ANT DRŪKŠĖS EŽERO

Man liūdna buvo ir sunku

Keliaut gyvenimo taku

Be draugo dar jaunam:

Kame pažvelgsi akimi,

Aplinkui žmonės svetimi;

Taip liūdna vien vienam.

Tekėjo mėnuo. Iš kalnų

Žiedai kvepėjo jazminų,

Žavėdami jausmus;

Tarp žalio ežero bangų,

Toli nuo triukšmo, nuo vargų

Laivelis supa mus.

Man ranką padavei jautriai

Ir jauną širdį atdarei

Bendros žvaigždės vardu:

Dabar ar juokias ateitis,

Ar sopa, verkia mums širdis -

Jaučiu ašai už du.