ŠIRDIS IR PROTAS

Tiek sykių proto prityrimas

Man širdžiai patarė tylėt,

O jai meilu - apsigavimas:

Ji nori amžinai mylėt.

Bet meilės žiedas laime žydi

Taip apgaulingai ir trumpai!

Pavydas ją erškėčiais lydi,

Ir skelbia gedulą varpai.

O ant nuvytusio jos lapo

Nukritus ašaros rasa

Nebatgaivins jau šalto kapo

Stebuklų priemone visa.

Nebatgaivins, kas sykį mirė,

Užgautas rytšalio šalnos?

Ryšiai, jau vienąkart iširę,

Nesusimegs ant rytdienos?..

Palieka skausmas ir kankynė

Nebeužgijančia žaizda!

Tuščia beskundžiasi krūtinė

Širdies sukruvinta malda!..

Širdele mano, suviliota

Ir apsiverkusi nesyk,

Išgirsk bent kartą sveiką protą,

Jo patarimo paklausyk?..