LIETUVA DIDŽ/IOJO KARO METU

Sunkūs be galo laikai

Lietuvą brangią suspaudė:

Žūsta vergijoj vaikai;

Daugel jų priešas iššaudė.

Sodžių šimtai pelenuos

Vėjo nešiojami sauso!..

Žmonės tuščia aimanuos:

Niekas negirdi, neklauso.

Kur didžiavyriai tautos?

Veltui jie mums besapnavos?

Nėra jų! Gal kitados

Bočių tėvai jais didžiavos!

Daug išbėgiojo!.. Kai kas

Rusijoje skursta iš bado;

Mes gi sau laužom rankas,

Likę našlaičiais be vado.