DUETAS

Jis

Nesek sau rožės prie kasų:

Ji širdį jauną pavilios;

Dėl tavo meilės nebylios

Kas nepamirš vargų visų?

Ji širdį jauną pavilios.

Ji

Duok ranką man, jei tau sunku:

Aš vesiu ją žvaigždžių keliais,

Vainikais pindama žaliais,

Erškėčius raudama taku,

Aš vesiu ją žvaigždžių keliais.

Abudu

Naktis graži. Kvapai žiedų

Svaigina alpstančius jausmus;

Liūliuoja, supa, neša mus

Aukštai nuo žemės valandų!..

Svaigina alpstančius jausmus.

Jis

Svajonių mano ir kančios

Tu nesuprasi niekados;

Tik gaila bus tau valandos

Kaip mano ašara skaisčios!..

Tu nesuprasi niekados.

Ji

Ant tavo vyriško peties

Duok pasiguost žmonių varguos!

Aukštai girdi? Aidai danguos!..

Tu neužmirši tos nakties!..

Duok užsimiršt žmonių varguos!

Abudu

Naktis graži. Kvapai žiedų

Svaigina alpstančius jausmus;

Liūliuoja, supa, neša mus

Aukštai nuo žemės valandų!

Svaigina alpstančius jausmus.

VASAROS NAKTYS

Ramios, malonios vasaros naktys;

Medžio užmigęs nejuda lapas;

Viskas nutilo, viskas nurimo,

Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.

Viskas užmigo, viskas nurimo;

Žemę apsupo meilės svajonės;

Neša jos sielą, neša, liūliuoja,

Ilgesio pilnos ir įkvėpimo.

Vasaros naktys, ramios, malonios,

Atilsiu liūdną širdį viliojat!

Tiek tų ant žemės sielvartų, vargo!..

Jūs tiktai vienos ramios, vienodos.

Ramios, vienodos! Magiška jėga

Migdote gamtą saldžia svajone!

Kam gi nemigdot mano troškimų?

Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?

Noris apimti visą pasaulį;

Noris mylėti Dievą aukščiausį;

Noris pasiekti amžiną grožį!..

Ko gi taip liūdna? Ko gi taip ilgu?