EINA GARSAS

Eina garsas Prūsų žemės:

            žirgą reik balnoti;

Daug kryžiuočių nuo Malburgo

            rengias mus terioti.

Pasilik, sesute, sveika? Nuramink širdelę:

Aš pagrįšiu nepražuvęs j tėvų šalelę.

Daugel turtų pas kryžiuočius

            nuo senos gadynės;

Auksu žiba miestų bonės,

            šilko pilnos skrynės.

Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą,

Tau, sesyte, Šilko skarą, diržą auksu lietą.

Jau pavasaris išaušo,

            gieda vėversėlis, -

Nebegrįžta nuo Malburgo

            mielas bernužėlis!

Saulė leidos, buvo kova: kraujo daug tekėjo;

Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo.

Mano draugės gieda linksmos

            ir šilkais dabinas;

Man gi ašaros tik rieda

            ir kapai vaidinas!

Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių!

Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių!