KO SIEKIU IR ALKSTU

Sapnų be kančios ir ramumo saldaus

Taip alksta pavargėliai žmonės,

O man tie šešėliai širdies neprigaus:

Aš noriu verpetų, karionės.

Tarp marių plačių kad užkaukia vilnis,

Plačiau man siūbuoja krūtinė;

Ir žiūri tolyn nusiblaivius akis,

Ir nori apimt begalinę!

Man meilės nereikia, kai siūlos pati;

Neapkenčiu jausmų silpnybės;

Vien žavi bekalbė širdis paslapti,

Kurios nepasieksi gilybės!..

Einu nesuprantamas vienas keliu

Be draugo, ir nieks nepalydi;

Nors verkia širdis, linksmai juoktis galiu,

Ir kūdikiai laimės pavydi.

Ko siekiu ir alkstu, vargiai bežinau!

Pasiekt nepasiekiama šalį?

Tik atilsio vieno kaip maro bijau,

Tik norai užmigti negali.