IŠVAŽIUOJANT

Palaimink, Viešpatie, kelionę,

Kurioj pro ašarų miglas

Palydžiu praeitį malonią,

Kaip laimės tolimas salas.

Aš nežinau, kas priešais laukia:

Tik pilkos dienos ar vargai?

Bet neramios širdies netraukia

Kita šalis, nauji draugai.

O norint kartą, norint vieną

Man leisk pažvelgti atgalios

Ir vakarykščią brangią dieną

Prispausti prie širdies gailios!

Bet Tu, o Viešpatie, man kelią

Parodęs, uždraudei sapnus,

Ir aš, pažinęs šventą valią,

Einu, Apveizdai paklusnus.

Einu, nors skundžiasi krūtinė

Ir trykšta ašara baili;

O tu man valią geležinę

Užtat mylėdamas kali.

Einu kaip amžinas keleivis

Be prieštaravimo maldos

Ir laimę čia tik kaip praeivis

Žinau iš tolimos gaidos.