BETURČIAMS

Kas vargdienį žmogų, beturtį priglaus,

Kad rūmams paskirta žibėtų?

Kas širdį parodys dėl vargšo tamsaus,

Kad nėra už tai, kas mokėtų?

Juokavimų žemėje skrenda balsai,

Už auksą nupirksi krūtinę:

Turtingąjį verta mylėti karštai,

Juk aukso jėga begalinė!

"Apkaišę kasas mirtų stiebais žaliais,

Gyvatos garduokimės taure!"

"Juk laikas taip bėga! Ruduo kai ateis,

Derėsmės su giltine žiauria".

Bet ten be pastogės vaitoja gailiai!..

Ar skundas užmirs jam be žado?

Ar atbalsio jokio neras sopuliai?

Ar broliai leis mirti iš bado?

O, žemė - plati ir tas skundas žmogaus

Be atbalsio skris per platybę!

Tik Viešpats galybių išgirs iš Dangaus;

Bus gobšui skaudi jo rūstybė.

O Dieve teisingas! Be tavo globos

Varguolis kentėt negalėtų;

Kuo guostųs jisai be gyvatos antros?

Baisu, jei į ją netikėtų!

Prakeiktas, kurs pragaro juodo nuodais

Jam tikinčia šaldo krūtinę!

Prakeiktas beširdis, kurs velnio nagais

Jam viltį išplėš paskutinę!

* * *

Kauno miesto aikštėj veršis baubia griaudingai

Aukštinelkas ant ratų plikų:

Žydas veža jį pjauti ir masto pelningai

Jį nupirkęs iš "gojim" paikų.

Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo!

Žmonės ramūs sau žengia taku;

Ką jiems veršis? Man širdį giliai suskaudėjo,

Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!

Ar tai vienas beširdės gamtos sutvėrimas

Ko tai šaukias... už būvį kovoj!

O, nurimki, beviltis, beprasmis šaukimas,

Kurs beribėje dingsti mėlsvoj!..