LAIŠKAI

I

Skubėk, laiškeli, ten, kur širdelė

Sau apsirinko brangią vietelę!

Bėk prakalbėti, meilę laimėti,

Linksmybės saulei veide žibėti.

II

Taip malonu draugą mielą

Man bebūtų jausti arti,

Jam atverti savo sielą,

Nuo širdies žodelį tarti!..

Bet ar šaltas laiško žodis

Visą širdį beparodys?

III

Mano mieliausia

Širdelę klausė,

Ką atsakyti į šį laiškelį?

Ar žodį duoti?

Ar dar svyruoti?

Ar sau belaistyt rūtų darželį?

Oi, ne svyruoti,

Tik žodį duoti,

Karštai mylėti jauną bernelį

Ir jam užmauti aukso žiedelį!

IV

Skubėk, laiškeli, į tą šalelę,

Kur tankiai bėga mano širdelė,

Ir ne tiek grože žodžių tuščia

Prašnek į draugą siela slapčia!

Ir daugel, daugel, kas tik širdyje,

Tegul tarp mūsų vėlei atgyja!

V

Bėk, laiškeli, į kelionę,

Nešk, laiškeli baltas,

Draugui meilę ir guodonę,

Ir mintis nešaltas.

Bėk, prakalbink draugą seną

Iš jaunystės metų

Ir paklauski, kaip gyvena

Tarp vargų verpetų.