POETUI MIRUS

Poeto paslaptis, jausmus

Sejoja kritikai per rėtį;

Uždavinys mat įdomus -

Aikštėn autentiškai išdėti.

Išvilkę žmogų akyse

Prieš sočią, žiovaunančią minią,

Prekiauja gyva jo dvasia

Ir rodo perpjovę krūtinę.

Išplėšę žingeidžiais kabliais,

Jo širdžiai atilsio ramybę,

Neklaus, ar pūna kaulai leis

Paliesti savo šventenybę.

O, nelaimingas! Įstabia

Pagerbęs giesme meilės rytą!..

Nedovanos tau nei grabe,

Atvožę amžinatvės plyta.

Skurdžios gyvatos sūkury

Neradęs laimės nei ramumo,

Tu irgi dulkėse turi

Besigailėt širdies jautrumo!