DIEVO MEILĖ

Tu, Aukščiausi, skaisčiausias mano meilės šaltinis!

Tave myliu, kaip myli sūnus tėvą geriausį:

O tačiau, kaip tas lapas rudeniop paskutinis,

Štai drebu, nes per teismą mane menką užklausi.

Tu - Jehova, aš - menkas! Aš menkesnis už menką.

Tu švenčiausių švenčiausias! Aš vien nuodėmė-griekas.

Tu sutvėrei pasaulį, nors Savęs Tau užtenka,

Aš po žemės pakalnę bevyniojantis sliekas.

Serafimai per amžius ugnim meilės Tau rausta,

Cherubinai lyg marės tviski Tau sidabrinės!

Ir aš degti norėčiau ugnim savo krūtinės

Ir tviskėti per amžius dvasia, ašaroms prausta!

O drebu vien, žemumą savo baisų pažinęs,

Ir drebėdamas myliu aukštos Tėvą tėvynės.