžią girą, ~Kad pamėgintum
2819 Pavas |                 kvaili ~Baudžiama Dievo paties. ~Dar tebevaldę (daug metų
2820 Pavas |                  Argi tai sykį per daug patikėdamas ~Bėgau į tinklą, gudriai
2821 Pavas |         nuvokiau sumaningai, ~Kad dviem patikus bus gudriau.~ ~O, visą širdį,
2822 Pavas |                pilvotas,~Uolus Lietuvos patriotas~Ne vienas kai kas.~ ~Krauju
2823 Pavas |    Sučilbo-pragydo tarp girių saldžiai ~Paukštelių byla įvairi;~Dainuosiu-ringuosiu
2824 Pavas |          Pažinti arčiau niekada.~ ~Kaip paukštis budrus, taip iš anksto beskrysta ~
2825 Pavas |              nedavęs visai ~Kai kam net pauostyti lyros jisai, ~Prisiekdamas
2826 Pavas |               dabar jums daug nereikia:~Pavalgius atilsio saldaus;~Ir, nieko
2827 Pavas |                 duota žiedeliams gražių pavardžių ~Iš margo gėlių sutvėrimo;~
2828 Pavas |                 giesmelę;~Kapuos nurimo pavargę žmonės, ~Kurie man rodė
2829 Pavas |              ramumo saldaus~Taip alksta pavargėliai žmonės,~O man tie šešėliai
2830 Pavas |                milžinas stosiu į kovą. ~Pavargti už brangia tėvynę - gražu! ~
2831 Pavas |                 mintys eilių eilėmis.~ ~Pavargusiai gamtai ilsėtis ramu ~Po
2832 Pavas |                   Lig kol alyvos ~Žydės pavasary baltai ~Ir kolei širdys
2833 Pavas |               praskleisti mokėtų?~ ~Jos paveikslas kaip žaibas kartais dvasia
2834 Pavas |                 stebuklingo šv. Marijos paveikslo ~Krekenavos bažnyčioje~ ~
2835 Pavas |                 kapus, ~Už brangų vardą paveldėtą, ~Kursai garsus pasauly
2836 Pavas |                 jos beprotys!~ ~Amžiais pavergta keliais tėvynė;~Jos atgimimą
2837 Pavas |                gražių dukterų ~Jo širdį pavergti norėjo:~Dėl dainų-žiedų,
2838 Lyrika|              spindulio vilties šviesos ~Pavergtų sielos galią žemė;~Mes nepažintumėm
2839 Pavas |          Brangiausias pranokėjų vietas ~Paversti leido į smerdyklą!.. ~Pardon!
2840 Pavas |            našlaitę apšvies?~ ~Trejybei pavesiu pirmuosius metus, ~O kūdikiui
2841 Pavas |                 plunksna rašyt auksine ~Pavesta Lietuvos dailininkui!~ ~
2842 Pavas |              šiaurio-vėjo n'atbos;~Juos pavojai vilioja, masina.~ ~Bet ankstybi
2843 Pavas |          ŽELIGOVSKIUI VILNIŲ PAGROBUS~ ~Pavojuj motina-tėvynė;~Ateina audra
2844 Pavas |                                   MŪZOS PAVOJUJE~ ~Nusiminė giedro Parnaso
2845 Pavas |                apgaulingai ir trumpai! ~Pavydas ją erškėčiais lydi, ~Ir
2846 Pavas |                 girdėti, ~Gaus bambizai pavydėti, ~Kai dėl dangiškos garbės ~
2847 Pavas |                 kojoms pilvoto, ~Ir kam pavyduoklė žmona.~ ~Be vinto žmogaus
2848 Pavas |             gėlės kely greit nuo saulės pavysta ~Ir lieka vieni stagarai!..~ ~
2849 Pavas |            vinto! ~Tą vieną svarbiausia pašalinęs kliūtį, ~Sau stosi ant kelio
2850 Pavas |            baltas rankas, ~Nerausite už pašalinį ~Tamsių įplaukėlių šaltinį~
2851 Pavas |            stebėtinais tonais;~Dainiumi pašaukei savo malonėje, ~Menką paskaitęs
2852 Pavas |               jis jaučia ugnį kilnesnio pašaukimo!.. ~Laimingi, čia, ant žemės,
2853 Pavas | žaibais-milžinais, ~Ji kaip vyrą į kovą pašauks! ~Bent plačiau atsikvėptų
2854 Pavas |             Regi dangiškus namus ~Dievo pašauktas klebonas!.. ~O Čičinskas
2855 Pavas |                 Tu save lygiai svetimam pašvęsi, ~Brangią tėvučių apleidus
2856 Pavas |               apsipraustų ~Ir man širdį pažadėtų?~ ~Daug nenoriu!.. O tiek
2857 Pavas |                Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų?~Kas jos dvasią atspėtų?
2858 Pavas |          Velykas švenčia ~Pasaulis mūsų pažangus, ~O brolis brolio neapkenčia! ~
2859 Pavas |             brolio neapkenčia! ~Ir kaip pažemintas žmogus!~ ~Kad Kristus šiandie
2860 Pavas |             savo gražaus idealo negavo ~Pažinti arčiau niekada.~ ~Kaip paukštis
2861 Pavas |        apleidžiant kraštus! ~Kam naujos pažinties beieškoti? ~Ar kad, sakant "
2862 Pavas |                 šioj žemėj mylėti, ~Kad pažintum paskui, kas mylėti verčiausia. ~
2863 Pavas |                SENATVĖ~ ~Iš draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko:~Šaltas
2864 Pavas |                 giedro Parnaso dievai, ~Pažvelgę į Nemuno šalį kreivai, ~
2865 Pavas |                 slėpsiuos; žaibu-akimi ~Pažvelgsiu tiktai paslapčia.~ ~
2866 Pavas |                  Kodėl, oi kodėl?~ ~Vėl pažvelk maloniai! Aš tau giesmę
2867 Pavas |          VILNIUS~ ~Prieš aušrą ~ ~Antai pažvelki! Tai Vilnius rūmais~Dunkso
2868 Pavas |              tulžį vemia, ~Ar į krūtinę peilį remia, ~Kai ji sunyko ir
2869 Pavas |                 širdį tau skausmas kaip peiliais suspaus, ~Kad žmonės pabėgs
2870 Pavas |               vėjo!.. ~Ilsėkit, brangūs pelenai, ~Garbingai žuvę už tėvynę ~
2871 Pavas |                iššaudė.~ ~Sodžių šimtai pelenuos ~Vėjo nešiojami sauso!.. ~
2872 Pavas |                           TRAKŲ PILIS~ ~Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai~
2873 Pavas |           šiandien kapą žagrė ardo ~Dėl pelno, be tautos garbės!.. ~Pagerbti
2874 Pavas |                galvą širmai aptraukė;~O penktas kryžius, pečius prislėgęs, ~
2875 Pavas |        sulaukste ryto!~ ~Ten dukters po pensijas mokos sklandžiai ~Rojalį
2876 Lyrika|               vardo tėvynėj laisvoj ~Aš perblokštas ir vienas!.. O mano tėvynė?.. ~
2877 Pavas |             tuosius karo galiūnus ~Kaip perėjūnus nušluos! ~Vien tik ištvėrę
2878 Pavas |           žmones iš ugnies stačiai;~Nuo perkūnijos trenkimo, ~Nuo piktųjų užpuolimo ~
2879 Pavas |             skaudžia ~Į dangų tylinčiam Perkūnui?~ ~Lietuvi! pabučiuok po
2880 Pavas |            valandoj pradėtos, ~Gražybių perlais nežibės;~Krauju ir ašara
2881 Pavas |                ko tu per skruostą ~Kaip perlas riedi?~ ~Ten tai prabėgo
2882 Pavas |               pabučiuok po kojų ~Krauju permirkusią čia žemę! ~Pagerbk kapus
2883 Pavas |               juk žmogų retą ~Rasi, kur pernykštį metą ~Neapkaltintų kada.~ ~
2884 Pavas |        Prekiauja gyva jo dvasia~Ir rodo perpjovę krūtinę.~ ~Išplėšę žingeidžiais
2885 Pavas |               likimas ~Nors kaip pamotė persekios, ~Tegul bailus nusiminimas ~
2886 Pavas |                 užriko.~ ~Sako, Maskvai persidavęs, ~Skleidžia Varšuva gandus, ~
2887 Pavas |                  Juk štai jau ne vienas persiveža pačią ~Nuo Tulos ar Viazmos
2888 Pavas |               Juoksies iš savo sapnų.~ ~Persų kilimais sau butą išklojęs,~
2889 Pavas |               tautos vadovai ~Vaikščios pėsti ir basi?!~ ~Automobiliais
2890 Lyrika|               šiandien suka ratą margos peteliškės, ~Mokėdamos už trumpą meilę
2891 Pavas |           paskutinė bus kova!~ ~Petys į petį už tėvynę! ~Nuo Palangos
2892 Pavas |                   Ji~ ~Ant tavo vyriško peties ~Duok pasiguost žmonių varguos! ~
2893 Pavas |                 pamynę, ~Štai laužias į Petro duris.~ ~Įėjo!.. ir jo šventenybes
2894 Pavas |                Ir paskutinė bus kova!~ ~Petys į petį už tėvynę! ~Nuo Palangos
2895 Pavas |           blakstėnus;~Bet mūzų nutildyt pigiai nepavyko. ~Ant galo, tamsiai
2896 Pavas |              Tai plak! Bet tą Romą, kur pikta jums darė, ~Plak Romą Cezarų
2897 Pavas |                 gano.~ ~Apsaugok ir nuo piktadėjo,~Kursai užpuolęs kelnes
2898 Pavas |              atilsio saldaus;~Ir, nieko pikto kaip neveikę, ~Kai mirste,
2899 Pavas |             kalną užlipti aukščiausį.~ ~Piktos raganos kaip kitados ~Šatrijos
2900 Pavas |               perkūnijos trenkimo, ~Nuo piktųjų užpuolimo ~Apgini veikiai.~ ~
2901 Pavas |               Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;~Čia bočiai už laisvę tiek
2902 INDU  |            žmonių nedori, ~Nei tie, kas piktžodžiauti drįstų.~ ~Jis teikėsi išaukštint
2903 Pavas |                  DYVITIS~ ~"Nuo Alkų ir Piliakalnio, - ~susimąstęs pasakiau:~-
2904 Pavas |        žvaigždės!..~O, pasidžiauk! Mūsų pilietės ~Ne jo slapčia tau pavydės.~ ~
2905 Pavas |              grįžęs amžius Gedimino ~Ir pilkalnių sukilę milžinai!.. ~Europos
2906 Pavas |               svietas -~Šaltas, kietas,~Pilnas sopulių,~Ne sesytės -~Baltalytės,~
2907 Pavas |               marių erdvė begalinė ~Nuo pilno mėnesio tviskėjo.~ ~Gamtos
2908 Pavas |                  Vargšo drovėsies namų:~Pilvą išpūtęs, cigarą užrūkęs, ~
2909 Pavas |              plauna, ~Kurie vien augate pilvais!..~ ~O jūs, išlepę ir atšalę, ~
2910 Pavas |              rankas,~Pilietis šiandieną pilvotas,~Uolus Lietuvos patriotas~
2911 Pavas |              vinto bus lengva ir kojoms pilvoto, ~Ir kam pavyduoklė žmona.~ ~
2912 Pavas |         žemė-tėvynė, ~Maitinanti storus pilvus, ~Ne prosenių žemė, kurios
2913 Pavas |          belaisviu bus.~ ~Ten apleistos pilys griūva ~Ant kalnų aukštai;~
2914 Pavas |             aidai ~Jai vaidinas, ~Pinte pinas ~Kaip laukų žiedai.~ ~Širdį
2915 Pavas |                 nebijo rudens.~ ~Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, ~Nors
2916 Pavas |          žvaigždžių keliais, ~Vainikais pindama žaliais, ~Erškėčius raudama
2917 Pavas |        kilniausias aukas ~Paspyręs kaip pinigą seną.~ ~Nustebęs tada nebetraukiau
2918 Pavas |               tai kito! ~Nenori garsaus piniguočio garbės:~Per vintą ar vienas
2919 Pavas |                 margai;~Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, ~Žydėsiu,
2920 Pavas |             sveikas! Amžių amžiais ~Nuo Pinsko tvikstančių balų ~Pro Punios
2921 Pavas |         Praeities aidai ~Jai vaidinas, ~Pinte pinas ~Kaip laukų žiedai.~ ~
2922 Pavas |                giedot, ~Su lyra giesmes pinti.~ ~Einu sau Viešpaties taku, ~
2923 Pavas |          Paliest dėl gandų tarpe niekšų pirklių?..~Nors trindamas baltas
2924 Pavas |            naudos pasišildęs,~Dabar jau pirklys pirmos gildės ~Nė vienas
2925 Lyrika|              Nuo Jugurtos laikų nesunku pirkt draugų:~Neburnok, kad lig
2926 Pavas |             laimės ir karionės, ~Meilės pirmgimės svajonės!.. ~Jūsų nieks
2927 Pavas |                kiti,~Supa lopšį pati~Ir pirmgimiui savo dainuoja:~"Auk, maželi
2928 Pavas |               šypsos meiliai~Ir jo žavi pirmi spinduliai.~ ~Bet dabar
2929 Pavas |                 Viešpatie, mums skyrei:~Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais! ~
2930 Pavas |                mato.~ ~Tada tai jo gema pirmoji giesmė, ~Liūdnesnė už girių
2931 Pavas |             apšvies?~ ~Trejybei pavesiu pirmuosius metus, ~O kūdikiui Jėzui
2932 INDU  |          Kaitros įdiegtas mezgės vienas pirmutinis.~ ~Iš to viršum pražydo
2933 Pavas |                 margoji:~Kokio vėjo bus piršliai?~ ~Uodegytę pakraipyk, ~
2934 Pavas |          sesytės -~Baltalytės,~Ne melai piršlių...~ ~Draugės vienos - ~Karsto
2935 Pavas |             tavo praslys kaip ledu, ~Ir pirštai nebus sutepti.~ ~Kišenė -
2936 Pavas |              Vaidelučių garsių;~Kai jas pirštais paliesčiau, užkaistų krūtinės ~
2937 Pavas |                 vardu, ~Kuri sumaningai pirštelių raštu ~Nemirštamas atvaizdui
2938 Pavas |               kaip naktis!..~O išgamos! Pirštinę štai geležinę ~Dabar jums
2939 Pavas |           Pasistiepęs, kiek galint, ant pirštų! ~Neišgirsi nei marių bangos, ~
2940 Pavas |               ratų plikų:~Žydas veža jį pjauti ir masto pelningai ~Jį nupirkęs
2941 Pavas |                spinduliai.~ ~Buvo norai plačiausi, begaliniai tada, ~O tačiau
2942 Pavas |        Saldumynus, žaislus, marių erdvę plačiausią, ~Arklius, moteris, garsą
2943 INDU  |        vėjų-vėtrų~Ir audrų, siaubiančių plačiausiai,~Ir kas viršum jų viešpatauja.~ ~
2944 Pavas |        skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!~ ~Kur rausta žemčiūgai,
2945 Pavas |                galingos, ~Kur išnykote, plačiausios? ~Dienos praeities garsingos, ~
2946 Pavas |               noriu! ~Maž pasaulės nors plačiosios:~Nesiklaupčiau prieš altorių ~
2947 Pavas |                midaus puodukus. ~Jo nei plakamų klyksmai, ~Nei, juokaudami
2948 Pavas |           aukščiausis, kurs amžiais mus plakė,~Paguodžiančią ranką išties.~
2949 Pavas |            kraujas sujudęs, širdies tik plakimas, ~Kuriems nebužilgo - kapai!~ ~
2950 Pavas |           temokame svajot, ~Ar, didžius planus paruošę, ~Sau rimtai ant
2951 Pavas |         vėversiai, ~Čyrena, sparneliais plasnoja.~ ~Išaušo! išaušo! Vėjelis
2952 Pavas |               laikų~Ant vieškelio amžių plataus!~Laikai brangiausi! Ar mums
2953 INDU  |            dangų, ~Ir saulę danguje, ir platų tolį! ~Jis visatą erdvėje
2954 Pavas |              Paskutinė nuslinko į marių platumą;~Iš dangaus neša angelas
2955 Pavas |               tviskėjęs ~ten, už kalno, platumoj, ~Tik paskui sargybai aukso ~
2956 Pavas |             Gedimino, ~Kur eina Nemunas platus, ~Kur mūsų vytį priešai
2957 Pavas |              Neša pro kalnus, per laukų platybes;~Glaudžia su meile prie
2958 Pavas |            Liepojos lig Brastos.~ ~Mums platybių reikalauja ~Bočių sienos,
2959 Pavas |               žydėjo;~Šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos!.. ~Ir ašari
2960 Pavas |               mergaičių ~palaidais kasų plaukais ~Būk sustodavo į ratą, ~
2961 Pavas |               Nebebodamas doros!~ ~Žilo plauko - sveikas protas, ~Prieš
2962 Pavas |               Vežk mane pas tą Jūratę! ~Plauksme drauge laiveliu:~Pasakų
2963 Pavas |                   Kuriems madera gerklę plauna, ~Kurie vien augate pilvais!..~ ~
2964 Pavas |                  supdinsi kojas;~Mintys plezdens neaukštai.~ ~Dieną prastūmęs,
2965 Pavas |              kaukę, ~Ginkluotus siunčia plėšikus ~Ir taško mums kraujais
2966 Lyrika|                taip vaitoji?~Ar krūtinę plėšo vėjas?~Ar tau Dievas davė
2967 Pavas |            jaunystė kvaili nesapnuoja! ~Plėšti dirvonus plačius? ~Sėdi
2968 Pavas |                Nemuns matė kryžiuočius, plieno ginklais apkaltus:~Apie
2969 Pavas |             kraujo troškuliu besočius, ~Plienu apkaustytus kryžiuočius ~
2970 Pavas |      griaudingai ~Aukštinelkas ant ratų plikų:~Žydas veža jį pjauti ir
2971 Pavas |              jaunimo,~Kuriam gana alaus pliurpimo.~ ~Apsaugok ir nuo lenkomano, ~
2972 Pavas |                margus rūbelius;~Dūzgeno plonas, baltas drobes ~Ir koja
2973 Pavas |              naktis!.. ~Į drobulę šilko plono ~Jo brangioji, jo širdis ~
2974 Pavas |            uogos raudonos~Ir šakutės jų plonos?~Kas prisegs prie širdies -~
2975 Pavas |                 pridengus veidą muslinu plonu.~ ~Sveika, mūsų linksmybe,
2976 INDU  |               gelmės, vandenų bekraštis plotas?~ ~Mirties tada nebuvo nei
2977 Pavas |               doros! ~Argi jau ant mūsų ploto ~Vienos usnys bekeros?~ ~
2978 Pavas |             apimti begali, ~Užmatai iki Plungės miškų ~Vis Žemaičių žaliuojančią
2979 Pavas |            pažvelgsi aplinkui, ~Tai tik plunksna rašyt auksine ~Pavesta Lietuvos
2980 Pavas |               grabe, ~Atvožę amžinatvės plyta.~ ~Skurdžios gyvatos sūkury ~
2981 Pavas |                    Širdis krūtinėje man plyšta, ~Bet žaist jausmais aš
2982 Pavas |             rūmai, ir sodžių sermėga.~ ~Poetams kitiems numylėta ranka ~
2983 Pavas |                          POETUI MIRUS~ ~Poeto paslaptis, jausmus ~Sejoja
2984 Pavas |                                         POETUI MIRUS~ ~Poeto paslaptis,
2985 Pavas |                                         POEZIJA~ ~Išvydau ja, kai vakarinė ~
2986 Pavas |              užduotį savo supras:~ ~Per pokylius kaip karalienės žibės, ~
2987 Pavas |                  NUOLAT VERKŠLENANTIEMS POLITIKAMS~ ~Tuščių skundų, įgrisusių
2988 Pavas |           užpuolęs kelnes mauna,~Ir nuo politiko-veikėjo,~Kursai visur tik tvarką
2989 Pavas |              dūkimo.~ ~Nelengvą nešė po ponais naštą ~Valstietis, retai
2990 Pavas |              kairę! Ten Batūras;~Fi, ne ponas, - juodas būras!. ~Bet daug
2991 Pavas |                 slėpė žmones ne tik nuo ponų:~Nuo dvaro, nuo maro ir
2992 Pavas |                tvarką griauna!~Bijau ir ponų-labdarių,~Šaltų nuo vėjų keturių,~
2993 Pavas |                manai? ~Daugel čia dabar ponybės ~kažko lankosi dažnai. ~
2994 Pavas |                  Barzdos nebijos net ir popo;~Sau vyrą sugaus ir garsiai
2995 Pavas |             prislėgęs, ~Vargiai ko gero poryt belaukia.~ ~Išnyko aukso
2996 Pavas |               sukrypus~kaip sena audėja~Posmą ne vieną praleidžia;~Per
2997 Pavas |                 liūdną-griaudžią ~Mesti posmais jos masina.~ ~Bet tą giesmę
2998 Pavas |                Aš - rykštė, Aukščiausio Praamžiaus pasiųsta, ~Man liepta teisybę
2999 Pavas |                mielas! Nuo anos ~Pirmos praamžiuose dienos, ~Kai versmių girdomas
3000 Pavas |              sukūrę,~Burnojate, kad tai Praamžius be malonės~Į kovą amžiną
3001 Pavas |                 Ne vienas metas, risčia prabėgęs, ~Šitai man galvą širmai