LIETUVA - DIDVYRIŲ ŽEMĖ

"Lietuva - didvyrių žemė"

Mūsų giedama seniai;

Bet iš tos didybės semia

Savo naudą tik velniai.

Bočių laurais pasipuošę,

Vien temokame svajot,

Ar, didžius planus paruošę,

Sau rimtai ant jų miegot.

Dirbti darbą, nešti naštą,

Braukti prakaitą dienos,

Pasišvęst už savo kraštą,

Jei to niekas nežinos, -

Tai per žema, negarbinga

Mums, didvyriams tos tautos,

Kur norėtų tapt galinga

Nuo Liepojos lig Brastos.

Mums platybių reikalauja

Bočių sienos, jų vardai,

Bet viduj šeimininkauja

Lenkai, žydai ir gudai.

Čia lietuvis besijausti

Gal kaip svetimoj troboj,

Tik kad mažumų neskriausti

Joms užtikrintoj globoj!..

Servilizmo atėjūnų -

Svetimtaučių dar ilgai

Nenustosme mes, galiūnų

Vakarykštieji vergai.

Bet savitarpy puikybės

Iki sočiai mums gana,

Jei tik yra galimybės

Ką prispausti letena.

Ministerijų pritvėrę,

Joms neskundžiame kasos

Ir iš jos, gerai įgėrę,

Siausti turime drąsos.

Valdininkai ir atstovai,

Demokratai, rods, visi,

Bet nejau tautos vadovai

Vaikščios pėsti ir basi?!

Automobiliais tik dunda

Su mergelėmis linksmi!..

Sąžinė tik tuomet bunda,

Kai už kyšius teisiami.

O tų partijų tarp mūsų,

Jų programų ir barnių!..

Tiek vargiai pas vargšą bl...

Atsiras už marškinių.

Vargo, skurdo mums nestoka,

Nesimato nei giedros,

Bet užtai jaunimas šoka

Iš aukų lig pat aušros!..

O Dievuliau, duok mums proto

Ir daugiau sveikos doros!

Argi jau ant mūsų ploto

Vienos usnys bekeros?