DIDYSIS ŠEŠTADIENIS

Kam raudos ir verksmas prie karsto Mesijo?

Raminkis, pasaule visa!

Kas neša gyvata, mirties tas nebijo;

Jo pagarbai - dvasios tyla!

Palaimintas Vaisius, kurs žmogų pakėlė,

Ant kryžiaus iškeltas patsai!

Kurs žmogui kaltam, atgailos ašarėlę

Išspaudęs, atleidžia visai.

Nuo saulės rytų iki jos užtemimo

Ant kryžiaus ištiesęs rankas,

Jis paskelbė žemei laikus atgimimo;

Laimingas, kursai Jį supras!

Apkaltos jau pančiais tamsybių galybes:

Jokūbo nušvito žvaigždė!

Silpnos moteriškės atleista kaltybės

Per ją - Izraelio garbė!

Kam raudos ir verksmas prie karsto Mesijo?

Raminkis, pasaule visa!

Kas neša gyvatą, tas mirti nebijo:

Jo garbei - tik dvasios tyla!