NUOLAT VERKŠLENANTIEMS POLITIKAMS

Tuščių skundų, įgrisusių dejonių

Gana! per daug, nenuoramos rėksniai!

Gana verkšlent jums, milžinai svajonių,

Išlepinti ir sotūs tinginiai!

Ne jums jaunos tėvynės saulė teka:

Per akinius joj viskas jums juodai!

Ne meilė jums i rūsčią širdį šneka,

Tiktai garbės užgautos apmaudai.

Jums viskas griūt, subirti viskas žada:

Jau parausti net patys pamatai!..

Belieka jūsų mylistą kaip vadą

Pagalbon melst: išgelbėk tu tiktai!

Juk buvo laikas, kad prie kito vairo

Stovėjote, išminčiai! Kuo tada

Nustebinot? Ne veltui nesidairo

Į jus dabar su ilgesiu tauta.

Dabar šalis, nuo jūsų nusikreipus,

Beeina savo išminties keliu,

O jūsų priešai užkampiais bešaipos,

Kad tapote verkšlentoju gailiu.

Ne kritikų, kur šmeižia, viską peikia,

Ne pranašų bedugnės ateities, -

Mums reikia tų, kur susikaupę veikia!

Daugiau darbų! Daugiau jaunos vilties!