NUTRŪKO - NESUMEGSI

Nešu tau kartą paskutinį

Kančios ir apmaudo eiles!

Ne aš tą sudrumsčiau šaltinį,

Kurs pynė tau dainų gėles.

Jos, skausmo valandoj pradėtos,

Gražybių perlais nežibės;

Krauju ir ašara dėmėtos,

Tau nepridės tuščios garbės.

Ne mano kaltė: veidmainingai

Ne aš tau priesaikas dariau!

Ne aš nuvokiau sumaningai,

Kad dviem patikus bus gudriau.

O, visą širdį, visą sielą

Aš tau aukodavau kilniai!..

Tu auką, širdžiai vakar mielą,

Šiandieną žaislu išmainei...

Kad bentgi žaislas būtų švietęs

Skaistybe mirgančios žvaigždės!..

O, pasidžiauk! Mūsų pilietės

Ne jo slapčia tau pavydės.

Širdis krūtinėje man plyšta,

Bet žaist jausmais aš negaliu...

Sudieu! Kas buvo - nebegrįžta!

Ir mums nebeit vienu keliu!..