TĖVYNĖS DAINOS

Tėvynės dainos, jūs malonios.

Taip širdį žadinat saldžiai!

Kodėl tai mūsų gražios ponios

Negieda jūsų gan seniai?

Akutės melsvos, rankos baltos,

Bet širdys jų kaip ledas šaltos.

Sesutės mūsų nuo senobės

Dėvėjo margus rūbelius;

Dūzgeno plonas, baltas drobes

Ir koja suko ratelius.

O iš karštos jaunos krūtinės

Skambėjo dainos sidabrinės.

Kaip rožės jos tada žydėjo

Ir lankė rūtų darželius,

Dar vainikus žalius dėvėjo

Ir šilko kaspinus žalius;

Dainavo, gerbė žalią rūtą,

Kęstučio žirgą ir Birutę.

Kalbos nemindžiota gimtinės

Nei dainų mūsų Lietuvos;

Neskundės vyras nusiminęs

Dėl meilės moterų lengvos!

Tada už auksą nemylėta,

Tada už dainą nemokėta.

Kas atdarytų aukso skrynią

Tėvynės dainų malonių?

Ir kas prižadintų gadynę

Sesučių, dainomis garsių?

Tėvynės dainos, jūs auksinės,

Be jūsų šąla mums krūtinės!