Part

3502 Pavas |                                         SONNET A VIKTOR HUGO~ ~Vertimas~ ~
3503 Pavas |            Dabar ar juokias ateitis,~Ar sopa, verkia mums širdis -~Jaučiu
3504 Pavas |             apleidi vartų! ~Mums širdys sopančios išgėlė:~Užtark, užtarus
3505 Pavas |                 vaitos!~ ~Kaip balsimas sopulį kūne ramina ~Ir ugnį gesina,
3506 Pavas |                užgimę, ~Su idealais, su sopuliais, ~Amžinu miegu karste nurimę!..~ ~
3507 Pavas |                 kad prisikėlimo ~Giesmė sopulinga netiks? ~Miegoste? Tegul
3508 Pavas |        SKURDŽIOJ VALANDOJ~ ~Man, žinau, sopulingos čia ant žemės kelionės ~
3509 Pavas |            slėgianti našta.~ ~Širdy nei sopulio, nei noro! ~Nurimus glūdi
3510 Pavas |                  Šaltas, kietas,~Pilnas sopulių,~Ne sesytės -~Baltalytės,~
3511 Pavas |               ateis tas laikas, ~Kad ir sostinei liglaikinei ~Išseks kantrybė
3512 Pavas |          įsipirktų žydų miniai, ~Tautos sostinėj liglaikinėj ~Brangiausias
3513 Pavas |                 svajonių, ~Išlepinti ir sotūs tinginiai!~ ~Ne jums jaunos
3514 Pavas |                  Nuo Prūsų šalies ~Kaip sparnai debesies ~Padangėmis raitosi
3515 Pavas |            Negęsta akys sidabrinės, ~Ir sparnas miego malonaus ~Nemigdo
3516 Pavas |             aukštai vėversiai, ~Čyrena, sparneliais plasnoja.~ ~Išaušo! išaušo!
3517 Pavas |            sudieu", beraudoti?~ ~Žmonės spėja iš veido ramaus, ~Būk man
3518 Pavas |               Žmonės skuba ant rarotų. ~Spengia šaltis; dar tamsu. ~Iš eglynų
3519 Pavas |          atvaduotos tėvynės namuos ~Vis spiečias gausiau darbininkų:~Kai
3520 Pavas |       nuskundžiami sunkūs laikai!.. ~Ir spiesis prie svetimo stalo.~ ~Duok,
3521 Pavas |                  Nušvis jos vėlei garbė spindėjus;~Nuslinks ta šmėkla, kaip
3522 INDU  |          danguje dabina, ~Nešdama vieną spindinčią ir žydrą, ~Tai vėlei antrą
3523 Pavas |           tarnas algos, ~Nei deimantais spindinčio žiedo garbės;~Manoji žvaigždė
3524 Pavas |                tarnausi!~ ~Nuleisk bent spindulį malonės ~Į jų užmirusią
3525 Lyrika|          pragaras mums jos pavydi!~ ~Be spindulio vilties šviesos ~Pavergtų
3526 Pavas |                rubliais kuproto! ~Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!~ ~
3527 Pavas |               Kai kur kai kas~Į Lietuvą spruko; išmoktos giesmės~Iškęst
3528 Pavas |                  Į Čičinską gi staigus ~Spyrė griaudamas dangus ~Kaip
3529 Pavas |              Puošia jos tulpėmis Viliją srauną;~Myli lietuvę gražesnis
3530 Pavas |         prityrei.~ ~Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos, ~Miškais lyg rūta
3531 Pavas |           nuliūdus;~Jos bėga kaip pirma srovė pamažu;~Negaila jai, saulei
3532 Pavas |         Rūmą-dangų ~Angelų giesmė.~ ~J. St.~ ~Aš nežinau, graži sesute! ~
3533 Pavas |                 pavysta ~Ir lieka vieni stagarai!..~ ~Aukščiausi, davei širdį
3534 Pavas |               peikia!~ ~Prie kreidos ir stalelio per naktį darbuojas;~Važinėjas
3535 Pavas |           bestato ~Ne vienas kai kas.~ ~Statykite, puoškite aukštus namus ~
3536 Pavas |            tamsu. ~Iš eglynų apšarmotų ~Staugia vilkas; net baisu! ~"Klopai
3537 Pavas |                    Tarp tyrų plačių ~Ne staugimas žvėrių;~O ne! tai našlaitės
3538 Pavas |                rytmečio juokai;~Draugai stebėdamies apleido, ~Ir bėgo nuo manęs
3539 Pavas |                 palengva antai.~ ~Atila stebėjos; nusiminė gaujos;~O minios
3540 Pavas |               Upelis nuo margo dangaus;~Stebėsiuos, gėrėsiuosi vilnių blaivių ~
3541 Pavas |            kelionėje, ~Žadinai "sursum" stebėtinais tonais;~Dainiumi pašaukei
3542 Pavas |                 kuo tau, Nemune ramus. ~Stebėtis, amžiais tiek regėjus;~Žiūri
3543 Pavas |               Pats Čičinskas sudrebėjo!~Stebias, žvalgosi draugai:~Puikūs
3544 Pavas |                  nelaimingą ~Savo globa stebuklinga, ~Motina Dangaus!~ ~Tu Krekenavos
3545 Pavas |             DŽIOVININKĖ~ ~Paslaptingi, ~Stebuklingi ~Praeities aidai ~Jai vaidinas, ~
3546 Pavas |                   MARIJOS GIESMĖ~ ~Prie stebuklingo šv. Marijos paveikslo ~Krekenavos
3547 Pavas |               man jausmingą gvildė;~Jai stebuklingus davė žodžius ~Ir ausį dainomis
3548 Pavas |            Nebatgaivins jau šalto kapo ~Stebuklų priemone visa.~ ~Nebatgaivins,
3549 Pavas |                     Apkaišę kasas mirtų stiebais žaliais,~Gyvatos garduokimės
3550 Pavas |              Jai ir putinas žydi, ~Į ją stiebias visi;~Ko gi ji Taip nuliūdus
3551 Pavas |               Ir stiepias ten bevardžiu stiebu, ~Kame užuodžia kąsnį riebų!~ ~
3552 Pavas |               virkdai ne vieną;~ ~Marių stiklas atspendžia šviesų veidą
3553 INDU  |              orą, žemę ~Surja, ta siela stingio (mirties) ir judrumo.~ ~
3554 Pavas |             žemiškų karių ~Nupuolančius stiprink ir vesk!~ ~Ir kūno silpnybė,~
3555 Pavas |                 Aukščiausio prašau,~Kad stiprintų verkiančią lyrą.~ ~Kai ne
3556 Pavas |        lietuviai~Tarytum ugnis,~Kad ant stogo užšvis,~Apraitė kryžiuočius
3557 Pavas |               Štai ant tilto be vežėjo ~Stoję baidosi žirgai! ~Pats Čičinskas
3558 Pavas |                  Nuo kazokų ir Maskvos ~Stojo sūnūs. Vien negynęs ~Tik
3559 Pavas |                   Kuriems mokintis noro stoka! ~Turėčiau dar nemaž maldos... ~
3560 Pavas |                žemė-tėvynė, ~Maitinanti storus pilvus, ~Ne prosenių žemė,
3561 Pavas |      svarbiausia pašalinęs kliūtį, ~Sau stosi ant kelio ištrinto.~ ~Prie
3562 Pavas |                 sunkumu, ~Kaip milžinas stosiu į kovą. ~Pavargti už brangia
3563 Pavas |              šauklio, kad vėl kruvinai ~Stot į kovą ir ginti tėvynės.~ ~
3564 Pavas |            laikas, kad prie kito vairo ~Stovėjote, išminčiai! Kuo tada ~Nustebinot?
3565 Pavas |            girių vienas beržas apsenęs ~Stovi liūdnas ir skundžias vargų;~
3566 INDU  |                 šviesiai valdovei, ~Tau stovinčiai teisių sargyboj, ~Savuos
3567 Pavas |                išdidžiai apmato ~Žmonių stropius dienos takus, ~Tačiau gyvatos
3568 INDU  |               ją, ~Jūs uolūs visados ir stropūs ~Davėjui tam, kurs atsimoka.)~ ~
3569 Pavas |                moka, ~Nuo elgetaujančių studentų, ~Kuriems mokintis noro
3570 Pavas |             pasitinka ~Juos klebonas su stula,~Į didžiausią kaltininką ~
3571 Pavas |                 juoda dvasia~Į prapultį stumia~Žmonijos daugumą~Ir žudo
3572 Pavas |               aukso lyrą, ~Pravirkdžiau stygomis aidus, ~Būrys, apstojęs
3573 Pavas |            karalienė graži.~ ~Sužvengė, subildo žirgelis toli:~Bernužis
3574 Pavas |          krūtine,~Kelsisi kūnais kaulai subirę?~ ~Skamba ir žvanga, gaudžia
3575 Pavas |          apmaudai.~ ~Jums viskas griūt, subirti viskas žada:~Jau parausti
3576 Pavas |                 kovą amžiną už būvį jus subūrė!~Ar saulės šilumos, ar duonos
3577 Pavas |                 savo vainiko gražaus.~ ~Sučilbo-pragydo tarp girių saldžiai ~Paukštelių
3578 Pavas |             stygos virpančios jo sielai sudainuoja ~Ar rūta kvepiančias prisimena
3579 Pavas |           Paleidęs žaibą ir griausmus, ~Sudaužė gintaro namus.~ ~ O Kastytį~
3580 Pavas |        Atsiminusi Kastytį~ Ir kad rūmai sudaužyti~ Dievo apmauda bausminga.~ ~
3581 Pavas |                Bandę jį kelt iš gelmės;~Sudraudė juos išmintingi žyniai. ~
3582 Pavas |            teismas? Jei prieš jį~Kas ir sudreba širdy,~To prieš žmones neparodys!..~
3583 Pavas |          krūtinės ~Nuo balsų įstabių.~ ~Sudrebėtų kapai!.. Ne kapai didžiavyrių ~
3584 Pavas |                apmaudo eiles! ~Ne aš tą sudrumsčiau šaltinį, ~Kurs pynė tau
3585 Pavas |           nebijos net ir popo;~Sau vyrą sugaus ir garsiai ištekės, ~Ir
3586 Pavas |              Laukinės jo gaujos dievams sugiedojo ~Ir skėčias ginklais kaip
3587 Pavas |             bado, ~Gausingai svirpliams sugiedojus.~ ~Apstojo Ap?liną mūzų
3588 Pavas |               Už Dievą amžiną, jį žemei sugražinęs? ~Gal leisi svetimu pasidalint
3589 Pavas |          vaikams jų maloninga, ~Sostinę sugrąžint tėvynei! ~Užtark, užtark
3590 Pavas |                 brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?~Ar vien minėsme kaip savo
3591 Pavas |                 meldžiuos karšta malda:~Sugrįžk, sugrįžki, valanda, ~Kad
3592 Pavas |        meldžiuos karšta malda:~Sugrįžk, sugrįžki, valanda, ~Kad skruostus
3593 Pavas |                 palinkę? ~Iš kur numirę sugrįžt nebgali,~Ramybę amžiną sau
3594 Pavas |              viliojo, ~kad sena gadynė ~Sugrįžtų į tėvynę ~prisikėlus.~ ~
3595 Pavas |          sumirgę žaibai!.. ~Tik kraujas sujudęs, širdies tik plakimas, ~
3596 Pavas |                 Pakilo vėsulas staigus;~Sujudo bangos apmaudingos;~Nustebo
3597 Pavas |              darbą stokim vyras į vyrą:~Sujungtos rankos suteiks stiprybę.~ ~
3598 Lyrika|                 karžygiai, ~Ar šiandien suka ratą margos peteliškės, ~
3599 Pavas |             milžinų! ~Nors amžių šešeta sukako, ~Kaip jie - tik sauja pelenų!.. ~
3600 Pavas |                 liežuvėliai ~Tarškėdami sukas ratu, ~Prie vinto nurimsite
3601 Pavas |                 tu kvaili!~Kam į dešinę suki?~Tas be grašio, nors gražus!..~
3602 Pavas |           amžius Gedimino ~Ir pilkalnių sukilę milžinai!.. ~Europos vėlei
3603 Pavas |             KARĄ~ ~Juodo Nevėžio vilnys sukilo, ~Tamsios banguoja rūsčiai:~
3604 Pavas |                 už tai ~Man atleis, jei suklydau kada.~ ~
3605 Pavas |                  baltas drobes ~Ir koja suko ratelius. ~O iš karštos
3606 Pavas |      kryžiuočius ~Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs!.. ~Tai kapas Margio milžinų! ~
3607 Pavas |           girdžias baubiant jautį, ~net sukrato šiurpulys! ~Kartais atsilieps
3608 Pavas |           beskundžiasi krūtinė ~Širdies sukruvinta malda!..~ ~Širdele mano,
3609 Pavas |          kaskart mažėja,~Ir jų atmintis sukrypus~kaip sena audėja~Posmą ne
3610 Pavas |                Ar nuo Juozo išmoko,~Kai suktinę jie šoko,~Taip nuliūsti
3611 Pavas |               pastogės maža?~ ~Triskart sukukavo gegutė margoji. ~"Taip maža
3612 Pavas |               kitiems ant žemės pragarą sukūrę,~Burnojate, kad tai Praamžius
3613 Pavas |              plyta.~ ~Skurdžios gyvatos sūkury ~Neradęs laimės nei ramumo, ~
3614 Pavas |              Nuo Palangos lig Varėnos, ~Sulaukę puotos kruvinos, ~Kaip mūsų
3615 Pavas |                 Corso zabawa! ~O ko dar sulaukste ryto!~ ~Ten dukters po pensijas
3616 Pavas |           didžiavyrių pulkus ~Ir priešų sulaužė puikybę:~Už devynias mares,
3617 Pavas |             nelaisvės našta;~Kad josios sulaužėme grandį gelžinę ~Tik ištverme
3618 Pavas |                aimés, tous beaux.~      Sully Prudhomme~ ~Oi, daugel gražių,
3619 Pavas |                 tikyba.~ ~Kai ten prieš sumą visi sutarę ~Griaudžiai
3620 INDU  |                kurs tvėrė, gal netvėrė, sumanumas? ~Tai žino tik dangaus aukščiausiasai
3621 Pavas |                Nepermaldomas kitų, ~Ant sumanymų aukštų ~Veto velniškai užriko.~ ~
3622 Pavas |                ugnį tą padėjot ~Ir tuos sumanymus plačius?~ ~Žinau, dabar
3623 Pavas |                naktį lig aušrinės ~Akių sumerkti negavai, ~Kada, prispaudus
3624 Pavas |       skaistrožių rėtį.~ ~Kartais tenka sumindžioti rožę skaisčiausią;~Dar tankiau
3625 Pavas |                 įkvėpimas? ~Tie dvasios sumirgę žaibai!.. ~Tik kraujas sujudęs,
3626 Pavas |                visus;~Ko neišplėšė, tai sunaikino, ~Kaip audražygis baisus!~ ~
3627 INDU  |              kas įvykdyti dar reikia.~ ~Sūnau Adities galingasai! ~Ganyti
3628 Pavas |       sargo-nakties, ~Ir slėgdamos gula sunkiai ant širdies ~Tos mintys
3629 Pavas |              Nelenkdams pečių po naštos sunkumu, ~Kaip milžinas stosiu į
3630 Pavas |              neskriaus;~Gal vietą užėmę sūnų-palaidūnų, ~Bent vylium prieš mus
3631 INDU  |              namuose išaugintai.~ ~Kaip sūnui tėvas taip tu, Agnie, ~Būk
3632 INDU  |                 kasdieninės, ~Garbingai sūnumis turtingi.~ ~Kiekviena atnaša
3633 Pavas |            krūtinę peilį remia, ~Kai ji sunyko ir užšalo. ~Ilgai ji ašara
3634 Pavas |              rankai ačiū pasakys, ~Kuri suolelį tašė, kalė. ~Čia taip malonu
3635 Pavas |                                         SUOLELIS MIŠKE~ ~Kas tą vietelę aplankys, ~
3636 Pavas |            sapnavo šalį mielą;~Budėjai, supdama lopšelį, ~Jaunuolį guodei
3637 Pavas |           minkštai,~Vaišes skaitydamas, supdinsi kojas;~Mintys plezdens neaukštai.~ ~
3638 Pavas |              raminas jų dejonės! ~Tegul supranta rūstūs žmonės ~Malonę Tavo
3639 Lyrika|              tau Dievas davė jausmą?~Ar supranti ir tu skausmą,~Kurs taip
3640 Pavas |            Vilnius? Warszawa? ~Žinau ir suprantu dėl ko:~Tam balet, teatry,
3641 Pavas |              galo, tamsiai apsiniaukęs, supyko, ~Lyg audrai apdengus Atėnus.~ ~"
3642 Pavas |                įbrukti - gal neatsargu:~Supyks!.. Bet pralošt jam gali! ~
3643 Pavas |             griaudina ~Ir lūpas skausmu surakina.~ ~* * * ~ ~Kokiems velniams
3644 Pavas |                 galios, ~Kuri tau širdį surakys;~Tik veido marmuras išbalęs ~
3645 Lyrika|            vilties! ~Be jos skausme kas suramintų! ~Kas duotų širdžiai tiek
3646 INDU  |                dangų aplekia į dieną.~ ~Surjos dievystę, puikią jos didybę, ~
3647 Pavas |              žemės kelionėje, ~Žadinai "sursum" stebėtinais tonais;~Dainiumi
3648 Pavas |              bėdos išvaduos ~Prie vinto susėdę draugai;~Ir nieks dykaduonio
3649 Pavas |               išpjaus ~Lentų, nes tėvai susenėjo;~O viršūnę tašys: ~Vygė
3650 INDU  |                  Diegų davėjai? ar jėgų susibūrimas? ~Žemai savigama, o aukštumoj
3651 Pavas |                     Mums reikia tų, kur susikaupę veikia! ~Daugiau darbų!
3652 Pavas |              prabočiai to nepažino, ~Ko susilaukė vaikai:~ ~Eina germanai
3653 Pavas |          begyvenę.~ ~Anksčiau ar vėliau susimąstę ainiai ~Pagerbt neapleis
3654 Pavas |             pamėgs, ~Kaip josios vaikai susipratę, ~Ir siaust pinigų į Paryžių
3655 Pavas |                  senąjį draugą atminę. ~Susipykę, pabėgę, ant galo po metų~ ~
3656 Pavas |               sutartingai,~Į vieną giją susipynę, ~Aplėkit Lietuvą-tėvynę ~
3657 INDU  |                 Agnie,~Nakties žibinte, susirinkę~Tau garbę duodame maldingai.~ ~
3658 Pavas |              saldžiai bučiuoja!..~ ~Bet susirūstino smarkus ~Perkūnas, iš dangaus
3659 Pavas |                šitą kalną ~Eini tarytum susitelkęs. ~Ar kvapas pelenų ir kaulų ~
3660 Pavas |              pabėgę, ant galo po metų~ ~Susitikę, kaip vakar sau ranką padavę, ~
3661 Pavas |                mums išvien vargai.~ ~Ar susitiksime? Dievas žino!.. ~Ne vygė
3662 Pavas |                caro sūnus~Su drūta gude susituokęs,~Kai kur kai kas,~Dabar
3663 Pavas |              Žydi rožėmis Alpių šalis. ~Susiūbavę žali ežerai keturi ~Ją bučiuoja
3664 Pavas |              margoji. ~"Taip maža vargų suskaitei man, geroji! ~Per daug gailestingos
3665 Pavas |               Lauryno, ~Laikas bus, jis suskambės ~Dėlei dangiškos garbės. ~ ~
3666 Pavas |                veršis? Man širdį giliai suskaudėjo, ~Ir taip liūdna! Ir taip
3667 Pavas |          Didžiojo karo ~Kai kur kai kas~Suskubo gudriai komiteto vardu, ~
3668 Pavas |             galo laikai~Lietuvą brangią suspaudė:~Žūsta vergijoj vaikai;~
3669 Pavas |              tau skausmas kaip peiliais suspaus, ~Kad žmonės pabėgs ir tavęs
3670 Pavas |             kaltės.~ ~Taip esmi vargais suspaustas iš jaunų dienų! ~Tie vargai -
3671 Pavas |             kada bekeliausi, ~Nepamiršk sustabdyti arklių ~Ir ten kalną užlipti
3672 Pavas |                 skundžias vargų;~Ne tai susti nenori, ne tai gailis gyvenęs:~
3673 Pavas |           prapuolė, ~Ir kraujas gyslose sustingo!.. ~O vis negal širdis-varguolė ~
3674 Pavas |            palaidais kasų plaukais ~Būk sustodavo į ratą, ~verkė ir kvatojo, ~
3675 Pavas |              Štai Roma ant kalnų. Atila sustojo;~Laukinės jo gaujos dievams
3676 Pavas |                 Kai ten prieš sumą visi sutarę ~Griaudžiai užtraukia "Pulkim
3677 Pavas |              kraštą, ~Skambėjo linksmai sutartinės.~ ~O girios, girios!.. atmint
3678 Pavas |             laukais ~Lengvai, rimtai ir sutartingai,~Į vieną giją susipynę, ~
3679 INDU  |        Didžiausią garbę skyręs sielai, ~Suteikęs lygiai jiems ir kūną.~ ~
3680 Pavas |                į vyrą:~Sujungtos rankos suteiks stiprybę.~ ~Didžios nelaimės
3681 Pavas |                 ledu, ~Ir pirštai nebus sutepti.~ ~Kišenė - tuščia! Irgi
3682 Pavas |                    Kur Roma? kur Roma?" sutikusių klausia;~Vis viena Atilai
3683 Pavas |                 ko ožkablauzdis Satyras sutingo? ~Turėtų ik sočiai sau darbo
3684 Pavas |                   Saulė už Alpių leidos sutingus;~Varpai Liucernos~Dievui
3685 Pavas |                griauna:~Žiemos ledus ji sutirpys.~ ~Ranka mus spaudžia geležinė. ~
3686 Pavas |            nešnekus, ~Ant plikos kaktos sutraukęs ~Rūkšlių gresiančius lankus. ~"
3687 Pavas |             krauju vergijos nusiplovė, ~Sutraukius pančius ištverme sava!~ ~
3688 INDU  |              drūčiausius mano pančius! ~Sutraukyk irgi vidutinius:~O paliuosuok
3689 Pavas |        Beklaidžiot svečiams nusibodo.~ ~Sutrinko miškai~Lyg Perkūnas aukštai,~
3690 Pavas |             nudeginto raisto dar vėjas ~Sutrūnėjusius varto lapus;~Bet ten ąžuolas,
3691 Pavas |           mergele!~ ~Širdį ir upę sunku suturėti;~Vilijai bėgti, mergaitei
3692 Pavas |                  silpną ir menką, ~Taip sutvarkyta, kad vien tik Dangus ~Jo
3693 Pavas |               vien nuodėmė-griekas. ~Tu sutvėrei pasaulį, nors Savęs Tau
3694 Pavas |              tai vienas beširdės gamtos sutvėrimas ~Ko tai šaukias... už būvį
3695 Pavas |               pavardžių ~Iš margo gėlių sutvėrimo;~O vis tik, man rodos, gražiausias
3696 INDU  |               pasauliu drauge ir dievai sutverti,~Tai kas gi bepajėgs mums
3697 INDU  |            nekenkia tas pasaulio tėvas;~Sutvertojas dangaus, tiesoj galingas! ~
3698 Pavas |          pražuvęs.~ ~Kryžiuočių seniai ~Suvadinti svečiai ~Į vaišes per Lietuvą
3699 Pavas |           Apveizdos budėjimas.~ ~Siela, suvarginta žemės kelionėje, ~Žadinai "
3700 Pavas |                 Prašvinta tuomet kelias suvargusiam užtemęs;~Savy jis jaučia
3701 Pavas |                                         SUVARGUSIEMS~ ~Vargų varguos paskendus
3702 Pavas |               Dabar lietuvė pamariais, ~Suvarsčius gintarų siūlelį, ~Sau mėgsta
3703 Pavas |           galingąją ~Beatsilyginau? Tau suvartojau? ~Skambančią giesmę ir širdį
3704 Pavas |             drovėjos;~Tik kūnų šimtai, ~Suvartyti keistai, ~Ilgai, dar ilgai
3705 Pavas |                 Nuo Mitriūnų ir Lenčių ~Suvažiavę duoda garą ~Daug bajorų,
3706 Pavas |           valanda, ~Kad skruostus ašara suvilgęs, ~Paliesiu lyrą kaip tada, ~
3707 Pavas |                malda!..~ ~Širdele mano, suviliota~Ir apsiverkusi nesyk,~Išgirsk
3708 Pavas |         bevaisina. ~Be meilės jų darbai suvys! ~Ne jie pasaulį atgaivys! ~
3709 Pavas |               Ir tada vien tiktai, ~Kai sušvilpia žaibai, ~Galiu krūtine atsigauti.~ ~
3710 Pavas |                to nepavydėk, jei kuomet sužalota ~Dausų aukštybėse ieškos
3711 Pavas |                 dienų kita saulutė ~Tau sužavėjo akeles, ~Ir užmiršai dabar,
3712 Pavas |               naktys žvaigždėtos, ~Akių sužavėjote tokia daugybę! ~Štai žvaigždės
3713 Pavas |                žodis, į širdį įkritęs, ~Sužavės nekalčiausius sapnus.~ ~
3714 Pavas |                Europos vėlei viešpačiai sužino ~Lietuvių vardą, skambantį
3715 Pavas |              kranto kas dieną. ~Bet ne! Sužinos nuo aušrinės žvaigždės.~ ~
3716 Pavas |                  kur palangėms stiepias sužiurę ~Žemčiūgų žiedai,~Kur raudonmargę
3717 Pavas |                ręžias, kovoja, ~Bet jau sužvanga laibai. ~Žvanga varpas,
3718 Pavas |               Ir aš, karalienė graži.~ ~Sužvengė, subildo žirgelis toli:~
3719 Pavas |                mergaičių, ~Kai po langu sužvengia žirgas jauno bernaičio. ~
3720 Pavas |               negu muižės raudonos;~Jai svajojas tėvai-milžinai, ~Kloja patalą
3721 Pavas |               išgamas skaudžiai.~ ~Gana svajojus! Meilės vietą ~Užims rūstybės
3722 INDU  |          PANČASIKA~ ~Dar ir dabar matau svajonėj ~Lotosui lygias jos akis, ~
3723 Pavas |               pasipuošę, ~Vien temokame svajot, ~Ar, didžius planus paruošę, ~
3724 Pavas |               greta! ~Išnyko žmogus: ir svajota-sapnuota ~Išblyško kaip ryto aušra!~ ~
3725 Pavas |          nebegaila dienų, ~Kai vien tik svajoti mokėjau, ~Kai liūdnas, pabėgęs
3726 Pavas |             išgarbinto vinto! ~Tą vieną svarbiausia pašalinęs kliūtį, ~Sau stosi
3727 Pavas |           neskaudžia, ~Galvą vien žemyn svarina, ~Vien tik giesmę liūdną-griaudžią ~
3728 Pavas |             tavęs neapleis ~Kaip mylimą svečią pakviesti;~Su vyrais didžiais,
3729 Pavas |             atrasi, ~Žiovaudams girsies svečiais.~ ~Metais iš grašių sermėgio
3730 Pavas |             tankius žaibus;~Beklaidžiot svečiams nusibodo.~ ~Sutrinko miškai~
3731 Pavas |                 garą ~Daug bajorų, daug svečių:~Mantvydaitis juokdarys, ~
3732 Pavas |              per savaitę nori darbuotis sveikai, ~Tenebūnie maldoj nerangus!~ ~
3733 Pavas |             kalnų papūtė kvapas ~Skania sveikata.~ ~Audžiau nurimęs aukso
3734 Lyrika|                 meilę per brangiai~ ~Ją sveikino per amžius gyvių milijonai! ~
3735 Pavas |               dabar? Nebe taip!.. Vyrai sveiko jau proto ~Turi saliūnus
3736 Pavas |             duok mums proto ~Ir daugiau sveikos doros! ~Argi jau ant mūsų
3737 Pavas |               gilybes.~ ~Tu save lygiai svetimam pašvęsi, ~Brangią tėvučių
3738 Pavas |              laikai!.. ~Ir spiesis prie svetimo stalo.~ ~Duok, Viešpatie,
3739 Pavas |                   Servilizmo atėjūnų - ~Svetimtaučių dar ilgai ~Nenustosme mes,
3740 Pavas |               Ilgai besibastęs kraštuos svetimuos, ~Čia grįžta liesu valdininku. ~
3741 Pavas |      brolių-lietuvių nežūtų ~Po kraštus svetimus!~ ~Gal suprastų tada, ką
3742 Pavas |              Besupras, paguos?~ ~Ne šis svietas -~Šaltas, kietas,~Pilnas
3743 Pavas |             begąsčioti bado, ~Gausingai svirpliams sugiedojus.~ ~Apstojo Ap?
3744 Pavas |               rarotų ~Pats Čičinskas su svita:~Mantvydaitis juokdarys, ~
3745 Pavas |           puikus,~Kurs slėnio atkrantėj svyruoja".~
3746 Pavas |        priedanga brolystės ~Mums čiulpė syvus pasalais! ~Kultūros savo
3747 Pavas |               Jam kimbolais melodingai ~Taiko Leiba Šepetys. ~Kumščia
3748 Pavas |             atranda!..~ ~Kiek tai nuėjo taisiais keliais, ~Žmonės troškimams
3749 Pavas |                  Būk man rožėmis klojas takai;~Jiems nematoma mano vidaus, ~
3750 Pavas |                 užburtą vedė šalį, ~Kur takas ašaromis byra, ~Kuriuo retai
3751 Pavas |              kruptelė tėvas poetų:~"Kam talentus, girdi, sėjoji ant vėjo? ~
3752 Pavas |             Išliksiu aš gyvas paveiksle tame ~Net tuomet, kai kūnas,
3753 INDU  |                 nėra daugiau gyvavęs.~ ~Tamsa pradžioj akla tegludė ūkanota, ~
3754 Pavas |                širdį parodys dėl vargšo tamsaus, ~Kad nėra už tai, kas mokėtų?~ ~
3755 Pavas |             pigiai nepavyko. ~Ant galo, tamsiai apsiniaukęs, supyko, ~Lyg
3756 Pavas |               plačiai!~Naktis jį rūbais tamsiais kaip dūmais~Dengia! Jis
3757 Pavas |               Apšviečia aukštus kalnus, tamsias girias ir pievas ~Ir mirkčiodama
3758 Pavas |              Vis viena Atilai naktis ir tamsiausia:~Jam kelią apšviečia ugnis.~ ~
3759 Pavas |               nakčia mėnuo teka;~Ko tos tamsiosios girios griaudingai vaitoja? ~
3760 Pavas |          puikybę:~Už devynias mares, už tamsiuosius miškus ~Išvarė kryžiuočių
3761 Pavas |            rarotų. ~Spengia šaltis; dar tamsu. ~Iš eglynų apšarmotų ~Staugia
3762 Pavas |             ramumo, ~Tebeklaidžioja čia tamsumoj, ~Nusiminę Malburgo tolumo.~ ~
3763 Pavas |                žydros akutės aptrauktos tamsybe.~ ~Bet argi tos akys daugiau
3764 Pavas |               Ne, neapveiksite, tingios tamsybės, ~Vargo šešėliais tuščiais! ~
3765 Pavas |      sumindžioti rožę skaisčiausią;~Dar tankiau atsisveikinant verkti, kentėti! ~
3766 Pavas |           berodo. ~Užtemęs dangus ~Mėto tankius žaibus;~Beklaidžiot svečiams
3767 Pavas |                 Tai vien troškulį kęsti Tantalo.~ ~Kartais kalba pagundos
3768 Pavas |               užkampiais bešaipos, ~Kad tapote verkšlentoju gailiu.~ ~Ne
3769 Pavas |                 tos tautos, ~Kur norėtų tapt galinga ~Nuo Liepojos lig
3770 Pavas |                 širdį paslėpęs giliai, ~Tariau: tai ne mano tie slidūs
3771 Pavas |                nuolatinę? ~Kokių kalbų, tarmių, tautų ~Iš bočių lopšio,
3772 Pavas |                 Už darbą nelaukiau kaip tarnas algos, ~Nei deimantais spindinčio
3773 Pavas |             kelią užstos, ~Aukščiausis, tarnaujame Tau.~ ~Nei vaitoti, nei
3774 Pavas |                 Ne jiems Tu, Viešpatie, tarnausi!~ ~Nuleisk bent spindulį
3775 INDU  |           Hotaras, Agnies viešpats, ~Iš tarpo pranašų aukščiausias ~Draug
3776 Lyrika|              sielą, ~Nuo širdies žodelį tarti!.. ~Bet ar šaltas laiško
3777 Pavas |                varžtu atkakliu, ~Sakyte tartumei sakai:~Nusiraminkite, vaikai!~
3778 Pavas |          gyvulių žudynę ~Atdaro žydiška taryba:~Ir baubdami keliauja vėlei ~
3779 Pavas |            matronos, kurių liežuvėliai ~Tarškėdami sukas ratu, ~Prie vinto
3780 Pavas |                ne vieną praleidžia;~Per tat padavimai, ~Senovės atminimai ~
3781 Lyrika|                    SKAUSMO SKUNDAS~ ~Už tatai, kad tave, tave viena tiktai ~
3782 Pavas |            žaliais,~Gyvatos garduokimės taure!" ~"Juk laikas taip bėga!
3783 Pavas |                  Į jus dabar su ilgesiu tauta.~ ~Dabar šalis, nuo jūsų
3784 Pavas |               galop ir "košer" paikas. ~Tautiečiams net atmint bus drovu ~Sostinės
3785 Pavas |          bepaliaus?~ ~Silpni, nusiminę ~Tavęsp paskutinę ~Tematome viltį
3786 INDU  |              Varūne! ~Su malda artinuos tavęspi.~ ~Tu virš visų, gilus išminčiau! ~
3787 Pavas |             ačiū pasakys, ~Kuri suolelį tašė, kalė. ~Čia taip malonu
3788 Pavas |         Ginkluotus siunčia plėšikus ~Ir taško mums kraujais laukus,~O
3789 Pavas |               tėvai susenėjo;~O viršūnę tašys: ~Vygė bus ir lopšys,~Nes
3790 INDU  |              Dievui mes beatnašausme?~ ~Te mums nekenkia tas pasaulio
3791 Pavas |             suprantu dėl ko:~Tam balet, teatry, tam Corso zabawa! ~O ko
3792 Pavas |               Neatradę kapuose ramumo, ~Tebeklaidžioja čia tamsumoj, ~Nusiminę
3793 Pavas |          didvyrių ~vis dar ilsis kūnai;~Tebemiega ten galiūnai ~nepabudę.~ ~
3794 Pavas |            valdovus užmigdė kapai,~O ji tebestovi dar vis.~Bet amžiai bėga,
3795 Pavas |            Baudžiama Dievo paties. ~Dar tebevaldę (daug metų jau bus!) ~Biržus
3796 Pavas |                 Antkrančiais ir miškais tebgaudžia? ~Ir keršyt vokiečiui bastūnui ~
3797 Pavas |                  ar ko gailėjos ~Ramiai tebmieganti širdis, ~Kada neliūdo, neilgėjos ~
3798 Pavas |                 Cezaro!.. ~Vien kryžius tebspindi aukštai.~ ~Bet Augusto Roma
3799 Pavas |                 baisus,~O meilė tėvynės tebūnie vadovu~Ir Dievas, kurs valdo
3800 Pavas |                 kūdikiui Jėzui antrieji tebus! ~O Tau, Motinėle, treti!
3801 Lyrika|                 burbulai? ~Ir mes ryto' tebūsime vaizduotės monai, ~Aklos
3802 Pavas |              Jei prašnektų, tai skųstis tegali ~Tarp laukų be rasos ir
3803 INDU  |          gyvavęs.~ ~Tamsa pradžioj akla tegludė ūkanota, ~O visuma lyg neaprėpti
3804 Pavas |             aukso sapnais, ~Jau verčiau tegu audra užkauks ~Ir, prašnekus
3805 INDU  |             piktžodžiauti drįstų.~ ~Jis teikėsi išaukštint žmones, ~Didžiausią
3806 Pavas |       Apkerpėjus lūšna varguoliui dangų teikia, ~Kai jo šeimynoje ramumas
3807 INDU  |             Adities galingasai! ~Ganyti teikis mūsų žingsnius ~Ir malonėk
3808 INDU  |           dievuliai, patekėjus Surjai, ~Teikitės saugot mus nuo vargo, skurdo! ~
3809 INDU  |           atminties! ~Skubėk gi, budeli teisėjas! ~Gyvatos siūlą man nutraukt. ~
3810 Pavas |          kartais aikvojau? ~Kaltas! Bet teisi taip daugel kentėjusį, ~
3811 Pavas |            tuomet bunda, ~Kai už kyšius teisiami.~ ~O tų partijų tarp mūsų, ~
3812 Pavas |        prastūmęs, kaip Dievas beleido, ~Teisiojo migsi sapnu;~Gal rūpestys
3813 INDU  |               valdovei, ~Tau stovinčiai teisių sargyboj, ~Savuos namuose
3814 Pavas |              sidabrinę ~Ant veido meilė teišspaus.~ ~* * *~ ~Seniai aš laukiu
3815 Pavas |            darbą, kaip Dievas įsakė,~Su tekančia saule vilties'~O Tėvas aukščiausis,
3816 Pavas |                mylėjo!~Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,~Kiek
3817 Pavas |                krūtinės.~Kam gi putinas teks?~Kas prisegs?~Raudonasis
3818 Pavas |             svetimi! ~Jį meilės kerštas tekūrena ~Tėvynės meilės ugnimi!~ ~
3819 Pavas |                lomoj! ~Pasistiepk!.. ir Telšiai, jų kaimynas!~ ~Bet tuščia
3820 Pavas |            slenka? ~Ar tai debesis vien tematai?~ ~Pažiūrėk tik į vakarus!
3821 Pavas |                bijo šešėlio, - šešėlius temato,~Tas Dievo galybės tikrai
3822 Pavas |             nusiminę ~Tavęsp paskutinę ~Tematome viltį tiktai;~Tu savo malone ~
3823 Pavas |           beplovė skruostus ~Ir mėlynas temdė akis! ~Ir veltui dvasią
3824 Pavas |                laurais pasipuošę, ~Vien temokame svajot, ~Ar, didžius planus
3825 Pavas |             ežerų tviski plotai.~ ~Štai tenai iš Tyrulių Venta, ~Pasisukus
3826 Pavas |                nori darbuotis sveikai, ~Tenebūnie maldoj nerangus!~ ~Pasimelskim
3827 Pavas |             bailiai išvytas, ~Iš debesų tenušvis... ~Norėtum brangią išvysti
3828 Pavas |            paskutinei ~Šaltą atilsį jie tepaliks?~ ~Ko ieškojo širdis, neatrado, ~
3829 Pavas |                kad tautas ir jų miestus terioji, ~Lavonais nuklojęs žemes?"~ ~
3830 Pavas |               nuo Malburgo~ rengias mus terioti. ~Pasilik, sesute, sveika?
3831 Pavas |         Pagerbti karžygius mokėjo ~Ties Termopilėmis graikai, ~O mes? Ar mūsų
3832 Pavas |             pasaulio visi.~ ~Tautoms ji terodė vien kruviną plieną, ~Bet
3833 Pavas |                paskutinė, ~Vien kryžius tespindi aukštai. ~Išnyko ir hunai.
3834 INDU  |               godo.~ ~Dievus mums Agnis tesutelkia! ~Įgyt per Agnį trokštam
3835 Pavas |              viešpats Berlyno, ~Kerštui teutonus visus;~Ko neišplėšė, tai
3836 Pavas |           muižės raudonos;~Jai svajojas tėvai-milžinai, ~Kloja patalą smeltys geltonos.~ ~
3837 Pavas |                miego pabus.~ ~Ne kumštė tevaldo pasaulį šiandieną,~Bet meilė,
3838 Pavas |           brangią žemę Lietuvos! ~Garbė tėvams, kurie ją gynė ~Ir kas už
3839 Pavas |              gilumo.~ ~O Dieve didis ir Tėve brangus! ~Pastiprink žmogų,
3840 Pavas |           sodybos, kur bočių kapai!~Juk tėviška Tavo malonė daug gali!~Mes
3841 Pavas |                 tik šventas tikėjimas, ~Tėviškas Tavo Apveizdos budėjimas.~ ~
3842 Pavas |               jūsų per amžius paliks!~ ~Tėvų-didžiavyrių vaikai svetimi,~Lyg kryžkeliais
3843 Pavas |                čia žemę! ~Pagerbk kapus tėvų-herojų, ~Iš kur ainiai stiprybę
3844 Pavas |              svetimam pašvęsi, ~Brangią tėvučių apleidus šalelę, ~Ir lyg
3845 Lyrika|            kovoj ~Be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj ~Aš perblokštas
3846 Pavas |               purvinas vanduo ~Už lango teška. Tai ruduo!~ ~
3847 Pavas |                 ringuos, ~Vien kaskados teškent nenustos.~ ~Nuo kaskadų
3848 Pavas |                 išrėžęs;~Jo gilią mintį težino Dievas.~ ~Kaip puikūs tavo
3849 Pavas |               iš ilgesio rankas į erdvę tiesiu, ~Joj net šešėlio tavo mielo
3850 INDU  |             tėvas;~Sutvertojas dangaus, tiesoj galingas! ~Didžių tyrų ir
3851 Pavas |                Žūti neleido tik šventas tikėjimas, ~Tėviškas Tavo Apveizdos
3852 Pavas |           Keršyt neužmirš skriaudos ~Ir tikėjimo apvilto".~ ~Bet yra aukštai
3853 Pavas |             vilties, ~Kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus!.. ~Skaudi realybė
3854 Pavas |              pragaro juodo nuodais ~Jam tikinčia šaldo krūtinę! ~Prakeiktas
3855 Pavas |              kaip neveikę, ~Kai mirste, tikitės Dangaus.~ ~Apakę! Savo kelią
3856 INDU  |              Jis virš dievų, Jis vienas tikras Dievas! ~Kuriam gi Dievui
3857 Pavas |           pražūt gyvai! ~Sugrąžink prie tikro Dievo klaidžiojant kreivai, ~
3858 Pavas |           skaisčios praeities ~Su vaiko tikybos šaltiniais!~ ~
3859 Pavas |                kunigo maldų!.. ~Štai ir tiltas!.. Nuo to tilto!.. ~O, Čičinskas
3860 Pavas |           svajonių, ~Išlepinti ir sotūs tinginiai!~ ~Ne jums jaunos tėvynės
3861 Pavas |             giliai?~ ~Ne, neapveiksite, tingios tamsybės, ~Vargo šešėliais
3862 INDU  |           pabučiavimų žarijos ~Ant lūpų tirpsta kaip medus! ~Kaip ta bitelė
3863 Pavas |              bėga. ~Taip gena pavasaris tirpstantį sniegą. ~Kur Roma? kur Roma
3864 Pavas |             trinkite baltas rankas!~Gal titulus, garsą sau gauste,~Dėmės
3865 Pavas |              Tik paskui sargybai aukso ~toj prasimušė lomoj". ~"Aš ne
3866 Lyrika|            žvaigždynų, ~Nežinančių, kas toji laiko atmaina.~ ~Jai vis
3867 Pavas |          Gudriai nusiplovęs kaip antras toksai, ~Pusiaukely ėmė žnairuoti
3868 Pavas |              Taip žmonės atšalę! Nuo jų toliau ~Man, rodosi, būtų vienai
3869 Pavas |         linksmas! ~Kaip vyrai keliaukim toliaus!~ ~Jei po amžių kada skaudūs
3870 Pavas |           praeitį malonią, ~Kaip laimės tolimas salas.~ ~Aš nežinau, kas
3871 Pavas |            žvaigždėtas,~Lydėjo širdis~Į tolimąsias, į numylėtas~Tėvelių šalis.~ ~
3872 Pavas |              jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti, ~Bet vėl kaip mane
3873 Pavas |            tamsumoj, ~Nusiminę Malburgo tolumo.~ ~Gal Žemaičių šalies milžinai, ~
3874 Pavas |              šalį.~ ~Štai antai mėlynoj tolumoj ~Iš po žemių bekyšąs skruzdynas - ~
3875 Pavas |           suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę?~Kas bent uždangos kraštą
3876 Pavas |                 lankus. ~"Šimtą rykščių toms mergoms ~Atskaityk, Kmita,
3877 Pavas |            Žadinai "sursum" stebėtinais tonais;~Dainiumi pašaukei savo
3878 Pavas |           meilužę uždainuos, ~Ji skamba tonuose liūdnuos.~ ~ O kai myli,~
3879 Pavas |             taip sunku?~ ~Bet nesiskųsi tosios galios, ~Kuri tau širdį
3880 Pavas |                sūnūs po Lietuvą plačią ~Tradicijoms girsis ryto.~ ~O gal ir
3881 Pavas |              Begarbinat lenkų dievus.~ ~Tradicijų savo nuo vakar dienos, ~
3882 Pavas |             Kada tik keliu važiavau pro Trakus,~Man verkė iš skausmo širdis;~
3883 Pavas |                plačiai, ~Kad stebuklais trauki žmones iš ugnies stačiai;~
3884 Pavas |                maža našlaitę apšvies?~ ~Trejybei pavesiu pirmuosius metus, ~
3885 Pavas |                 stačiai;~Nuo perkūnijos trenkimo, ~Nuo piktųjų užpuolimo ~
3886 Pavas |               rūsčiai:~Štai nuo Dubysos trenksmas prabilo, ~Griaudamas eina
3887 Pavas |                tebus! ~O Tau, Motinėle, treti! Tu melstis ~Į Dievą mane
3888 Pavas |       Skaudvilių, ~Nei Žemygalos medžių trijų, ~Nors jie vaizdūs už keleto
3889 Pavas |        šliaužėte slenksčius žemus? ~Ar, trindami baltas rankas, ~Nerausite
3890 Pavas |            nuodais įsisiurbus gija!..~O trinkite baltas rankas!~Gal titulus,
3891 Pavas |               verks be pastogės maža?~ ~Triskart sukukavo gegutė margoji. ~"
3892 Pavas |               užmerkti akis!..~Bet nors triukšmas už kalnų paliktų,~Argi norai
3893 Pavas |             žalio ežero bangų,~Toli nuo triukšmo, nuo vargų~Laivelis supa
3894 Pavas |              Rūpestingos dienos baigias triūsas veiklus;~Leidžias vakaras
3895 Pavas |           besijausti ~Gal kaip svetimoj troboj, ~Tik kad mažumų neskriausti~
3896 Lyrika|             dėlei moteriškės ~Graikų ir Trojos žudės narsūs karžygiai, ~
3897 INDU  |              apimt būtybių. ~Suteik, ko trokšdami Tau atnašaujam! ~Duok mums
3898 Pavas |                negali skaidrios širdies troškimo, ~Bent to nepavydėk, jei
3899 Pavas |                  Ir ateitį savo, ir jos troškimus, ~Ir savo jaunystės brangiausius
3900 Pavas |              glūdi tuštuma. ~Ne tai lyg trošku gryno oro, ~Ne tai pastogė
3901 Pavas |                ieškot idealo, ~Tai vien troškulį kęsti Tantalo.~ ~Kartais
3902 Pavas |                 nėra matęs! ~Net kraujo troškuliu besočius, ~Plienu apkaustytus
3903 Pavas |              bėgančio laiko:~Vaikas tik trukdo amžių darbus.~ ~Vyrai lietuviai,
3904 Lyrika|          milijonai! ~Kur jie dabar? Tik trūkę muilo burbulai? ~Ir mes
3905 Pavas |               svečiai!.. ~Bet Čičinskui trūksta oro.~ ~Ant alkūnės pasirėmęs, ~
3906 Lyrika|               peteliškės, ~Mokėdamos už trumpą meilę per brangiai~ ~Ją
3907 Pavas |             nors skundžiasi krūtinė ~Ir trykšta ašara baili;~O tu man valią
3908 Pavas |              rūmai, kur linksmai ~Šoko, trypė, šit ūmai ~Į kiaurąsias
3909 Pavas |          nebegerbdami tada,~Ėmė šokiais trypti kalną~svetima mada.~Ir dabar
3910 Pavas |                 renka;~Vien žodžiai: du trys iki ryto aušros ~Per kiaurąją
3911 Pavas |               žiebė spinduliai ~Ir jėga tryško begaline;~O atsikvėpęs sau
3912 Pavas |             vienas persiveža pačią ~Nuo Tulos ar Viazmos namo;~Maišyti
3913 Pavas |         pakalnės ties Kaunu;~Puošia jos tulpėmis Viliją srauną;~Myli lietuvę
3914 Pavas |            jaunimas, ~Negu kad rožių ir tulpių audimas.~ ~Vilijai Kauno
3915 Pavas |          nuliūdimo, skaudaus ir kieto, ~Tulže apkarto gražiausios dienos.~ ~
3916 Pavas |            belaukia galo ~Ir prakeikimo tulžį vemia, ~Ar į krūtinę peilį
3917 Pavas |              neša žmonių!..~ ~Laikas ir tuosius karo galiūnus ~Kaip perėjūnus
3918 Pavas |              mūsų upelių matutė, ~Dugną tur aukso, o veidą kaip dangų;~
3919 Pavas |           Kuriems mokintis noro stoka! ~Turėčiau dar nemaž maldos... ~Bet
3920 Pavas |        neprašiau, ~Bent tas mane gerbti turėjo!~ ~O jis nusisuko ir, baltas
3921 Pavas |                  Ne tiek gal turtų tada turėta, ~Ne tiek ir dubas išbranginta;~
3922 Pavas |            tėvynę - gražu! ~Aukščiausią turėti vadovą!~ ~Į darbą, į darbą,
3923 Pavas |              jos, gerai įgėrę, ~Siausti turime drąsos.~ ~Valdininkai ir
3924 Pavas |           vandenys upės, ~Kaip brangųjį turtą pagriebęs vagis;~O kapas
3925 Pavas |             Europos ir Azijos šalį;~Ten turtai pasaulio visi.~ ~Tautoms
3926 Pavas |                auksą nupirksi krūtinę: ~Turtingąjį verta mylėti karštai, ~Juk
3927 INDU  |         kasdieninės, ~Garbingai sūnumis turtingi.~ ~Kiekviena atnaša ir auka, ~
3928 Pavas |           neprotingos, ~Paklydimais gan turtingos, ~Neina žingsniais, bet
3929 Pavas |              tamsybės, ~Vargo šešėliais tuščiais! ~Miega krūtinėje jėgos-galybės ~
3930 Pavas |            ašara dėmėtos, ~Tau nepridės tuščios garbės.~ ~Ne mano kaltė:
3931 Pavas |            VERKŠLENANTIEMS POLITIKAMS~ ~Tuščių skundų, įgrisusių dejonių ~
3932 Pavas |                nei noro! ~Nurimus glūdi tuštuma. ~Ne tai lyg trošku gryno
3933 Pavas |                   Apsvaigę nuo lenkiško tvaiko:~Sudieu gi tada, jūs vardai
3934 Pavas |         melaginga, ~Dar baltuoja saulės tvane;~Dar baltuoja rūmai, garbė
3935 Pavas |                pakeltų puotas ~Protingo tvarinio likimas per žiaurus?~ ~O,
3936 INDU  |          paslaptį atverti?~ ~Iš kur tas tvarinių begalis įvairumas? ~Gal
3937 Pavas |      politiko-veikėjo,~Kursai visur tik tvarką griauna!~Bijau ir ponų-labdarių,~
3938 INDU  |                įvairumas? ~Gal to, kurs tvėrė, gal netvėrė, sumanumas? ~
3939 Pavas |               Amžių amžiais ~Nuo Pinsko tvikstančių balų ~Pro Punios kalną susimąstęs ~
3940 Pavas |                spinduliais iškaišytas, ~Tvinksta, rausta ir dega lyg veideliai
3941 Pavas |               aidais~Skambiai, plačiai, tvirtai, galingai ~Per kalnų kalnus,
3942 Pavas |            margo svieto:~Silpnas kelia, tvirtas griūva;~Nebijokim vargo
3943 Pavas |                 Lietuvos sūnūs ~Augs ir tvirtės veikaluos.~ ~
3944 Pavas |               nedaugel yra, ~Tačiau mes tvirti, jei riš vienybė;~Į darbą
3945 Pavas |                 vyrams pritinka emblema tvirtybės.~ ~Kad galva kaišysi, įsek
3946 Pavas |         užžavėta ežere. ~Ir pats ežeras tviskėjęs ~ten, už kalno, platumoj, ~
3947 Pavas |             begalinė ~Nuo pilno mėnesio tviskėjo.~ ~Gamtos ramumo ir svajonės ~
3948 Pavas |                ugnim savo krūtinės~ ~Ir tviskėti per amžius dvasia, ašaroms
3949 Pavas |             TUPI ŠARKA~ ~Tupi šarka ant tvoros, ~Nenuvaldo uodegos, ~Riečia,
3950 Pavas |                 Vienas kartas nemeluos:~Tykšta varpas burbuluos!..~ ~Žmonės-išminčiai
3951 Pavas |                 akių skaičiau be rašto ~Tylaus ilgėjimos begalę.~ ~Gamtos
3952 Pavas |               virė iš skausmo krūtinė, ~Tylėjau tačiau kaip naktis!..~O
3953 Pavas |                 kaip nerado.~ ~Bet argi tylėsiu, kad prisikėlimo ~Giesmė
3954 Pavas |                 malda skaudžia ~Į dangų tylinčiam Perkūnui?~ ~Lietuvi! pabučiuok
3955 Lyrika|               saulė leidos ~Ir šypsojos tylios ironijos skruostais;~Žmonių
3956 Pavas |               puošia lankai.~ ~Taip čia tylu, gražu!.. Vien keleivio
3957 Pavas |                 plotai.~ ~Štai tenai iš Tyrulių Venta, ~Pasisukus kairėn
3958 INDU  |                marių plotai! ~Apgaubtas tyruma gyvavimo šaltinis, ~Kaitros
3959 INDU  |                 E R T I M A I I Š I N D Ų R I G V E D O S~ ~
3960 Pavas |           Širdys, oi nešaltos, ~Aukštas ūgis, kojos basos, ~Nuo rasų
3961 Pavas |            Klaidu tarp miškų! ~Vien tik ugnys gaisrų ~Per Lietuvą kelią
3962 Pavas |           smalka ~Kyla Viešpačio garbei ūkai;~Dievui tinka gamtos nekaltoji
3963 INDU  |             Tamsa pradžioj akla tegludė ūkanota, ~O visuma lyg neaprėpti
3964 Pavas |              linksmai ~Šoko, trypė, šit ūmai ~Į kiaurąsias grimzda, skęsta... ~
3965 Pavas |            šarka ant tvoros, ~Nenuvaldo uodegos, ~Riečia, kraipo mandagiai.~
3966 Pavas |              Kokio vėjo bus piršliai?~ ~Uodegytę pakraipyk, ~Visą tiesą pasakyk:~
3967 Pavas |                   O į vakarus, margoji,~Uodegytės ar nemoji?~Ar nuo mylimo
3968 Pavas |                tada ~Iš šaknų jo greta ~Uoselis žalsvutis išdygo:~Skleidė
3969 Pavas |                 tą pat matęs ~Ir smarvę uostyt ten įpratęs.~ ~O vis dėlto
3970 Pavas |                mainos tarp kalnų žalių ~Upelis nuo margo dangaus;~Stebėsiuos,
3971 Pavas |      Mickevičiaus versta~ ~Vilija, mūsų upelių matutė, ~Dugną tur aukso,
3972 Pavas |           neišmels apgailėjęs.~ ~Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:~
3973 Pavas |                Kas apverks jų dalį? ~Už Uralo, žemės galo:~Ne po savo
3974 Pavas |               pasipūtęs! ~Išrauk ir tas usnis piktas, ~Kurios stačiai
3975 Pavas |                  Verkia jų kapai.~ ~Ten užaugau, iškentėjau ~Aš kančias
3976 Pavas |               iki plikas esi!~Plunksnos užaugs, gal padaigos jau kyba:~
3977 Pavas |                žeme, ~Ilsėsis, klajones užbaigęs visas!.. ~Išliksiu ne vienas:
3978 Pavas |            svetimi, ~Net žemės klajones užbaigus visas.~(P. Zofijai Römerienei,
3979 Pavas |           nedaug bepaliko:~Šaltas kapas užbėrė akis!~Ant pakrypusio kryžiaus
3980 Pavas |                  Net tuomet, kai kūnas, užbertas žeme, ~Ilsėsis, klajones
3981 Pavas |               ant smeltyno,~ Negyvai jį užbučiavus.~ ~O, paklausykit vakarais, ~
3982 Pavas |                padavusi man lyrą, ~Į tą užburtą vedė šalį, ~Kur takas ašaromis
3983 Pavas |            laimingo, jei kada sapnuoja ~Užburtas pasakas ir amžinas dausas, ~
3984 Pavas |                 dabar anų mergaičių~jau užburto rato,~Ant Medvėgalio viliojant,~
3985 Pavas |               mokslo nuvargę, ant galo ~Uždainuodavom Lietuva. Gerklės mums džiūvo, ~
3986 Pavas |                 džiovina, ~Kai užgieda, uždainuoja, ~Širdį taip griaudina.~ ~
3987 Pavas |                bernelį;~Bet kai meilužę uždainuos, ~Ji skamba tonuose liūdnuos.~ ~
3988 Pavas |                Kam trokšti pradengti tą uždangą-girią,~Kur slepia kelius ateities?~
3989 INDU  |          paleista, ~Naktis, žiūrėk jau, uždangalą rengia.~ ~Išvaizdą puikią
3990 Pavas |           tamsią amžių tolybę?~Kas bent uždangos kraštą mums praskleisti
3991 Pavas |                veido ašara neplovė:~Jam uždarytas bus Dangus!~
3992 Pavas |               Sejoja kritikai per rėtį;~Uždavinys mat įdomus - ~Aikštėn autentiškai
3993 Pavas |               dreba ten per amžius, nes uždegė ją - Dievas;~Apšviečia aukštus
3994 Pavas |             naktis nesumerkė akių, ~Kai uždegei jauną krūtinę!~ ~Kas suteikė
3995 Pavas |                 atskridę sapnai! ~Širdį uždegėt meile kaip šventi serafimai, ~
3996 Pavas |            žvaigždė ir čia, ant žemės, ~Uždegusi krūtinę stebuklais įkvėpimo;~
3997 Pavas |                  Krūtinę apkala ledais:~Uždekim meile sau krūtinę! ~Į kovą
3998 INDU  |              tik atskleidus, vėl naktis uždengia;~Vos šviesūs žirgai iš vietos
3999 Pavas |          Viešpatie, man kelią ~Parodęs, uždraudei sapnus, ~Ir aš, pažinęs
4000 Pavas |              ant lyros patsai kai kada ~Uždrožia!.. net giriose juokias gaida! ~
4001 Pavas |                jos būdą mylėti, ~Bet... užduotį savo supras:~ ~Per pokylius