VINTAS

Jei nori draugijoje nieku nebūti,

Mokinkis išgarbinto vinto!

Tą vieną svarbiausia pašalinęs kliūtį,

Sau stosi ant kelio ištrinto.

Prie vinto nereikia gražios iškalbos;

Šiandieną ne ji liaurus renka;

Vien žodžiai: du trys iki ryto aušros

Per kiaurąją naktį užtenka.

Garbingos matronos, kurių liežuvėliai

Tarškėdami sukas ratu,

Prie vinto nurimsite bent valandėlei

Ir drauges bus šmeižt nesklandu.

Prie vinto nereikia nei didelio proto!

Atimti-pridėti gana.

Prie vinto bus lengva ir kojoms pilvoto,

Ir kam pavyduoklė žmona.

Be vinto žmogaus lyg nepilno dar meto:

Gerai, jei pakenčiamas bus;

Negaus pagarbos, nors kalbėtų iš reto

Ir žydų skaitytų raštus.

Jei vintą mokėsi, tavęs neapleis

Kaip mylimą svečią pakviesti;

Su vyrais didžiais, generolais garsiais

Galėsi greta atsisėsti.

Jei kokį norėsi aprūpint dalyką.

Tai vinto mokėt bus naudinga:

Nieks sauso neklauso, nedirba už dyką:

Prie vinto pakviesk reikalinga.

Šimtinę įbrukti - gal neatsargu:

Supyks!.. Bet pralošt jam gali!

Ir reikalas tavo praslys kaip ledu,

Ir pirštai nebus sutepti.

Kišenė - tuščia! Irgi vintas padės:

Prikimši... ne savo, tai kito!

Nenori garsaus piniguočio garbės:

Per vintą ar vienas nukrito?

Tau laiko per daug: iš bėdos išvaduos

Prie vinto susėdę draugai;

Ir nieks dykaduonio tau vardo neduos,

Ir laikas netęsis ilgai.