SKAUSMO BALSAS

Giedojau meilę, jauną viltį,

Skambėjo stygos man saldžiai;

Šiandieną tenka ar nutilti,

Ar verkt už išgamas skaudžiai.

Gana svajojus! Meilės vietą

Užims rūstybės skaudulys!..

Prašneks žaibais!.. Bet širdį kietą

Vargiai pajudins, atgaivins...

O jūs, kurie krūtinę jauną

Kas dieną šaldote ledais!

Kuriems madera gerklę plauna,

Kurie vien augate pilvais!..

O jūs, išlepę ir atšalę,

Apkurtę žiovaunat paikai,

Kai, nuo darbų-vargų išbalę,

Gal jūsų miršta kur draugai!..

O jūs, kurie taip daug žadėjot

Ir norus skelbėte gražius,

Kur šventą ugnį tą padėjot

Ir tuos sumanymus plačius?

Žinau, dabar jums daug nereikia:

Pavalgius atilsio saldaus;

Ir, nieko pikto kaip neveikę,

Kai mirste, tikitės Dangaus.

Apakę! Savo kelią matot

Tarp rožių, pokylių, juokų?..

O nelaimingi, nesupratot,

Jog žemė - tai šalis vargų!

Jog žemė - ašarų vietovė!

Ir nelaimingas tas žmogus,

Kurs veido ašara neplovė:

Jam uždarytas bus Dangus!