Lyric

  1 Inc|           gamtos akimirka, iš kūno ir kraujo. Didžiausioj girioj,
  2 Inc|            nei baimės. Ji manyje - ir aš joje. Tokia pilnatvė
  3 Inc|            aš joje. Tokia pilnatvė ir harmonija, kada žmogus gali
  4 Inc| užvaldžiusi regėjimą saulėlydžiais ir saulėtekiais žaliame horizonte,
  5 1  |     tamsoje ~kaip dvi žvaigždės.~ ~Ir devynbalsės giesmė ~nutiesė
  6 2  |         rytas lemia~Gyvent, mylėt.~Ir aš lašu norėčiau pult į
  7 2  |          lašu norėčiau pult į žemę~Ir susiliet...~Arba sugert
  8 3  |           DŽIAUGSMAS~ ~Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių ~Kaip
  9 3  |           sužaliavau. ~Tu atėjai - ir aš upelėm, ~Plačiaisiais
 10 3  |  Plačiaisiais ežerais sualsavau.~ ~Ir, rodos, aš - pušis ir garbana
 11 3  |              Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia ~Nušluostau
 12 3  |        ašarą nuo debesėlio veido. ~Ir saulėje plasnoju dulkele, ~
 13 3  |         saulėje plasnoju dulkele, ~Ir žemėn tarsi grūdas gimti
 14 3  |        Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė. ~Pasaulyje tik
 15 3  |            Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.~ ~1958.VII.11~ ~ ~*~ ~
 16 3  |                Naktin tik išeinu - ir vėjas apvynioja ~Šilku man
 17 3  |           Šilku man lediniu rankas ir veidą. ...~Vis tiek matau,
 18 3  |         Pavasarį putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - nesibaigianti
 19 3  | nesibaigianti daina,~Nepakartojama ir nesudrumsčiama.~Pasiklausysiu
 20 3  |            Pasiklausysiu valandėlę~Ir sutirpsiu~Vienos gaidos
 21 4  |       apdengs ~Viso kiemo takelius ir pėdas, ~Saulės lūpų šiandien
 22 4  |   vidudienis kamienų drobę baltą, ~Ir sruogeles žaliąsias te pietys
 23 4  |          kamienų jūsų drobę baltą,~Ir sruogeles žaliąsias tekedens
 24 6  |        rasos -~Per kraštus lyg ims ir pasilies.~Kažin kas čia
 25 6  |        Pieva šilkine basa brendu. ~Ir jaučiu - į kraują suteka
 26 6  |             į kraują suteka rasa. ~Ir iškart užgyja daug žaizdų... ~
 27 7  |         kas nors, paims kaip savo ~Ir vėdryną šviesų, ir varpelį...~ ~
 28 7  |           savo ~Ir vėdryną šviesų, ir varpelį...~ ~1959~ ~ ~* ~ ~
 29 7  |          dugną, veidu palytėt...~ ~Ir tai kas, kad nieko neturiu. ~
 30 7  |          nieko neturiu. ~Saulė ryt ir į mane pasižiūrės. ~Taip
 31 8  |            kodėl tiek surandu?..~ ~Ir žaibų naktis čia neužbartų - - ~
 32 8  |            neateina antrą kartą.~ ~Ir neįsileista - nesugrįš. ~
 33 8  |           neįsileista - nesugrįš. ~Ir neįsileista - nesugrįš - -~ ~
 34 9  |         keliant - padegė šakelę - ~Ir išsklaidė rūką - gulbės
 35 9  |     plakasi miškely ~Šildo drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~Spalio
 36 10 |         slenka, ~Apkabina lazdynus ir lanką. ~Ant akiračių juodo
 37 10 |       išbluko. ~Miega smilgos jame ir šilojai. ~Vidur lauko, tykojant
 38 10 |            šviesuliu eglė groja.~ ~Ir kai viskas užmigs pilkumoj, ~
 39 10 |            juodo akmens iškaltos. ~Ir medžių tamsą skrodžia ~Beržo
 40 10 |            Šimtmetės eglės rūsčios ir šaltos. ~Rūsčios ir šaltos!~
 41 10 |        rūsčios ir šaltos. ~Rūsčios ir šaltos!~Į saulės versmę
 42 10 |            Eglyno skliautas niūrus ir juodas, - ~Išaugau baltas.~ ~
 43 11 |       Baltą galvą į vėją pakelsi. ~Ir klausysies pro mėnesieną ~
 44 11 |         šydą - numesi ~Žemės kvapą ir medų ištiesi - ~Uogą - širdį
 45 12 |         palikai? ~Pilną šilo kvapo ir čiulbėjimo - ~Ir su ašara
 46 12 |        šilo kvapo ir čiulbėjimo - ~Ir su ašara dugne...~ ~1960~ ~ ~
 47 13 |       raudoną šaltinį. ~Mano meilę ir šauksmų, - ~Vėtrą pavasarinę.~ ~
 48 13 |                Vėtrą pavasarinę.~ ~Ir mano rūpestį sunkų ~Žemė
 49 13 |           vasarą - ~Vėjas, kraupus ir šaltas...~ ~Laikyk tu mano
 50 13 |            tu mano meilę, ~Skausmą ir prakeikimą!~ ~...Palei svyruoklius
 51 13 |        kalno čia beržai berželiai ~Ir žemuogės - lašai raudoni. ~
 52 14 |            gyvens?~ ~Lankos baltos ir geltonos - ~Žemės žodžiai
 53 15 |        savo pasaulį, žaliaskliautį ir gyvą? ~Lapų kraujo srovenimu,
 54 15 |        kraujo sruvenančio gurkšnį ~Ir viršūnių simfonijos amžiną
 55 15 |        Jums nešu savo ašarų šviesą ir šilumą, ~Savo džiaugsmą
 56 16 |      baltom aureolėm... ~Tik čia - ir niekur kitur - ~Tu būsi
 57 16 |            saulei lupas praversi, ~Ir jokioj kitoj planetoj ~Nerasi
 58 16 |       Nerasi taip mylinčių rankų, ~Ir jokiam kitam pasauly ~Tu
 59 16 |        nemokėsi laukti... ~Tik čia ir niekur kitur -~Reikalingiausias
 60 17 |      SAULĖLYDIS~ ~Visą dieną ūkavo ir verkė,~Tarsi žemėj ko ieškodama,
 61 17 |            pavakarėn pūga nuščiuvo~Ir kiekviena snieguole prisiglaudė
 62 17 |        žemės.~Tarp stogų snieguotų ir sakų~Saulė prasisunkė -
 63 18 |       geltona šviesa ~Saukia vardu ir šaukia be vardo. ~Kojos
 64 19 |           klevai~Skamba savo šakom ir lapais. Kur žydi~Ramybe
 65 19 |            lapais. Kur žydi~Ramybe ir jaukumu kvapios bulvės melsvai...~ ~
 66 19 |        pakirs… ~Čia kelio pradžia. Ir niekas, ~Niekas manęs nuo
 67 20 |    laikrodžiams mušant vidudienį. ~Ir miestas, nematomas niekam,~
 68 20 |    Kiekvieną rūpesčio aiženą~ tyla ir meile nugludina.~ ~Čia tiltai
 69 20 |  žaliavynes. ~Čia atokaitoj saulės ir džiaugsmo -~ aikštės, kvepiančios,
 70 20 |         kvepiančios, žemuoginės.  ~Ir girios naktovidy -~ akivarų
 71 21 |         NERINGOS PUŠYS~ ~ Jos eina ir eina -~ Per Neringos klampų
 72 21 |         vakario,~ Aukštos, bežadės ir bešakės - pušys -~ Su išsiūbuotom
 73 21 |           audrų nenumaldomo gausmo ir žuvėdrų~ Verksmo našta. -~
 74 22 |             Sušildyta jo ištvermės ir kraujo.~ ~Užtvenkus vyzdžiuos
 75 22 |        mane, laikyk mane stipriai!~Ir daug tu reikalauk - tarsi
 76 24 |           saugosiu - tyli - ~Girių ir naktų žalioj gelmėj... ...~
 77 24 |         naktų žalioj gelmėj... ...~Ir liepsna man veidą užgaus... ~...
 78 24 |            man veidą užgaus... ~...Ir liepsna bandys lyg paukštė
 79 25 |        BARELIAI~ ~Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto
 80 25 |      suplėšyto lizdo~O rugiai gula ir gula baltu šešėliu, -~ Bėkit,
 81 25 |     šešėliu, -~ Bėkit, bareliai.~ ~Ir varpų nuleistos galuos tiesias
 82 25 |       galuos tiesias po dalgiais, ~Ir žemė svaigiai pakvimpa vasara
 83 25 |           svaigiai pakvimpa vasara ir namais, - ~ Bėkit, bareliai.~ ~
 84 25 |            išsekusių vasaros upių ~Ir žąsų pulkais atplaukiančio
 85 26 |          kąsniu prieitų jos lūpas ~Ir pavirstų į kraujo lašelį...~ ~...
 86 26 |     Pasikelsiu kelionėj suklupus. ~Ir nebus žingsnio paskutinio. - ~...
 87 26 |            VIII.27~ ~ ~*~ ~Sniegas ir debesys laukuose~Išbarstyti
 88 27 |         pat nepakartojamas. ~Gyvas ir šiltas. ~Paliesk,~ taip
 89 27 |           taip pat pajusi pulsą... Ir šešėlių~ žymę...~Ir nudundėjusių
 90 27 |       pulsą... Ir šešėlių~ žymę...~Ir nudundėjusių perkūnijų dusloką
 91 27 |         perkūnijų dusloką aidą... ~Ir saulės pažadą... Ir vėtrų
 92 27 |                Ir saulės pažadą... Ir vėtrų įdrėskimą... ~Ir linksmo
 93 27 |             Ir vėtrų įdrėskimą... ~Ir linksmo strazdo švilpiantį
 94 27 |    nusileis ~Laiptais, aksominiais ir tyliais... ~Lyg balandį
 95 28 |           Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę. ~Tolimas kelias -
 96 28 |       vakarą mes rasom pasiklosma ~Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.~ ~
 97 28 |  apsiklosma miglom kaip šilkais.~ ~Ir kai juodai nusirpusių vasaros
 98 29 |            visus lapus:~Neapykantą ir džiaugsmą,~Sielvartą ir
 99 29 |            ir džiaugsmą,~Sielvartą ir miražą,~Baimę ir valią, -~
100 29 |         Sielvartą ir miražą,~Baimę ir valią, -~Ir nuogu ilgesiu~
101 29 |          miražą,~Baimę ir valią, -~Ir nuogu ilgesiu~Lyg pirmu
102 29 |       Nupiešiu~Skrendantį paukštį.~Ir šimtu savo šakų ir šakelių,~
103 29 |        paukštį.~Ir šimtu savo šakų ir šakelių,~Aitrių ir suaižytų,~
104 29 |            šakų ir šakelių,~Aitrių ir suaižytų,~Apkabinsiu~Kaip
105 30 |            gaižus pelenuoti vėjai,~Ir kraujo skonį žemė jau pamiršo...~
106 30 |          skonį žemė jau pamiršo...~Ir kvepia krosny duona... Tik
107 30 |         duona... Tik tavęs nėra...~Ir duona kvepianti sudrumsčia
108 30 |        kvepianti sudrumsčia viską,~Ir seną baimę iškelia į viršų...~ ~...
109 30 |            iškelia į viršų...~ ~...Ir pirštai vėl tuos vokus vėstančius
110 31 |    VERPĖJOS~ ~Dūzgė klevo ratelis, ir bėgo ir bėgo siūlas.~Žiemos
111 31 |       Dūzgė klevo ratelis, ir bėgo ir bėgo siūlas.~Žiemos naktis
112 31 |         žiūrėjo sidabro diemedžiu.~Ir bėgo lino siūlas, į sunkų
113 31 |             į sunkų suėmęs kamuolį~Ir mano riksmą, ir tylą - ir
114 31 |            kamuolį~Ir mano riksmą, ir tylą - ir tylą, ir mano
115 31 |          Ir mano riksmą, ir tylą - ir tylą, ir mano riksmą...~ ~
116 31 |         riksmą, ir tylą - ir tylą, ir mano riksmą...~ ~Vidunakčio
117 31 |   atskubėjo dvylika laumių verpėjų~Ir su savo rateliais aplink
118 31 |      rateliais aplink mane susėdo.~Ir bėgo lino siūlas - o balsvas
119 31 |          balsvas kuodelio rūkas! -~Ir sesių nuotakų nuometams,
120 31 |           sesių nuotakų nuometams, ir mano brolių įkapėms..~ ~
121 31 |       sąnarius nuo ežero vandens, ~Ir džiūsta burna, ir akys drėksta
122 31 |        vandens, ~Ir džiūsta burna, ir akys drėksta nuo vėjo... ~
123 31 |          marškinių neišvelėja...~ ~Ir ką aš motinai parėjusi pasakysiu?.. ~
124 31 |     motinai parėjusi pasakysiu?.. ~Ir žydi marškiniai, ir žydi
125 31 |                Ir žydi marškiniai, ir žydi raudonom tulpėm. ~O
126 31 |       plačioj lygumoj -~ ant rogių ir šarvuočių provėžų - ~ susiūbavo
127 31 |      plačioj lygumoj -~ ant žmonių ir eglių kaulų - ~ nusileido
128 32 |           visą namą -~Lova paklota ir skobniai tušti.~Aš apieškojau
129 32 |       girią -~Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.~ ~Tik čia -
130 32 |         atsakė: žemėj tavęs nėra. ~Ir atsakė debesys: nėra danguj.~ ~
131 32 |       atlauš?~ ~Rytą pievos šaltos ir skaudžios. ~Rankos karštos
132 32 |         skaudžios. ~Rankos karštos ir tuščios ilgą vakarę.~ ~Pasakyk,
133 33 |        nuplautas duris ~Kaip gyvos ir kvepiančios pilnatys?..~ ~
134 34 |           skambėjo lietūs, ~Vėjams ir strazdams užteko vietos...~ ~
135 35 |      iškėlęs,~toks pilnas drebulio ir atkaklumo.~ ~Dar vėjas žvarbus
136 35 |     atkaklumo.~ ~Dar vėjas žvarbus ir drėgnas, ~ dar šerdis uos
137 35 |           paukščiai turi ~ saugius ir šiltus namus.~ ~1966~ ~ ~
138 36 |      gruodžiui,~ stogam apsnigtiem ir saulei… ~Po vidunakčio lyg
139 36 |          gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai… ~Nedrąsiai dainuoja
140 36 |       gatvė, šerkšnu apsigobus... ~Ir paspringstu džiaugsmu lyg
141 36 |           lyg per dideliu kąsniu. ~Ir taip spindi saulė, ~Kad
142 36 |           vidudienį. ~Saulė, mėnuo ir žvaigždės - ~Visi jie pasislėpė
143 36 |        vėtrai, pratrukusiai liūtim ir smėliu. ~Liko tik pienės
144 36 |          dubenio ~Miško vandenį -~ ir kankinamai mėlyną dangų ~
145 37 |              Sklidinas upių tėkmės ir tylos kaitrios. ~Nori? -
146 37 |      neramų liepų žalsvą pavėsį...~Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė
147 37 |       žalsvą pavėsį...~Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė~
148 37 |             dugne...~Akis užmerk -~ir gerk,~tūkstantį metų gerk -~
149 37 |      tūkstantį metų gerk -~už save ir už mane...~ ~1966~ ~ ~*~ ~
150 37 |            tai nusilenksiu ~ žemei ir dangui.~ ~1969~ ~ ~
151 38 |      žiogai (iš praamžių) -~ dabar ir visados. ~Žali obuoliai
152 38 |    obuoliai pavirs~ į vasaros kūną ir kraują. ~Tarp dangaus ir
153 38 |           ir kraują. ~Tarp dangaus ir ežero mėlynumo~ plūsta rugių
154 38 |         plūsta rugių šviesa,~ lygi ir minkšta,~Kaip nuolankumas
155 38 |            Aš meldžiuos į žvaigždę ir į žolę,~Į šaltinio gyvą
156 38 |         šįvakar už visus -~Šventus ir prakeiktus - už tiesius.~
157 38 |  konclagerius~Jungia~Vienas~Kraujo ir ugnies laukinis tiltas...~...
158 38 |      supiltas...~...Pilkas vakaras ir paukštis pilkas..~Aš meldžiuos
159 39 |      perkūnija. ~Išdžiuvo šuliniai ir diemedžiai. ~Užgeso naktigonių
160 40 |         sparnai šimtąkart~ budelių ir pranašų nukirsti. ~Mes jau
161 40 |     žiūrėti pro apledėjusį stiklę ~Ir naktį per pūgą supti~ žiemkenčių
162 40 |           turi likti.~ Prie smilgų ir eglių. ~Ir sausių speige -~
163 40 |             Prie smilgų ir eglių. ~Ir sausių speige -~ kad židinys
164 40 |            ką, beveiksi - be rūtos ir diemedžio -~vienas - mėlyna
165 41 |           raudonos stirnos geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto
166 41 |           tolimo~slapto šaltinio.~ Ir užlaižysi ~visas žaizdas.~
167 41 |              Tas, kurio neužteks.~ Ir pamiršai, kad ~tykoja šūvis.~
168 41 |      pamiršai, kad ~tykoja šūvis.~ Ir pamiršai, kad kvepės ~žolynai -
169 41 |        blykčioja nakties~pėdsakai, ir atpažįstu ryta - ten,~ties
170 42 |        sėklų) ~pasikartoja~obuolio ir žemės apvalume ~(kokį daigą
171 42 |            šerkšne - ~eglių, elnių ir lelijų linijos... ~Jei tavo
172 42 |          lūpose - ~paukščio balsas~ir žuvies nebylumas...~ Kokiu
173 42 |          šios nakties ~Virš likimo ir virš nebūties ~Baltos obelys
174 42 |            tavo gležnais pumpurais ir ištverme.~Tavo šaknys -
175 42 |     lapkričio,~iš lapkričio liūčių ir nuoskaudų.~Džiaugiuos už
176 42 |            čiulpia šaltinių~tyrumą ir šviesą.~Tavo šaknys - iš
177 42 |       lapkričio,~iš lapkričio rūko ir viesulo.~ ~Džiaugiuos už
178 42 |           sodas tylioj mėnesienoj,~ir krenta obuoliai.~Aidai kaip
179 42 |          kaip varpai~pripildo žemę ir dangų.~Krenta obuoliai,
180 42 |     obuoliai, dar nuo saulės šilti ir šviesūs,~skamba tamsios
181 42 |         tamsios sėklos~jų kvapniam ir sultingam kūne.~ ~Po dangaus
182 42 |            laiko saulę. ~Po ramybe ir nerimu ~širdį laikai išlukštentą ~
183 43 |         tėviškės upelio atsigerti ~ir atsikąsti saulėj~ išnokintos
184 45 |        diena, tiek skambesio~žolių ir laumžirgių karalystėj,~be
185 46 |     negrįši.~Užmigsi betono karste~ir miegosi tūkstantį: metų.~
186 46 |      nubusi~balkone arba sąvartyne~ir atminsi mano žodžius.~ ~
187 47 |         kojom?~Ko geidei iš saulės ir perkūno?~Kokią žinią atnešei
188 47 |           aušra - pluke...~Laukinė ir laisva, nepažįstanti ~rankų -
189 47 |  nepažįstanti ~rankų - jų glamonės ir išdavystės, ~virpanti paukščio
190 48 |        kelias namo.~Ajerai.~Varlių ir žiogų sena giesmė.~Rūkas (
191 49 |           čia visą šimtmetį, ~o aš ir nepaklausiau, ~ar tau lengva
192 49 |           tave, ~keisdama vėliavas ir vardus, ~tik žemė ta pati
193 49 |         laiką~pagal rugių žydėjimą~ir laukų kvapą,~pagal paukščių
194 49 |            paukščių atsisveikinimą~ir sugrįžimo..~Rytoj vėl -~[
195 49 |       Viešpatie, kokia tu~išdykusi ir neprotinga,~o nori, kad~
196 49 |             vasarą ~siūruoji tamsi ir tyli. ~Kokią naktį neši
197 50 |           sielos atspindys. ~Tyras ir virpantis. ~Žemės veidrodis. ~
198 50 |      mėlynumas~virš balzganų laukų ir miško,~virš kadagio žalių
199 50 |        kadaise buvo čia, tarp vėjo~ir prarasto laukimo, -~rugiagėlių
200 50 |   mėlynumas ~virš eglės nuolankumo ir tamsos, ~tarp Mocarto ir
201 50 |           ir tamsos, ~tarp Mocarto ir tarp Šagalo, tarp kaitros ~
202 50 |         tarp Šagalo, tarp kaitros ~ir gurkšnio iš vaikystės upeliūkščio... ~-
203 50 |              Ji išgaluota skurdžių ir bejėgių. - ~Rugiagėlių bedugnis
204 50 |         mėlynumas ~tarp nuoskaudos ir džiaugsmo nujautimo, ~ant
205 50 |           šokio, ~tarp išsipildymo ir netekties, ~tarp visados
206 50 |           netekties, ~tarp visados ir niekados - ~rugiagėlių bedugnis
207 51 |           kvietį apsivijęs,~saulės ir lietaus taip pat ištroškęs~
208 52 |         virtinės. ~Dar akimirka - ~ir ieškosi žiburio ~žemėj,
209 53 |            Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.~Tu pasilik.~Mūsų
210 53 |              tu neišeik.~ ~Raudona ir vėsi, ~džiugindama akį, ~
211 54 |               Jūra jūra -~iš ūkanų ir užmaršties~atplaukianti
212 54 |        mėnulio gestui -~potvyniais ir atoslūgiais~priglundi prie
213 54 |     mėnulio gestui -~sujungti~žemę ir dangų~kaip meilę ir mirtį.~ ~ ~*~ ~
214 54 |           žemę ir dangų~kaip meilę ir mirtį.~ ~ ~*~ ~Dulsvoj erdvėj
215 54 |               Bet lietūs~pražydo - ir tyliai prasiveria sietuvos -~
216 54 |       tyliai prasiveria sietuvos -~ir siela pravirksta kaip vaikas~
217 55 |          eina lengvai ~per pragarą ir per dangų. ~Tų rankų -~kurios
218 55 |            dosniai atiduoda ~duoną ir kraują. ~Tų akių -~pripiltų
219 55 |       pripiltų lietuviško dangaus ~ir šviesos iš senų šaltinių, ~
220 55 |         Pasiklysta pempiukas~tyloj ir sidabražolėj -~kaip tavo
221 56 |       gaisro ugnis. ~Stalą, sienas ir veidus ~nušviečia purpuras - ~
222 56 |         gieda paukštis - ~linksmas ir liūdnas.~ ~Dar tebesapnuoju
223 56 |          širdis, ~kuri vis tvinksi ir tvinksi, ~lyg lėktų į prarają.~ ~ ~*~ ~
224 56 |       apleistoj pasodėj~tarp eglių ir agrastų -~laukine rože,~
225 56 |              laukine rože,~vieniša ir išdidi...~Purpuru atsivėrusi -~
226 56 |        savo žiedlapius -~savo kūną ir kraują...~Purpuru atsivėrusi -~
227 56 |              Akivarai tamsūs gilės ir gilės. ~Kieno rankos mus
228 56 |       giesmės nebylės?~ ~Per miglų ir vieversių supamą lauką, ~
229 56 |       pavasariai - rudenys plaukia ir plaukia. ~Jei dūstam nuo
230 56 |         vejų nuplauto, - ~kas, kur ir kada mūsų laukia? ~ Kas
231 57 |           pažadinai mane iš tamsos~ir palaiminai...~...Mirtis
232 57 |    susitiksim,~mažas paukščiuk?~Aš ir paskui~norėsiu kalbėtis
233 58 |       LIEPŽIEDŽIŲ KVAPAS~ ~Šviesus ir svaiginantis liepžiedžių
234 58 |      vakarą - kaip indą pripildo. ~Ir tavo krauju ir žodžiu jau
235 58 |          pripildo. ~Ir tavo krauju ir žodžiu jau tapęs ~liepžiedžių
236 58 |            pilką ~išdžiūvusią žemę ir temstantį dangų. ~Kaip žvakė
237 58 |         žvakė akimirkai uždegta - ~ir visas pasaulis skaudus kaip
238 59 |        nebe čia - jau iš tolo~regi ir save, ir likimą...~Taip
239 59 |          jau iš tolo~regi ir save, ir likimą...~Taip kvepia žemuogių
240 59 |         išdidumas~ūmai sulaikys... Ir tik protėvių balsas~į žodį
241 60 |              Ošime, ošime", - aidi ir aidi.~ ~ ~
242 62 |  mažutėliai - vos nuo žemės kyla. ~Ir paukšteliai gūžtoj įsiklauso ~
243 62 |       pušyno aitrią kvapią tylą.~ ~Ir sustingsta voveraitė ant
244 62 |      uodegą išrietus tarsi lanką. ~Ir pačiu dienovidžiu šile ~
245 62 |            stabteli akimirką šile ~ir čiobrelį paima ant rankų.~ ~ ~
246 63 |           Žaliom vėduoklėm lapoja ~ir žiedą padovanoja ~vasaros
247 63 |         kai laumė lelijom prausias~ir šnabžda tyliai į ausį ~mažiems,
248 63 |          Atsigerk iš miško versmės~ir būsi vaikas žvaigždės.~ ~
249 63 |           būsi vaikas žvaigždės.~ ~Ir būsi vaikas žvaigždės. ~
250 63 |            būsi vaikas žvaigždės. ~Ir papartis tau pražydės, ~
251 63 |            papartis tau pražydės, ~ir papartis tau pražydės".~ ~ ~
252 64 |             iškėlus rasą paukščiui ir drugeliui.~ ~Rasakila sidabriškoj
253 64 |     žvėrims, žmonėms, paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos
254 66 |         Jau žolės akis pramerkia. ~Ir mano sapnelis pabėgo. ~Tekėk,
255 67 |        Briedžiukai šaukiasi mamos ~ir volungėliai virkauja užkimę.~ ~ ~
256 68 |        Sugrįšiu - iš miško šešėlių ir šlamesio.~IŠ paukščio širdies -