NENORIU SAPNŲ

Ne, nenoriu sapnų,

Vien tiesos ir darbų;

Be atilsio noriu kariauti

Ir tada vien tiktai,

Kai sušvilpia žaibai,

Galiu krūtine atsigauti.

O tačiau kai kada

Nuliūdimo našta

Lyg spaudžia, lyg širdį griaudina;

Vakarinė žvaigždė

Ar nugirsta giesmė

Į tolimą šalį vadina!..

Kur lakioja mintis?

Ko taip žiba akis?

Kam ašaros veržias ir byra?

Aš patsai nežinau.

Tik Aukščiausio prašau,

Kad stiprintų verkiančią lyrą.

Kai ne kartą sunku,

Skųsčiaus lūpų kraštu,

Kam širdį Aukščiausias man davė?

O tačiau juk be jos

Ant šios žemės karčios

Poetai negims nesapnavę.