SKAUSMO SKUNDAS

Už tatai, kad tave, tave viena tiktai

Nuo jaunųjų dienų aš mylėjau karštai,

Kad tau įkvėptas, amžinas giesmes po kojų

Iki šiol nenuilsdamas klojau ir kloju,

Kad kai pranašas tau atgimimą skelbiau

Ji už savo gyvybę pamilęs labiau!..

O, už tai tavo priešai manęs nepamėgo

Ir į aukštas angas, dantis grieždami, bėgo!

Deja, ten už aukštų, už galingų angų

Nuo Jugurtos laikų nesunku pirkt draugų:

Neburnok, kad lig šiolei ten viskas venale,

Betgi duota pakampių šmeižtams visa galia!.

Ir šitai kaip kareivis nelygioj kovoj

Be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj

Aš perblokštas ir vienas!.. O mano tėvynė?..

Gint ji savo sūnų kitados garbę gynė!

Bet dabar be garbės, be sostinės pati

Vien tik partijų partijoms dirva plati.

1927.VIII.22