SLENKA DEBESYS PILKOS

Slenka padangėmis debesys pilkos;

Slenka iš kur, nežinai.

Apgulė sielą mintys-vagilkos,

Griauždamos kaip kirminai.

E, jūs nenaudėlės, siurbėlės-dielės,

Slenkančios juoda minia!

Mintys beširdės, mintys besielės,

Negi apveikste mane?

Saulė, žinau, įkyriai debesuotą

Dangų nušvies spinduliais,

Mėlynę skliautą neišmatuotą

Džiaugdamos žemei atskleis.

Man tik vienam, debesų nusiminę,

Saulės nešvies spinduliai?

Ko gi man liūdna? Ko gi krūtinė

Taip atsiduso giliai?

Ne, neapveiksite, tingios tamsybės,

Vargo šešėliais tuščiais!

Miega krūtinėje jėgos-galybės

Tik išsiręšiu pečiais.

Tiktai išsiręšiu, tiktai atsikvėpsiu

Oro grynesnio plačiau;

Visą žmoniją meile apglėbsiu,

Ją pamylėsiu skaisčiau.