Part

3002 Pavas |             prancūzų laikai!.. ~Bet nei prabočiai to nepažino, ~Ko susilaukė
3003 Pavas |                kryžiuočių pulkai? ~Mūsų prabočius amžiais bežudę, ~Kraujo
3004 INDU  |           Pačioj net nebūtybėje būtybės pradą.~ ~Nutiesę pražulniai matavimui
3005 Pavas |              kovą pulkai.~ ~Kam trokšti pradengti tą uždangą-girią,~Kur slepia
3006 Pavas |                vainiko~Skausmo valandoj pradėta.~ ~Jei tau liūdna bus kada ~
3007 Pavas |                   Jos, skausmo valandoj pradėtos, ~Gražybių perlais nežibės;~
3008 Pavas |               praeities garsingos, ~Kur pradingote, brangiausios?~ ~Miškas
3009 INDU  |                                  DAIKTŲ PRADŽIA~ ~Nebuvo dar tada nei nieko,
3010 INDU  |                 Nieks kitas be Tavęs, o Pradžiapatie! ~Savim negal visų apimt
3011 Pavas |                suprasi! ~Laiko nedaugel praeis:~Šilta pastogę ir lizdą
3012 Pavas |               krūtinėje skausmo dūmas, ~Praeisiu kaip verdą verpetai;~Gal
3013 Pavas |             kalnai tie nėra matę ~amžių praeity margoj! ~Ko tas ežeras nesupęs ~
3014 Pavas |           maldos ~Ir laimę čia tik kaip praeivis ~Žinau iš tolimos gaidos.~ ~
3015 Pavas |               galingas, ~Atremti audras pragaištingas!~ ~
3016 Pavas |                 šiolei neatlyžo:~Verčia pragaru namus. ~Šokiai, klyksmas
3017 Pavas |                  kai vyturėlis ~Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs, ~Ar saulė
3018 INDU  |              mūsų žingsnius ~Ir malonėk prailgint amžių!~ ~Šarvu Varūnas,
3019 Pavas |                 Neregėti aušros!.. Taip prailgo naktis! ~Beldžia vėjas į
3020 Pavas |            darbą, nešti naštą, ~Braukti prakaitą dienos, ~Pasišvęst už savo
3021 Pavas |         brangiausia prabočių šalis!~Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,~Čia
3022 Pavas |                  Sėdi ant knygų, rimtai prakaituoja, ~Takus užsimojus naujus!~ ~
3023 Pavas |                   Vargų našta ir veidas prakaituotas... ~Kad kūno alkanus pasotintų
3024 Lyrika|       skruostais;~Žmonių nuvargusius ir prakaituotus veidus ~Lydėjo spinduliais,
3025 Pavas |           dangiškos garbės ~Mano šerdis prakalbės!"~ ~Priešinga Dievui puikybė
3026 Pavas |             Argi gal prieš Dievo valią ~prakalbėt kada kalnai? ~Rods, iš Dyvičio
3027 Lyrika|                Ir mintis nešaltas.~Bėk, prakalbink draugą seną~Iš jaunystės
3028 Pavas |              kokie milžinai, ~Bet sielą prakalbint sunku!~ ~O, kad oro plačiau
3029 Pavas |                    Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!~Ir tiek mums davei
3030 Pavas |              sena audėja~Posmą ne vieną praleidžia;~Per tat padavimai, ~Senovės
3031 Pavas |                neatsargu:~Supyks!.. Bet pralošt jam gali! ~Ir reikalas tavo
3032 Pavas |              daužyti ir šokti, ~Kalbėti prancūziškai, juoktis gražiai... ~Ir
3033 Pavas |               caro klaupės dievukus, - ~Prancūzo nūn globoj puikus ~Mums
3034 Pavas |                  Švedai naikino! ~Plėšė prancūzų laikai!.. ~Bet nei prabočiai
3035 Pavas |              krito, o kruvinos upės~Jau praneša Romai, kad viską nulupęs,~
3036 Pavas |               skambėjai?~Kame galybė ir pranokėjai?~Kur tavo, Vilniau, tie
3037 Pavas |               Ir pragaro juoda dvasia~Į prapultį stumia~Žmonijos daugumą~
3038 Pavas |            pripildė.~ ~Gražus regėjimas prapuolė, ~Ir kraujas gyslose sustingo!.. ~
3039 Pavas |           tėvynę, ~O priešas laukia jos prapuolimo, ~Kapuose bočiai, kurie
3040 Pavas |               dar liko sūnų; kas tėvynę praras, ~Antros neišmels apgailėjęs.~ ~
3041 Pavas |                žudynę, ~Dvarų ieškodams prarastų.~ ~Dar vakar svetimoj vergijoj ~
3042 Pavas |                 saulė aukštai ~Iš pietų prasijuoks į Žemaičius, ~Nuo viršaus
3043 Pavas |              paskui sargybai aukso ~toj prasimušė lomoj". ~"Aš ne aukso, -
3044 Pavas |               miškus. ~Vien tik debesis praskleidus ~Šatrija aukščiausia, ~Pasityčiodama
3045 Pavas |               bent uždangos kraštą mums praskleisti mokėtų?~ ~Jos paveikslas
3046 Pavas |                Tik Leonų auga darbai.~ ~Praslinko kaip sapnas daug amžių ir
3047 Pavas |                 gali! ~Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ~Ir pirštai nebus
3048 Pavas |              išliko gal vardai, ~Tai be prasmės, be savininko!..~ ~Ne kuo
3049 Pavas |             plezdens neaukštai.~ ~Dieną prastūmęs, kaip Dievas beleido, ~Teisiojo
3050 Pavas |                baltas senelis išėjo ~Ir pratarė Dievo balsu:~ ~"Man Leono
3051 Pavas |               kiti per naktis;~Užkinkęs pratėgminiais per įpratimą,~Vežėjas bepauškins
3052 Pavas |              per amžius dvasia, ašaroms prausta! ~O drebu vien, žemumą savo
3053 Pavas |               Tada, paėmęs aukso lyrą, ~Pravirkdžiau stygomis aidus, ~Būrys,
3054 Pavas |                 prieš minią nuodėmingą ~Pravirktų ašara karčia.~ ~* * *~ ~
3055 Pavas |               kalbą lenkai-broliai, ~Ar pravoslaviją maskoliai, - ~Ramus, vienodas,
3056 Pavas |             Marijos pagalbos klūpėdamas prašė,.~Kai jį, būdavo, šišas
3057 Pavas |                 tegu audra užkauks ~Ir, prašnekus žaibais-milžinais, ~Ji kaip
3058 Pavas |              gadynė! ~ Užgims darbai, ~ Prašvis laikai. ~ Pakils jauna tėvynė!~ ~
3059 Pavas |             PAVASARIS~ ~Pavasario saulė prašvito meiliai ~Ir juokiasi, širdį
3060 Pavas |              jaunystė žydėjo;~Šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos!.. ~Ir
3061 INDU  |                būtybės pradą.~ ~Nutiesę pražulniai matavimui virvaitę ~Pasiekė,
3062 Pavas |             Argi mūsų karionės, idealai pražus~Be algos, be naudos ir žymės?~
3063 Pavas |               Ir neduoki, Motinėle, man pražūt gyvai! ~Sugrąžink prie tikro
3064 Pavas |           brangaus,~Kurs jų nebeginsiąs pražuvęs.~ ~Kryžiuočių seniai ~Suvadinti
3065 Pavas |              sočią, žiovaunančią minią,~Prekiauja gyva jo dvasia~Ir rodo perpjovę
3066 Pavas |        Nepasotinęs amžino bado, ~Jį tik pridengiau rūbais šalnos.~ ~Ant nudeginto
3067 Pavas |                 puta, ~Žaliai lig pusės pridengta.~ ~Oi Kastyti~Baltalyti,~
3068 Pavas |            linksmybe. ~Jiems ji šypsos, pridengus veidą muslinu plonu.~ ~Sveika,
3069 INDU  |                 žydrą, ~Tai vėlei antrą prieblandoje tamsią.~ ~Šiandie, dievuliai,
3070 INDU  |               taip tu, Agnie, ~Būk mums prieinamai maloni ~Ir prie geros priveski
3071 Pavas |                 Vis žengė artyn pamažu.~Priėjo ir dvišakai skirtis pradėjo;~
3072 Pavas |                Jėzui Kristui!" ištarsiu priėjus;~Aukščiausias paglostęs
3073 Pavas |                jau šalto kapo ~Stebuklų priemone visa.~ ~Nebatgaivins, kas
3074 Pavas |                veidmainingai ~Ne aš tau priesaikas dariau! ~Ne aš nuvokiau
3075 Pavas |                            RUSŲ LAIKAIS PRIEŠAUŠRIS~ ~Neregėti aušros!.. Taip
3076 Pavas |               Mano šerdis prakalbės!"~ ~Priešinga Dievui puikybė tuščia:~Nubaudė
3077 Pavas |               kaip amžinas keleivis ~Be prieštaravimo maldos ~Ir laimę čia tik
3078 Pavas |              viešpatavo, ~Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;~Čia bočiai
3079 INDU  |             skaisčioji! ~Tu mano laimės priežastis:~Ir jei likimas mane gyvą ~
3080 Pavas |                 milžinų, ~O Viešpats jų priglaudė dvasią.~ ~O neverk, matušėle,
3081 Pavas |                vargdienį žmogų, beturtį priglaus, ~Kad rūmams paskirta žibėtų? ~
3082 Pavas |              dainuoti, ~Apimti pasaulį, priglaust prie širdies, ~Su meile
3083 Pavas |             masina.~ ~Bet tą giesmę kas priglaustų? ~Atsilieptų-pamylėtų? ~
3084 Pavas |             žmonės ant varpų ~Davė, kad priimtų kūną.~ ~Tik, kai joj įsigyveno ~
3085 Pavas |              tuščia! Irgi vintas padės:~Prikimši... ne savo, tai kito! ~Nenori
3086 INDU  |         skaistybe ~Kas iš mergaičių jai prilygs? ~Net Kamo moteries gražybė ~
3087 Pavas |                ginklų, be žmogaus!~Kiek primenat jūs man brangiausių laikų~
3088 Pavas |             žaizda ~Prašneks gal kada, ~Primindama brangiąją šalį,~Kuri jau
3089 Pavas |                harmonija, Santa Lučija, pripildai ~Ir svajonę į dangų kvieti.~ ~
3090 Pavas |              Žemė ašarų prigėrė!..~ ~Tu pripildei visą šalį ~Savo vardo baisuma! ~
3091 Pavas |               Čia taip malonu ir ramu! ~Pripildo paukščiai čiulbimu ~Tą žalią
3092 Pavas |            aukso dirbėjus ~Ir lieps man prisegti sparnus. ~Tada kaip kregždelė
3093 Pavas |               Meilę lošei žaisdama, ~Ją prisiekdama ant vėjo!.. ~Ir už ką ją
3094 Pavas |                 pauostyti lyros jisai, ~Prisiekdamas per Zeuso blakstėnus;~Bet
3095 Pavas |                   rūta žalioji:~Su jąja prisiekia mylėti jaunoji;~ ~Laimužės
3096 Pavas |              audrai apdengus Atėnus.~ ~"Prisiekiu: tos usnys ilgai nekeros! ~
3097 Pavas |                   Bet argi tylėsiu, kad prisikėlimo ~Giesmė sopulinga netiks? ~
3098 Pavas |              gadynė ~Sugrįžtų į tėvynę ~prisikėlus.~ ~Bet paskui, kai mūsų
3099 Pavas |         sudainuoja ~Ar rūta kvepiančias prisimena kasas.~ ~Ką duosi, elgeta,
3100 Pavas |                 penktas kryžius, pečius prislėgęs, ~Vargiai ko gero poryt
3101 Pavas |                  kurie ją gynė, ~Mes gi prislėgti nusiminimo.~ ~Tačiau tėvynė
3102 Pavas |             lėlutės, ~Nors žemė šaltoji prispaudė krūtinę.~ ~* * *~ ~Versta
3103 Pavas |                sumerkti negavai, ~Kada, prispaudus prie krūtinės, ~Tiktai kryželį
3104 Pavas |               Norėčiau lygiai aš visus ~Prispaust prie degančios krūtinės, ~
3105 INDU  |                Varūne, ~Aditie Sindhau, Prithivi ir Diejau!~ ~
3106 Pavas |        prispausti letena.~ ~Ministerijų pritvėrę, ~Joms neskundžiame kasos ~
3107 Pavas |                 gal ir tau jas nusmelkė prityrę žmonės? ~Ir šypsena paskui
3108 Pavas |               PROTAS~ ~Tiek sykių proto prityrimas ~Man širdžiai patarė tylėt, ~
3109 Pavas |               išmintingi žyniai. ~Dievo privengę drausmės. ~"Dievas gerasis
3110 Pavas |                 taip aš myliu karštai! ~Privesi prie Dievo pati.~ ~"Garbė
3111 INDU  |        prieinamai maloni ~Ir prie geros priveski kloties!~ ~
3112 Pavas |            Viešpatie, neklausi?~ ~Nemaž priviso geradėjų:~Lygybę, laisvę
3113 Pavas |               darbą, vyrai! Šalį jauną ~Prižadins meilės rytmetys;~Galybė
3114 Pavas |          Tėvynės dainų malonių? ~Ir kas prižadintų gadynę ~Sesučių, dainomis
3115 Pavas |               tų partijų tarp mūsų, ~Jų programų ir barnių!..~Tiek vargiai
3116 Pavas |        kirminams karste pakeltų puotas ~Protingo tvarinio likimas per žiaurus?~ ~
3117 Lyrika|           keistais.~ ~Ant žemės rutulio protingųjų skruzdynų ~Ir sielvartai,
3118 Pavas |                Nei ritmo, nei rimo, nei prozos geros! ~Poezijos, girdžiat,
3119 Pavas |                 tous beaux.~      Sully Prudhomme~ ~Oi, daugel gražių, numylėtų
3120 Pavas |              norai atšalę!~ ~Daug žemės puikių ir gražių dukterų ~Jo širdį
3121 Pavas |             raidžių bent kiek palaižę, ~Puikybėj sėdžias tarp galvočių, ~
3122 Pavas |           sutarę ~Griaudžiai užtraukia "Pulkim ant kelių", ~Jausmai bedievio
3123 Pavas |               matei,~Kad jojo tarp savo pulkų!~Kur tavo galia, garsi palikimais?~
3124 Pavas |                Vytautas ten didžiavyrių pulkus ~Ir priešų sulaužė puikybę:~
3125 Pavas |             atilsio ramybę,~Neklaus, ar pūna kaulai leis ~Paliesti savo
3126 Pavas |               pasisėmęs, ~Lenkia midaus puodukus. ~Jo nei plakamų klyksmai, ~
3127 Pavas |             priešų gavęs ~Aukso kupinus puodus. ~Tarp žmonių tačiau plačiai ~
3128 Pavas |                kirminams karste pakeltų puotas ~Protingo tvarinio likimas
3129 Pavas |                 į banką tėvų palikimą, ~Puotaus kaip kiti per naktis;~Užkinkęs
3130 Pavas |          Palangos lig Varėnos, ~Sulaukę puotos kruvinos, ~Kaip mūsų proseniai
3131 Pavas |            vienas kai kas.~ ~Statykite, puoškite aukštus namus ~Ir bonkas
3132 Pavas |                 kursai ant kelio viešo ~Purvais apdrabsto žmogų visą! ~Bet
3133 Pavas |            beskrieja tekini! ~O šaltas, purvinas vanduo ~Už lango teška.
3134 Pavas |            mokėjau ~Nešioti, neliesdams purvų.~ ~Laimingas tasai, kurs
3135 Pavas |               daro, ~Pasukt ir į savąją pusę raktu, ~O trindamas baltas
3136 Pavas |               vandenų puta, ~Žaliai lig pusės pridengta.~ ~Oi Kastyti~
3137 Pavas |               paklausę:~ ~Mes tada tai, pusėtinai visko mėginę, ~Gerbt išmokstame,
3138 Pavas |         nusiplovęs kaip antras toksai, ~Pusiaukely ėmė žnairuoti skersai, ~
3139 Pavas |             šarvais apginkluotas, ~Štai pusplikius veda Atila gauruotas, ~Dunojaus
3140 Pavas |             Jūratė, ~Balta kaip vandenų puta, ~Žaliai lig pusės pridengta.~ ~
3141 Pavas |                 jums pavydės~Tos garbės~Putinai, kai prieš saulę žydės.~ ~
3142 Pavas |                Po kaimus šauklys~(Jo po putų arklys)~Į kovą lietuvninkus
3143 Pavas |           pasiūbavus~ Palangoj, aikštėn pušyno,~ Išvilioti ant smeltyno,~
3144 Pavas |              sudrumsčiau šaltinį, ~Kurs pynė tau dainų gėles.~ ~Jos,
3145 Pavas |                 tik viena širdies raktą radai ~Skaisčia savo skausmo gilybe!~ ~
3146 INDU  |               dabar galvodami išminčiai rado ~Pačioj net nebūtybėje būtybės
3147 Pavas |             metų jau bus!) ~Biržus seni Radvilai, ~Skapiškio ežeru vežant
3148 Pavas |                   Kuriems nelaužė nieks ragų;~Kurie per daug akyvai mano, ~
3149 Pavas |            žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,~Ten tėvynė, ten
3150 Pavas |          sesučių dabina kasas,~Kur sode raiboji gegutė kukuoja,~Ten mūsų
3151 Pavas |             kapuos užmigste?~Mane, kaip raidę, taip palikste.~ ~O vis
3152 Pavas |                 nuo skystapročių,~Kurie raidžių bent kiek palaižę, ~Puikybėj
3153 Pavas |                 šalnos.~ ~Ant nudeginto raisto dar vėjas ~Sutrūnėjusius
3154 INDU  |               atsileidžia ~Kaip žirgas, raitelio paleistas.~ ~Rūstybei nuraminti
3155 Pavas |            sparnai debesies ~Padangėmis raitosi dūmai;~Tai gaisro ugnis ~
3156 Pavas |                  O tu tik viena širdies raktą radai ~Skaisčia savo skausmo
3157 Pavas |                 Pasukt ir į savąją pusę raktu, ~O trindamas baltas rankas, ~
3158 Pavas |               tuomet tekėjo.~ ~Už dieną ramesnės jūs, naktys žvaigždėtos, ~
3159 Pavas |               bėk prie galingos maldos:~Ramiau tau krūtinė vaitos!~ ~Kaip
3160 Pavas |               Kaip balsimas sopulį kūne ramina ~Ir ugnį gesina, ir gydo
3161 Pavas |                 akis! ~Ir veltui dvasią raminti norėjau,~Aplinkui vien tamsia
3162 INDU  |        Skurdžioj akivaizdoj mirties ~Ir raminuos, kentėdams tyliu ~Dėl jos,
3163 Pavas |           kilnoji! ~Nenutildo tavęs nei ramioji ~Sidabrinė žvaigždė vakare!~ ~
3164 Pavas |              Susimąstęs žiūri mėnuo ~iš ramių dangaus skliautų;~Laibas
3165 Pavas |               tą vietelę aplankys, ~Tai rankai ačiū pasakys, ~Kuri suolelį
3166 Pavas |         Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių!~ ~
3167 Pavas |                              DAINA~ ~Už Raseinių, ant Dubysos, ~Teka saulė,
3168 Pavas |                 O dabar juk žmogų retą ~Rasi, kur pernykštį metą ~Neapkaltintų
3169 Pavas |           Tuomet jas giliau suprasi... ~Rasit, tuomet tau širdis ~Pasakys,
3170 Pavas |              užėjęs, ~Kad žmogus vietos rasti negali.~ ~Lopšy mes verkiam,
3171 Pavas |             drausmės ištvirkimo;~Nebuvo rasto, bet negirdėta ~Nei tokio
3172 Pavas |                 ūgis, kojos basos, ~Nuo rasų taip baltos.~ ~Bet kodėl
3173 Pavas |             baltas drobes ~Ir koja suko ratelius. ~O iš karštos jaunos krūtinės ~
3174 Pavas |             pindama žaliais, ~Erškėčius raudama taku, ~Aš vesiu ją žvaigždžių
3175 Pavas |                  Ten močiutė užlingavo ~Raudomis mane,~Į krūtinę skausmą
3176 Pavas |           žirgais, ~Piktas, net mėlsvai raudonas.~ ~"Kas prieš jį skaudžiai
3177 Pavas |              putinas teks?~Kas prisegs?~Raudonasis kam širdį uždegs?~ ~Visos
3178 Pavas |           sužiurę ~Žemčiūgų žiedai,~Kur raudonmargę kreipia kepurę ~Jurginų
3179 Pavas |                  Ar mums kaip mergaitei raudoti nuraudus,~Nors spaudžia
3180 Pavas |                 Čia slėniais tarp kalnų rausei ~Vargingą vagą pirmutinę, ~
3181 INDU  |                 numylėtos ~Vejasi saulė raustančios aušrinės ~Ten, kur dievotos
3182 Pavas |                  Ir Vezuvį dabinantiems raustantiems dūmams, ~Auksu rašo kraštus
3183 Pavas |                  Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, ~Žydėsiu, kaip
3184 Pavas |                 Iš jos akių skaičiau be rašto ~Tylaus ilgėjimos begalę.~ ~
3185 Pavas |               Kuri sumaningai pirštelių raštu ~Nemirštamas atvaizdui dėjai
3186 Pavas |               iš reto ~Ir žydų skaitytų raštus.~ ~Jei vintą mokėsi, tavęs
3187 Pavas |             aplinkui, ~Tai tik plunksna rašyt auksine ~Pavesta Lietuvos
3188 Pavas |                tikėjos sūnus!.. ~Skaudi realybė išblaškė sapnus. ~Ir siela
3189 Pavas |           Tuščia, kas bėga, grąžini!.. ~Rečiau vis spinduliai aplanką ~
3190 Pavas |              Aplinkui vien tamsia naktį regėjau.~ ~
3191 Pavas |             visados!..~ ~Dvasios saldūs regėjimai, nemirštą troškimai, ~Iš
3192 Pavas |             dainomis pripildė.~ ~Gražus regėjimas prapuolė, ~Ir kraujas gyslose
3193 Pavas |                  Stebėtis, amžiais tiek regėjus;~Žiūri vienodai taip į mus,~
3194 Pavas |               Eina nuo Reino vagos;~Nuo Regensburgo, Mainco, Augsburgo ~Plaukia
3195 Pavas |               Bet Romoje Rymą jau naują regėsi, - ~Ranka jo šventvagiškai
3196 Pavas |              tos akys daugiau nebegali ~Regėti, kai mūsų pakalnę apleido? ~
3197 Pavas |                   Nors jie pragarą mano regėtų?~ ~Nenurimstanti ieško dvasia ~
3198 Pavas |                 Žiebia šūvis; ir ramus ~Regi dangiškus namus ~Dievo pašauktas
3199 Pavas |              garsas Prūsų žemės:~ žirgą reik balnoti;~Daug kryžiuočių
3200 Pavas |               Bet pralošt jam gali! ~Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ~
3201 Pavas |                Brastos.~ ~Mums platybių reikalauja ~Bočių sienos, jų vardai, ~
3202 Pavas |               dyką:~Prie vinto pakviesk reikalinga.~ ~Šimtinę įbrukti - gal
3203 Pavas |               kai tarp linksmo jaunimo ~Reikalingi mes buvom svečiai;~Nuo kilnių
3204 Pavas |         panorėjo, ~Kuriems šluoti gatvę reikėtų!"~ ~Ap?linas gynės, nedavęs
3205 Pavas |               nuo Magdeburgo, ~Eina nuo Reino vagos;~Nuo Regensburgo,
3206 Pavas |              Gana! per daug, nenuoramos rėksniai!~Gana verkšlent jums, milžinai
3207 Pavas |              vemia, ~Ar į krūtinę peilį remia, ~Kai ji sunyko ir užšalo. ~
3208 INDU  |           Naktis, žiūrėk jau, uždangalą rengia.~ ~Išvaizdą puikią Mitrui
3209 Pavas |                kryžiuočių nuo Malburgo~ rengias mus terioti. ~Pasilik, sesute,
3210 Pavas |                kalnelių, kalvų ~Čia sau renkas iš įpročio seno.~ ~Gal kryžiuočiai,
3211 Pavas |               nebužilgo, gal netikėtai ~Requiem liūdną varpas kalbės, ~Sergėt
3212 Pavas |               pagarbos, nors kalbėtų iš reto ~Ir žydų skaitytų raštus.~ ~
3213 Pavas |          mažieji varpai;~Varpas didysis ręžias, kovoja, ~Bet jau sužvanga
3214 Pavas |            stiebu, ~Kame užuodžia kąsnį riebų!~ ~Apsaugok ir nuo skystapročių,~
3215 Pavas |            tvoros, ~Nenuvaldo uodegos, ~Riečia, kraipo mandagiai.~Po dvarus
3216 Pavas |              dabinas;~Man gi ašaros tik rieda~ ir kapai vaidinas!~Nekalbėsi,
3217 Pavas |               per skruostą ~Kaip perlas riedi?~ ~Ten tai prabėgo mano
3218 Pavas |               išrinktas balsais, ~Seime riejos su visais, ~Gavęs vardą
3219 Pavas |                nekeros! ~Nei ritmo, nei rimo, nei prozos geros! ~Poezijos,
3220 Pavas |              ausimis girdėjęs~nuo senų, rimtų žmonių~Daug, oi daug atsitikimų~
3221 Pavas |              Griaudžiai malonias dainas ringuoja.~ ~Ten susimastęs tamsus
3222 Pavas |            saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, ~Vien kaskados teškent
3223 Pavas |               usnys ilgai nekeros! ~Nei ritmo, nei rimo, nei prozos geros! ~
3224 Pavas |                  Tačiau mes tvirti, jei riš vienybė;~Į darbą stokim
3225 Pavas |             Kaip pančiai gelžiniai ~Mus rišti kada bepaliaus?~ ~Silpni,
3226 Pavas |              pavargę žmonės, ~Kurie man rodė gyvatos kelią!~ ~Pati Dubysa
3227 Pavas |             prie smuikų skardžių.~ ~Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo;~
3228 Pavas |             Prekiauja gyva jo dvasia~Ir rodo perpjovę krūtinę.~ ~Išplėšę
3229 Pavas |             užbaigus visas.~(P. Zofijai Römerienei, mano atvaizdą nupiešusiai)~ ~
3230 Pavas |              pensijas mokos sklandžiai ~Rojalį daužyti ir šokti, ~Kalbėti
3231 Pavas |               kruvinos upės~Jau praneša Romai, kad viską nulupęs,~Italiją
3232 Pavas |                 Romą Cezarų dienos:~Bet Romoje Rymą jau naują regėsi, - ~
3233 Pavas |            kaulai, kapus apkabinę, ~Bet Romos... jau mirė dvasia!~ ~Nebėra
3234 Pavas |               savo vainiko ~Neskink sau rožytės, kur žydi raudona;~Šalin
3235 Pavas |              nuo senobės ~Dėvėjo margus rūbelius;~Dūzgeno plonas, baltas
3236 Pavas |                Neišriš be naudos kapšo, rubliais kuproto! ~Viską sprendžia
3237 Pavas |                  Nenoriu nei aukso, nei rūbų šilkinių, - ~Kodėl gi tų
3238 Pavas |                Žiemą nutrenkė perkūnas,~Rūbus nudrėskė visus!..~Dievobaiminga
3239 Pavas |              dienos.~ ~Lapus nuo medžių rudenio vėjas ~Dar taip neblaško
3240 Pavas |                O tačiau, kaip tas lapas rudeniop paskutinis, ~Štai drebu,
3241 Pavas |              šalį ~apveizėti?~ ~Bet kai rudeny ateina ~ilgi, tamsūs vakarai, ~
3242 Pavas |           geltoną;~Nepink į vainiką nei rudo gvaizdiko!~ ~Širdis bijo
3243 Pavas |              Griaužia kai kada, ~Tartum rūdys geležinės ~Amžina žaizda.~ ~
3244 Pavas |              dreba nuo šalčio apleistos rugienos, -~Mums savo tėvynė graži
3245 Pavas |            pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,~Tu gražiausia, maloniausia,
3246 Pavas |                plikos kaktos sutraukęs ~Rūkšlių gresiančius lankus. ~"Šimtą
3247 Pavas |             kaip versmė, ~Neš į brangų ~Rūmą-dangų ~Angelų giesmė.~ ~J. St.~ ~
3248 Pavas |             Antai pažvelki! Tai Vilnius rūmais~Dunkso tarp kalnų plačiai!~
3249 Pavas |               Teisiojo migsi sapnu;~Gal rūpestys koks ir sės tau ant veido, ~
3250 Pavas |                juodai! ~Ne meilė jums i rūsčią širdį šneka, ~Tiktai garbės
3251 Pavas |             Kada?~Jo nejaudė seimo viso~Rūsčios kumštės ar malda.~Dievo
3252 Pavas |              Daug išbėgiojo!.. Kai kas ~Rusijoje skursta iš bado;~Mes gi
3253 Pavas |                kai kas.~ ~Kaip "istinas ruskavo" caro sūnus~Su drūta gude
3254 Pavas |                dejonės! ~Tegul supranta rūstūs žmonės ~Malonę Tavo begalinę! ~
3255 Pavas |           Dangaus;~Bus gobšui skaudi jo rūstybė.~ ~O Dieve teisingas! Be
3256 INDU  |           žirgas, raitelio paleistas.~ ~Rūstybei nuraminti giesmės~Į tave
3257 Pavas |           svajojus! Meilės vietą ~Užims rūstybės skaudulys!.. ~Prašneks žaibais!..
3258 Pavas |              Kad galva kaišysi, įsek tu rūtelę! ~Meiliausias papuošalas -
3259 Pavas |                kas.~ ~Gražių moterėlių, rūtelių žalių,~Artistų ir meno kūrėjų~
3260 Lyrika|                ir keistais.~ ~Ant žemės rutulio protingųjų skruzdynų ~Ir
3261 Pavas |             gresiančius lankus. ~"Šimtą rykščių toms mergoms ~Atskaityk,
3262 Pavas |      krikščionių jausmus, ~Užmiršę, kad Rymas - pasaulio sostinė, ~Kurį
3263 Pavas |       Nusiraminkite, vaikai!~Vis viena: ryt kapuos užmigste?~Mane, kaip
3264 Pavas |        vienąkart iširę, ~Nesusimegs ant rytdienos?..~ ~Palieka skausmas ir
3265 Pavas |           metais šlamėjęs, ~Neprašneks! Rytmečiais neatbus!~ ~Jei prašnektų,
3266 Pavas |             metų man ant veido ~Nevieši rytmečio juokai;~Draugai stebėdamies
3267 Pavas |                 jauną ~Prižadins meilės rytmetys;~Galybė meilės viską griauna:~
3268 Pavas |             tarp šių žemės verpetų;~Vėl rytojų sapnuojam, kaip vakar sapnavę.~ ~
3269 Pavas |                 dienos, ~Aušra gimusios rytuos! ~Pirmos laimės ir karionės, ~
3270 Pavas |          Praeitį brangią liūdi?~Žiūrėk, rytuose aušra jau teka;~Pabudę paukščiai
3271 Pavas |                kas sykį mirė, ~Užgautas rytšalio šalnos? ~Ryšiai, jau vienąkart
3272 Pavas |              Užgautas rytšalio šalnos? ~Ryšiai, jau vienąkart iširę, ~Nesusimegs
3273 Pavas |              atkakliu, ~Sakyte tartumei sakai:~Nusiraminkite, vaikai!~
3274 Pavas |           pažinties beieškoti? ~Ar kad, sakant "sudieu", beraudoti?~ ~Žmonės
3275 Pavas |        žavinčios akyse?~ ~Kad man vakar sakei, jogei myli mane, ~Tų akių
3276 Pavas |               Su jųjų varžtu atkakliu, ~Sakyte tartumei sakai:~Nusiraminkite,
3277 Pavas |           malonią, ~Kaip laimės tolimas salas.~ ~Aš nežinau, kas priešais
3278 Pavas |                 Iš dangaus neša angelas saldų ramumą, ~Migdo darbus žmogaus
3279 INDU  |             lelijos ~Jų gerčiau amžiais saldumus.~ ~Dar ir dabar manau, brangioji! ~
3280 Pavas |                 kas mylėti verčiausia. ~Saldumynus, žaislus, marių erdvę plačiausią, ~
3281 Pavas |             paliks visados!..~ ~Dvasios saldūs regėjimai, nemirštą troškimai, ~
3282 Pavas |          čiulbimu ~Tą žalią be pastogio salę.~ ~
3283 Pavas |            Vyrai sveiko jau proto ~Turi saliūnus aukštus! Ko reikia?! ~Neišriš
3284 Pavas |         susimąstęs ~Banguoji, vengdamas salų! ~Dievuliau mielas! Nuo
3285 Pavas |                miestelį!"~ ~Nuo bakūžių samanotų ~Skraido liepsnos... ir
3286 Pavas |             lazzaronių šaukimai aptilo.~San Martino aukštai "Angels
3287 Pavas |                 Kursai jį kas naktį per sapną kankinęs.~Su baime atsakė
3288 Pavas |           beužmigtų?~ ~Nebesupusi aukso sapnais, ~Jau verčiau tegu audra
3289 Pavas |            rytojų sapnuojam, kaip vakar sapnavę.~ ~
3290 Pavas |               šimtai.~ ~Kas vakarykščio sapno ieškotų, ~Tam labą naktį
3291 Pavas |               žemės verpetų;~Vėl rytojų sapnuojam, kaip vakar sapnavę.~ ~
3292 Pavas |            aplink miškai:~Eglei motinai sapnuojas ~didžio Vytauto laikai. ~
3293 Pavas |            mainos pasaulio darbai! ~Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus ~
3294 Pavas |                 mylėjai vien matutę ~Ir sargą-angelą danguos.~ ~Aš nežinau, ar
3295 Pavas |             lepintų žodžiais giliais.~ ~Sarge-angele mano! Tarp šių žemiškų kovų, ~
3296 Pavas |         žvaigždžių akimis ~Po priedanga sargo-nakties, ~Ir slėgdamos gula sunkiai
3297 Pavas |              kur kai kas...~O ne! Dieve saugok!.. Jautriųjų gėlių~Paliest
3298 INDU  |             patekėjus Surjai, ~Teikitės saugot mus nuo vargo, skurdo! ~
3299 Pavas |               ji tarp atminimų!~ ~Aušra saulėtekio nušvis, ~Ir užsimerks nakties
3300 Pavas |                     SAULEI TEKANT~ ~Jau saulėtekis mėlsvas, spinduliais iškaišytas, ~
3301 INDU  |            širdžia jo pagalbos. ~Nuo Jo saulėteky nušvinta saulė. ~Kuriam
3302 INDU  |               laimės į laimę.~ ~Linksmi saulutės žirgai šviesiakarčiai, ~
3303 INDU  |                Mitrui ir Varūnui ~Surja saulužė danguje dabina, ~Nešdama
3304 INDU  |                 kalnus ~Ir vandenis nuo sausumos atskyrė;~Galingi Jo pečiai -
3305 Pavas |             Sutraukius pančius ištverme sava!~ ~Lyg būtų grįžęs amžius
3306 INDU  |           nematės ir nakties skirtumo. ~Savaime Vienas Jis alsavo nealsavęs;~
3307 Pavas |                 trokšta žmogus:~Kas per savaitę nori darbuotis sveikai, ~
3308 Pavas |            skęsta į marių gilybes.~ ~Tu save lygiai svetimam pašvęsi, ~
3309 INDU  |                jėgų susibūrimas? ~Žemai savigama, o aukštumoj skridimas?~ ~
3310 Pavas |                           PASITIKĖJIMAS SAVIMI~ ~Prabėgo pro šalį kaip
3311 Pavas |             vardai, ~Tai be prasmės, be savininko!..~ ~Ne kuo tau, Nemune
3312 Pavas |             Vakarykštieji vergai.~ ~Bet savitarpy puikybės ~Iki sočiai mums
3313 Pavas |            Tautų eilėn įstojo Lietuva, ~Savu krauju vergijos nusiplovė, ~
3314 INDU  |            stovinčiai teisių sargyboj, ~Savuos namuose išaugintai.~ ~Kaip
3315 Pavas |             kelias suvargusiam užtemęs;~Savy jis jaučia ugnį kilnesnio
3316 Pavas |         diktatorių, nei legionų!~Ginklu Scipionai nuo kraujo raudonu~Nesergėja
3317 Pavas |              Nei, juokaudami linksmai, ~Sėbrai nuramint nemoka. ~Veltui
3318 Pavas |             kilimais sau butą išklojęs,~Sėdęs į kėdę minkštai,~Vaišes
3319 Pavas |                 kiek palaižę, ~Puikybėj sėdžias tarp galvočių, ~Lyg visą
3320 Pavas |             Liaudos išrinktas balsais, ~Seime riejos su visais, ~Gavęs
3321 Pavas |               milžinai! ~Laimina Dievas sėjamą grūdą, ~Laimina vaisių:
3322 Pavas |               Poeto paslaptis, jausmus ~Sejoja kritikai per rėtį;~Uždavinys
3323 Pavas |            poetų:~"Kam talentus, girdi, sėjoji ant vėjo? ~Juk giesmes bemegzti
3324 Pavas |              mėginę, ~Gerbt išmokstame, senąjį draugą atminę. ~Susipykę,
3325 Pavas |           senėti, ~Mes tada išmintingi, senatvės paklausę:~ ~Mes tada tai,
3326 Pavas |             Kodėl jie paniekino pavardę senę ~Dėl blizgančios lenkų mados.~ ~
3327 Pavas |           nebskambės?"~ ~Daug ką apsako seneliai žili ~Iš tolimos praeities;~
3328 Pavas |                                         SENELIO SKUNDAS~ ~Ne taip senovės
3329 Pavas |                 pulkai.~ ~Gaili ašarėlė seneliui iškrito;~Nuliūdus nusviro
3330 Pavas |                kai bežiūrint jau laikas senėti, ~Mes tada išmintingi, senatvės
3331 Pavas |              tai gailis gyvenęs:~Liūdna seniui, netekus draugų.~ ~Kaip
3332 Pavas |              šaltos.~ ~Sesutės mūsų nuo senobės ~Dėvėjo margus rūbelius;~
3333 Pavas |              mėlynų!.. ~Bet ne praeitis senoji, ~tik daug paslapčių jaunų!..~ ~
3334 Pavas |              turtų pas kryžiuočius~ nuo senos gadynės;~Auksu žiba miestų
3335 Pavas |                 drauge laiveliu:~Pasakų senutės eglės ~Gal ir aš suprast
3336 Pavas |                  Vaivorykštė jų grožiui septynžiedžius renka? ~Ar be burių iš užmario
3337 Pavas |              žmonės, ~Padangiais skrido Serafimas.~ ~Išvydau ją ant marių
3338 Pavas |             Viešpatie, jogei mylėdamas ~Sergėjai mano gyvenimo rytą:~Argi
3339 Pavas |          Requiem liūdną varpas kalbės, ~Sergėt paliepęs nakčiai žvaigždėtai.~ ~
3340 Pavas |            Pasimelskim karštai, kad mus sergėtų Dievas ~Nuo nelaimių, nuo
3341 Pavas |               visi:~Ir rūmai, ir sodžių sermėga.~ ~Poetams kitiems numylėta
3342 Pavas |            svečiais.~ ~Metais iš grašių sermėgio nutukęs, ~Vargšo drovėsies
3343 Pavas |                 užtikrintoj globoj!..~ ~Servilizmo atėjūnų - ~Svetimtaučių
3344 Pavas |             sapnu;~Gal rūpestys koks ir sės tau ant veido, ~Mažas tačiau
3345 Pavas |             Prūsų kalaviją kietą, ~Tau, sesyte, Šilko skarą, diržą auksu
3346 INDU  |               žino vėjų-vėtrų~Ir audrų, siaubiančių plačiausiai,~Ir kas viršum
3347 Pavas |            gyvatos kelią!~ ~Pati Dubysa siauresnė teka;~Aukšti jos kalnai
3348 Pavas |               suprato visi;~Bėga nūdien siaurutė mūsų norų vaga, ~O būk mūsų
3349 Pavas |            josios vaikai susipratę, ~Ir siaust pinigų į Paryžių nelėks, ~
3350 Pavas |                Ir iš jos, gerai įgėrę, ~Siausti turime drąsos.~ ~Valdininkai
3351 Pavas |                   Kodėl gi tų ašarų, tų sidabrinių, ~Užtvenkt negaliu niekada?~ ~
3352 Pavas |            viliojat! ~Tiek tų ant žemės sielvartų, vargo!.. ~Jūs tiktai vienos
3353 Pavas |             brangus! ~Pastiprink žmogų, silpną ir menką, ~Taip sutvarkyta,
3354 Pavas |                 rišti kada bepaliaus?~ ~Silpni, nusiminę ~Tavęsp paskutinę ~
3355 Pavas |         nusiminę dūsavimai skaudūs!~Jie silpnina dvasią paikai.~Ar mums kaip
3356 Pavas |                Jokūbo nušvito žvaigždė!~Silpnos moteriškės atleista kaltybės~
3357 Pavas |             stiprink ir vesk!~ ~Ir kūno silpnybė,~Ir žemės puikybė,~Ir pragaro
3358 Pavas |                     O jos be jausmo, be silpnybių, ~Vienodos amžiais nuo aušros, ~
3359 INDU  |                Mitre ir Varūne, ~Aditie Sindhau, Prithivi ir Diejau!~ ~
3360 Pavas |                 supa mus laivelis ~tarp siūbuojančių meldų. ~Skamba jaunas dainų
3361 Pavas |                 krūtinės ~Vis siūbuoja, siūbuot nenustos.~
3362 Pavas |                 ir garsiai ištekės, ~Ir siūdinsis lopą ant lopo.~ ~Užstatę
3363 INDU  |               budeli teisėjas! ~Gyvatos siūlą man nutraukt. ~Nusiraminsiu
3364 Pavas |          pamariais, ~Suvarsčius gintarų siūlelį, ~Sau mėgsta baltą kaklą
3365 Pavas |                Man meilės nereikia, kai siūlos pati;~Neapkenčiu jausmų
3366 Pavas |              Atminties?~Ar sau kaklą jų siūlu apries?~ ~Daug mergaičių
3367 Pavas |                 ir dienas ~Iš džiaugsmo siūravo, nemigo.~ ~Jau nerūpi miškai,~
3368 Pavas |           kraipo~Ne vienas kai kas.~ ~O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!~
3369 Pavas |          kirminai.~ ~E, jūs nenaudėlės, siurbėlės-dielės, ~Slenkančios juoda minia! ~
3370 Pavas |            mergaitės aplinkui dainavo, ~Siurpo uogos kaip kraujo lašai.~ ~
3371 INDU  |               Tai kas man Brama, Višnu, Siva? ~Jie ne dievai!.. Man svetimi!..~ ~
3372 Pavas |            marmuras išbalę;~Iš jos akių skaičiau be rašto ~Tylaus ilgėjimos
3373 Pavas |                 Nesuskaitomus kryžkelių skaičius.~ ~Už tų kryžkelių, sodžių,
3374 Pavas |                 protą, ~Įžvelgti negali skaidrios širdies troškimo, ~Bent
3375 Pavas |                  kai vakarinė ~Žvaigždė skaisčiai danguos mirgėjo, ~O marių
3376 Pavas |          išlupęs, ~Bežiūrint užmerkdins skaisčiąsias akis.~ ~ ~ ~
3377 Pavas |                 MEILĖ~ ~Tu, Aukščiausi, skaisčiausias mano meilės šaltinis! ~Tave
3378 INDU  |                   Viena tu man žvaigždė skaisčioji! ~Tu mano laimės priežastis:~
3379 Pavas |          platybę, ~Jei gaila tau saulės skaisčių spindulių:~Išvysi dangaus
3380 Pavas |       lietuvė-sesutė, ~Širdžia ir veidu skaistesnė už bangą.~ ~Puikios, malonios
3381 Pavas |               ta žvaigždė švies iš tolo skaisti, ~Bet vėl kaip mane ji apgaus!~ ~
3382 Pavas |              Arklius, moteris, garsą ar skaistrožių rėtį.~ ~Kartais tenka sumindžioti
3383 INDU  |                 žirgai šviesiakarčiai, ~Skaistūs ir smarkūs, giesme apdainuoti, ~
3384 Pavas |           milžinu galiūnu,~ Užsimiršusi skaistybės,~ Savo dieviškos didybės,~
3385 Pavas |                 į kėdę minkštai,~Vaišes skaitydamas, supdinsi kojas;~Mintys
3386 Pavas |                kalbėtų iš reto ~Ir žydų skaitytų raštus.~ ~Jei vintą mokėsi,
3387 Pavas |         Beatsilyginau? Tau suvartojau? ~Skambančią giesmę ir širdį jausmingąją ~
3388 Pavas |                 sužino ~Lietuvių vardą, skambantį šaunai.~ ~Už ką, už ką,
3389 Pavas |                 Kame tas garsas, kuriuo skambėjai?~Kame galybė ir pranokėjai?~
3390 Pavas |                 į marias giliausias!~Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!~ ~
3391 Pavas |               atbalsio žodžiai pro ausį skambės, ~Širdies neberas, kaip
3392 Pavas |                 dingęs nelaimingai,~Vėl skambėsiąs stebuklingai,~Nežinia tiktai
3393 Pavas |                 iš kalnų papūtė kvapas ~Skania sveikata.~ ~Audžiau nurimęs
3394 Pavas |              kietą, ~Tau, sesyte, Šilko skarą, diržą auksu lietą.~ ~Jau
3395 Pavas |               pats nerimavo prie smuikų skardžių.~ ~Jam rodės, dar vakar
3396 Pavas |                pasalais! ~Kultūros savo skarmalais ~Mums plėšė kalbą dėl lenkystės ~
3397 Pavas |            Gvazdikai kaip žalvario seno skatikai ~Nežavi nei gobšo akies.~ ~
3398 Pavas |                              DAINA~ ~Ar skauda man širdį? Oi ne, oi ne! ~
3399 Pavas |         nelaimės vienos;~Nuo nuliūdimo, skaudaus ir kieto, ~Tulže apkarto
3400 Pavas |            Meilės vietą ~Užims rūstybės skaudulys!.. ~Prašneks žaibais!..
3401 Pavas |                 Aukšto Šidlavo, Kelmės, Skaudvilių, ~Nei Žemygalos medžių trijų, ~
3402 Pavas |                kur tu, Atila? nuo ko ta skaudžioji ~Valdžia, kad tautas ir
3403 Lyrika|        Užžavėtas jų liežuvis;~Neatdengs skaudžios krūtinės! ~Tik kad žmonės
3404 Lyrika|                būtų be vilties! ~Be jos skausme kas suramintų! ~Kas duotų
3405 Pavas |                audrą nujaus mano sielos skausmus;~Paslapties neišduos savo
3406 Pavas |                Norint ne kartą širdį ir skausta;~Pabudę naktį varykim rūstą:~
3407 Pavas |             taip daug žadėjot ~Ir norus skelbėte gražius, ~Kur šventą ugnį
3408 Lyrika|               kai pranašas tau atgimimą skelbiau ~Ji už savo gyvybę pamilęs
3409 Pavas |                 vakar dienos, ~Kultūros skelbikai užkimę! ~Negarbūs pabėgėliai
3410 Pavas |         smerdyklą!.. ~Pardon! į gyvulių skerdyklą!~ ~Kur kitados tautos sargyba ~
3411 Pavas |                    LAIKINOSIOS SOSTINĖS SKERDYKLAI~ ~ministerių k. nutarimu ~
3412 Pavas |                Pusiaukely ėmė žnairuoti skersai, ~Ir širdį, ir josios kilniausias
3413 Pavas |                pievas išpynė margai;~Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, ~
3414 Pavas |           Dievas teisingas ir valdo, ir skiria~Laikus iš aukštos paslapties!~
3415 INDU  |            likimas mane gyvą ~Nusprendė skirt su tavimi, ~Tai kas man
3416 Pavas |              pamažu.~Priėjo ir dvišakai skirtis pradėjo;~Iš vidurio baltas
3417 INDU  |             griežtai nematės ir nakties skirtumo. ~Savaime Vienas Jis alsavo
3418 Pavas |                 bandą masageto,~Ar kūną skito nugalėto~Nešei į vakarų
3419 Pavas |               dukters po pensijas mokos sklandžiai ~Rojalį daužyti ir šokti, ~
3420 Pavas |               trindamas baltas rankas, ~Sklandžių dovanų nesikrato ~Ir mūro
3421 Pavas |                 tie spinduliai,~Kuriuos skleidei~Lietuvai, mūsų tėvynei?~ ~
3422 Pavas |              Sako, Maskvai persidavęs, ~Skleidžia Varšuva gandus, ~Kad už
3423 Pavas |                  Auga jaunas aukštai~Ir skleidžias platyn, ir didžiuojas~Uosis
3424 Pavas |               varpai, ~Skaudų ir liūdną skleisdami gandą:~Vėl paviliojo auką
3425 Pavas |       iškentėjus dvasia;~Nor padangėmis skleisti sparnus, - ~Kūnas riša ją
3426 Pavas |            nušvies spinduliais, ~Mėlynę skliautą neišmatuotą ~Džiaugdamos
3427 Lyrika|            Nustebęs garbini tik mėlynus skliautus.~ ~
3428 Pavas |           Čičinsko švietė rūmai,~Tviski sklidina bala,~Kyšo vidury sala,~
3429 Pavas |                Nešei į vakarų mares,~Ar skraidė Vytautas antkrančiais,~Ar
3430 Pavas |                   Nuo bakūžių samanotų ~Skraido liepsnos... ir Kmita. ~Išvažiuoja
3431 Pavas |               traukia,~O mintis dausuos skrajoja.~ ~Liūliuoja vilnys pamaži;~
3432 INDU  |          išvysti~Ir jo ratus virš žemės skrendant,~Kad mano giesmių išklausytų.~ ~
3433 Pavas |               šventyklą, ~Lig atlyginsi skriaudas, ~Iki dvasiškas žaizdas ~
3434 Pavas |             Tavo darbus ir kelius ~Taip skriaudingus, atkaklius ~Ant svarstyklių
3435 Pavas |             kaltininko ~Žmonės n'atmena skriaudų.~Vien tik žemė, niekados ~
3436 Pavas |                danosus", šmeižimą. ~Jie skriaudžia mums vardą Europoj visoj, ~
3437 INDU  |             Žemai savigama, o aukštumoj skridimas?~ ~Tai kas gi pasakys? ir
3438 Pavas |              mes nematome veido!~ ~Kaip skriejančios žvaigždės, nors mus ir apleidžia, ~
3439 Pavas |             skundas žmogaus~Be atbalsio skris per platybę!~Tik Viešpats
3440 Pavas |                  Ko, ašarėle, ko tu per skruostą ~Kaip perlas riedi?~ ~Ten
3441 Pavas |            Išvydau ją ant marių krašto:~Skruostai kaip marmuras išbalę;~Iš
3442 Lyrika|                šypsojos tylios ironijos skruostais;~Žmonių nuvargusius ir prakaituotus
3443 Pavas |            tolumoj ~Iš po žemių bekyšąs skruzdynas - ~Tai Varniai, pasislėpę
3444 Lyrika|                žemės rutulio protingųjų skruzdynų ~Ir sielvartai, ir amžius -
3445 Pavas |             miestų bonės,~ šilko pilnos skrynės.~Aš parnešiu sau iš Prūsų
3446 Pavas |          nemokėta.~ ~Kas atdarytų aukso skrynią ~Tėvynės dainų malonių? ~
3447 Pavas |         Nuskandino savo miela.~ ~Žmonės skuba ant rarotų. ~Spengia šaltis;
3448 Pavas |               žemę nakties tamsumu?~ ~O skubinkis, miela, į marių platybę, ~
3449 Pavas |            žemių kai kada~Lyg girdėtųsi skunda,~Kur Čičinsko grimzdo rūmai.~
3450 Pavas |         žvaigždės sidabrinės.~ ~Iš lūpų skundo negirdėjau, ~Tiktai jaučiau
3451 Pavas |               apsenęs ~Stovi liūdnas ir skundžias vargų;~Ne tai susti nenori,
3452 Pavas |                 paklusnus.~ ~Einu, nors skundžiasi krūtinė ~Ir trykšta ašara
3453 Pavas |                 į amžiną kelionę ~Nuėjo skurdūs, laukdami anos!..~ ~Už juos
3454 Pavas |          išbėgiojo!.. Kai kas ~Rusijoje skursta iš bado;~Mes gi sau laužom
3455 Pavas |             lyrą.~ ~Kai ne kartą sunku,~Skųsčiaus lūpų kraštu,~Kam širdį Aukščiausias
3456 Pavas |           neatbus!~ ~Jei prašnektų, tai skųstis tegali ~Tarp laukų be rasos
3457 Pavas |            Dabar iš Maskvos alkanos vos skvernus~Parnešęs, nors "barinia"
3458 Pavas |                 aukštą, Viešpatie, mums skyrei:~Pirmiesiems džiaugtis laisvės
3459 INDU  |               žmones, ~Didžiausią garbę skyręs sielai, ~Suteikęs lygiai
3460 Pavas |                riebų!~ ~Apsaugok ir nuo skystapročių,~Kurie raidžių bent kiek
3461 Pavas |            numylėta-graži! ~Tą įstabią, slaptąją galią, ~Kuria į dausas jojo
3462 Pavas |                trindamas baltas rankas,~Slaptingai kai kas besišaipo,~Ir galvą
3463 Lyrika|             veidus ~Lydėjo spinduliais, slaptingais ir keistais.~ ~Ant žemės
3464 Pavas |               vaitoja;~Girios krūpčioja slaptingumu, ~Trinksi kalnas, lyg raiteliai
3465 Pavas |            priedanga sargo-nakties, ~Ir slėgdamos gula sunkiai ant širdies ~
3466 Pavas |            pakelt nebgali, ~Tavo kalčių slėgiama. ~Nors ganytojui skaudu, ~
3467 Pavas |              draugas kitada, ~Dabar tik slėgianti našta.~ ~Širdy nei sopulio,
3468 Pavas |               vilties?! ~Nejau vergijoj slėgusi dejonė ~Dabar tik sapnas?
3469 Pavas |                 prityrei.~ ~Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos, ~Miškais
3470 Pavas |          versmių girdomas gausiai, ~Čia slėniais tarp kalnų rausei ~Vargingą
3471 Pavas |             Kaip tas uosis puikus,~Kurs slėnio atkrantėj svyruoja".~
3472 Pavas |          nenaudėlės, siurbėlės-dielės, ~Slenkančios juoda minia! ~Mintys beširdės,
3473 Pavas |                Nors vakar dar šliaužėte slenksčius žemus? ~Ar, trindami baltas
3474 Pavas |              mėnulio pasislėpus, ~miega slėnyse naktis:~Nuo kalnų, senų
3475 Pavas |               buvo Dievo, ne dvaro:~Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų:~
3476 Pavas |         Bernužis atjoja giria;~Palėkusi slėpsiuos; žaibu-akimi ~Pažvelgsiu
3477 Pavas |                 laibai. ~Žvanga varpas, slidinėja;~Valtis blaškosi prieš vėją;~
3478 Pavas |                 Tariau: tai ne mano tie slidūs keliai, ~Kur gerbti nemokama
3479 Pavas |             žemės pakalnę bevyniojantis sliekas.~ ~Serafimai per amžius
3480 Pavas |              gina.~ ~Bėgo metai, amžiai slinko; ~Daug užgydyta žaizdų!~
3481 Pavas |            Likimas vėlei nebeleido,~Kad slinktų mums išvien vargai.~ ~Ar
3482 Pavas |              kaskadų baltų lyg bažnyčių smalka ~Kyla Viešpačio garbei ūkai;~
3483 Pavas |        skaisčios bangos liūliavo ~Žaliu smaragdu;~Laivą be irklo varė, lingavo ~
3484 Pavas |              vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau:~Užmiršimo ramaus ir tarp
3485 Pavas |                 sakos, tą pat matęs ~Ir smarvę uostyt ten įpratęs.~ ~O
3486 Pavas |                 kalbą dėl lenkystės ~Ir smaugė savo verpalais!~ ~Dabar
3487 Pavas |               vienos - ~Karsto sienos, ~Smeltini kapai!.. ~Ir į varią ~Jiems
3488 Pavas |          aikštėn pušyno,~ Išvilioti ant smeltyno,~ Negyvai jį užbučiavus.~ ~
3489 Pavas |           tėvai-milžinai, ~Kloja patalą smeltys geltonos.~ ~Kad vidurdieny
3490 Pavas |                vietas ~Paversti leido į smerdyklą!.. ~Pardon! į gyvulių skerdyklą!~ ~
3491 Pavas |          naktibalda Valaitis.~ ~Griežia smuiką rūpestingai ~Išsiskutęs
3492 Pavas |              užlinguotos, ~Atliepia nuo smuiko, net juda laukai;~Ir šokti
3493 Pavas |                  Kad pats nerimavo prie smuikų skardžių.~ ~Jam rodės, dar
3494 Pavas |                                         SMUIKUI GRIEŽIANT~ ~Pagundintos
3495 Pavas |               gena pavasaris tirpstantį sniegą. ~Kur Roma? kur Roma garsi? ~
3496 Pavas |            šviečia, ~Ledais apkaltos ir snieguos! ~Nuo amžių koja jų neliečia ~
3497 Pavas |               Išvilkę žmogų akyse~Prieš sočią, žiovaunančią minią,~Prekiauja
3498 Pavas |               sesučių dabina kasas,~Kur sode raiboji gegutė kukuoja,~
3499 Pavas |              dvarai, tėvyne, ~Baltai iš sodų žalių bekyšą! ~Tik brangią
3500 Pavas |                gegutė kukuoja,~Ten mūsų sodybas keleivis atras.~Kur žemčiūgai,
3501 Pavas |                 ką riša.~ ~Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis ~Jaukiai