Lyric

 1 1 |          kelią ~kaip sidabro lyną ~į begalybę.~ ~1983. VII.5~ ~ ~
 2 2 |           Ir aš lašu norėčiau pult į žemę~Ir susiliet...~Arba
 3 3 |      gaidos akimirka viena.~ ~1959.I.26~ ~ ~
 4 4 |           gijos švytinčio vandens ~Į lataką, į korytą sniegą, ~
 5 4 |       švytinčio vandens ~Į lataką, į korytą sniegą, ~Krištolo
 6 4 |         mirtimi paženklinto akmens~Į vėjo virpesį, į saulės šviesą!..~...
 7 4 | paženklinto akmens~Į vėjo virpesį, į saulės šviesą!..~...Teglamonės
 8 6 |          basa brendu. ~Ir jaučiu - į kraują suteka rasa. ~Ir
 9 7 |       nieko neturiu. ~Saulė ryt ir į mane pasižiūrės. ~Taip tylu,
10 8 |       neužbartų - - ~O šią valandą į kraują aš paslėpsiu. ~O
11 8 |          paslėpsiu. ~O šią valandą į kraują aš paslėpsiu…~Niekas
12 9 |            auksinės. ~Vėjas užpūtė į pačią širdį - ~Aš prie alksnio
13 10|        šaltos. ~Rūsčios ir šaltos!~Į saulės versmę sakos iškeltos, ~
14 11|        motinos pieną, ~Baltą galvą į vėją pakelsi. ~Ir klausysies
15 13|       užlieja klonį. ~Beržų šviesa į kalną kelia.~ ~Balti balti
16 15|            ar atkelsit vartus ~Man į savo pasaulį, žaliaskliautį
17 16|           Vogčiom, kaip vaikystėj, į burną ~Įsidedi snaigių žiupsnelį...~ ~
18 26|     prieitų jos lūpas ~Ir pavirstų į kraujo lašelį...~ ~...Lai
19 29|           riksmu,~Su kuriuo žmogus į pasaulį ateina,~Nupiešiu~
20 30|       viską,~Ir seną baimę iškelia į viršų...~ ~...Ir pirštai
21 31|    diemedžiu.~Ir bėgo lino siūlas, į sunkų suėmęs kamuolį~Ir
22 33|     pirmagimių? ~O gal jus renkate į sterbles akmenis~ būsimų
23 33|            jūs ateinat pasibelsti~ į liūčių nuplautas duris ~
24 35|         dar šerdis uos įsiklauso ~ į artėjančius saulės žingsnius, - ~
25 38|              Žali obuoliai pavirs~ į vasaros kūną ir kraują. ~
26 38|          1969~ ~ ~*~ ~Aš meldžiuos į žvaigždę ir į žolę,~Į šaltinio
27 38|            meldžiuos į žvaigždę ir į žolę,~Į šaltinio gyvą šventą
28 38|    meldžiuos į žvaigždę ir į žolę,~Į šaltinio gyvą šventą srovę.~
29 43|            pastogė mūsų atsiveria ~į vieversio balsą, į žemės~
30 43|      atsiveria ~į vieversio balsą, į žemės~ apnuogintą šilumą, ~
31 43|         žemės~ apnuogintą šilumą, ~į širmo debesio~ kvepėjimą...
32 44|            likimo ~sujungti.~Paimu į delnus žuvį - ~negirdžiu
33 44|      betoną suskaldo, ~kai tu eini į šviesą. ~(Niekada neturėsiu
34 46|        metų.~Ten, kur buvai panaši į mažą, saulę,~stūksos pilki
35 46|            stačiakampiai,~padalyti į narvelius.~Ten, kur kalbėjai
36 49|        žolė ar plaštakė.~Nežiūrint į juodai~baltą ciferblatą~
37 49|              Rytoj vėl -~[ betoną, į stiklą, į geležį.~Paimsiu
38 49|          vėl -~[ betoną, į stiklą, į geležį.~Paimsiu ant rankų~
39 52|   palaimingai slėnyje skleidžias. ~Į tamsą - į pietus nulekia ~
40 52|     slėnyje skleidžias. ~Į tamsą - į pietus nulekia ~paukščių
41 52|         žiburio. ~O tu visada eisi į šviesą.:~į ugnį, į laužą,
42 52|          tu visada eisi į šviesą.:~į ugnį, į laužą, į širdį.~ ~
43 52|            eisi į šviesą.:~į ugnį, į laužą, į širdį.~ ~1978~ ~ ~
44 52|          šviesą.:~į ugnį, į laužą, į širdį.~ ~1978~ ~ ~
45 54|          kvepėjimas -~viskas telpa į tavo trumpą vardą.~Lengva~
46 54|         Susikaupusi,~įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam
47 54|              nors beldžiasi laikas~į kraujo vartus - nes pražydo
48 56|       liepos viršūnėj.~ ~Dar tikiu į žemę:~jos tiesa prasiskleidžia ~
49 56|     tvinksi ir tvinksi, ~lyg lėktų į prarają.~ ~ ~*~ ~Ateiname
50 57|       Mažas paukščiuk,~įkritęs man į plaukus -~kaip į širdį -~
51 57|       įkritęs man į plaukus -~kaip į širdį -~nuo auksinės pražydusios
52 59|             Ir tik protėvių balsas~į žodį beviltiškai belsis...~ ~
53 62|      paukšteliai gūžtoj įsiklauso ~į pušyno aitrią kvapią tylą.~ ~
54 62|        negali. ~Tik jo kvapas kyla į padangę - ~net apsvaigsta
55 63|         prausias~ir šnabžda tyliai į ausį ~mažiems, dideliems -
56 64|    paukšteliams ir žolėms,~pažvelk į rasakilos mažą širdį.~ ~ ~
57 65|             viržių saldumą gyvą.~ ~Į dangų akis atvėrę, ~viržiai
58 68|         Sugrįšiu iš klevo, atverto į erdvę.~ Iš tavo vilties