Previous - Next
Click here to hide the links to concordance
ANT PUNIOS KALNO
Ties
Nemunu
Seneli,
sveikas! Am˛ių am˛iais
Nuo
Pinsko tvikstančių balų
Pro
Punios kalną susimąstęs
Banguoji,
vengdamas salų!
Dievuliau
mielas! Nuo anos
Pirmos
praam˛iuose dienos,
Kai
versmių girdomas gausiai,
Čia slėniais tarp kalnų rausei
Vargingą vagą pirmutinę,
Ko iki šiol nesi girdėjęs?
Ir ko nematęs, neminėjęs
Per am˛ių eigą nuolatinę?
Kokių kalbų, tarmių, tautų
Iš bočių lopšio, iš rytų,
Pro tavo
vandenis neslinko?
Seniai
nutilo jų gandai;
Jei kur
išliko gal vardai,
Tai be prasmės, be savininko!..
Ne kuo tau, Nemune ramus.
Stebėtis, am˛iais tiek regėjus;
ˇiūri vienodai taip į mus,
Kaip ir į mūsų pranokėjus.
Ar girdei bandą masageto,
Ar kūną skito nugalėto
Nešei į vakarų mares,
Ar skraidė Vytautas antkrančiais,
Ar vokietys nelaisvės pančiais
Čia bandė ˛enklinti gaires,
Ar bruko kalbą lenkai-broliai,
Ar pravoslaviją maskoliai, -
Ramus, vienodas, paslaptingas
Eini sau am˛inu keliu
Ir į tautas pakeleivingas,
Su jųjų var˛tu atkakliu,
Sakyte tartumei sakai:
Nusiraminkite, vaikai!
Vis viena: ryt kapuos u˛migste?
Mane, kaip raidę, taip palikste.
O vis dėlto pro šitą kalną
Eini tarytum susitelkęs.
Ar kvapas pelenų ir kaulų
Tave taip jaudina padvelkęs?
Ar klyksmas tūkstančių krūtinių,
Anuomet kruvinų ˛udynių
Antkrančiais ir miškais tebgaud˛ia?
Ir keršyt vokiečiui bastūnui
Tuščia besiunčia malda skaud˛ia
Į dangų tylinčiam Perkūnui?
Lietuvi! pabučiuok po kojų
Krauju permirkusią čia ˛emę!
Pagerbk kapus tėvų-herojų,
Iš kur
ainiai stiprybę semia!
Tai
čia baisi, atmintina
Įvyko
drama kruvina,
Kokios
pasaulis nėra matęs!
Net
kraujo troškuliu besočius,
Plienu
apkaustytus kry˛iuočius
Jos
vaizdas šiurpuliu sukratęs!..
Tai kapas
Margio mil˛inų!
Nors
am˛ių šešeta sukako,
Kaip jie
- tik sauja pelenų!..
Tačiau
daugiau u˛ gyvus sako.
Lietuvi!
kurs dienos didvyriams
Paminklus
iš akmens kali
Ir juos
vainikais dabini,
Nurausk,
liūdniems tautos didvyriams
Net
neu˛ritinęs be vardo
Akmens
ant jų brangios duobės,
Kur
šiandien kapą ˛agrė ardo
Dėl pelno, be tautos garbės!..
Pagerbti kar˛ygius mokėjo
Ties Termopilėmis graikai,
O mes? Ar mūsų tik vaikai
Atlygins skolas pranokėjų?
Ant aukšto aukuro-kalvos
U˛ garbę-laisvę Lietuvos,
Kaip jos auka, galvas padėję,
Ilsėkit kaulai pranokėjų
Pastogėj mėlyno dangaus,
Sargyboj Nemuno ramaus,
Vien apraudojami tik vėjo!..
Ilsėkit, brangūs pelenai,
Garbingai ˛uvę u˛ tėvynę
Ir sau nevystantį nupynę
Vainiką, Margio mil˛inai!
Previous - Next
Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL