RIGI KULM

Nuo viršaus Rigi Kulmo, aukščiau debesų,

Išmatyt negali Lietuvos;

Vien tik dunkso aplinkui vainikas kalnų,

Apsisupusių rūbais žiemos.

O po kojų žemai stebuklingai graži

Žydi rožėmis Alpių šalis.

Susiūbavę žali ežerai keturi

Ją bučiuoja jautriai bangomis.

Nesigirdi garsų! Kiek ramumo danguos!

Nieks nebaido svajonių gamtos!

Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos,

Vien kaskados teškent nenustos.

Nuo kaskadų baltų lyg bažnyčių smalka

Kyla Viešpačio garbei ūkai;

Dievui tinka gamtos nekaltoji auka:

Laumės juostos ją puošia lankai.

Taip čia tylu, gražu!.. Vien keleivio širdis

Nenurimusi veržias toli!

Ir tą šalį norėtų pasiekti akis,

Kur Dubysos atkrančiai žali!