Previous - Next
Click here to hide the links to concordance
TAIP MAŽA PARAMOS
Taip maža
paramos ant žemės:
Daug
verksmo, skausmo ir kančios!
Retai
dangus, rūsčiai aptemęs,
Prašvinta
ant našlės-galvos.
Bet kas
pažino įkvėpimą,
Jo aukštus,
dangiškus jausmus,
Kas gavo
brangų atminimą,
Tas
čia našlaičiu nebebus.
Tam ir
nakčia žvaigždelė švies,
Tarp
skausmų jam saldžiai kalbės;
Nors tarp
žmonių neras širdies,
Bet
nemylėt jų nemokės.
Tas
iškentėjusią krūtinę
Apkaitins
giesmėmis dangaus,
O
ašarėlę sidabrinę
Ant veido
meilė teišspaus.
* * *
Seniai aš
laukiu išsiilgęs,
Dažnai
meldžiuos karšta malda:
Sugrįžk,
sugrįžki, valanda,
Kad
skruostus ašara suvilgęs,
Paliesiu
lyrą kaip tada,
Kai
žėrė jaunas įkvėpimas,
Jos
balsui pritarė jaunimas.
Previous - Next
Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL