Lyric

 1 Inc|          gyva gamtos akimirka, iš kūno ir kraujo. Didžiausioj
 2 Inc|       tampa pakeliamas, įgavęs iš esmės kita pavidalą. O gal
 3 2  |    mėnesienų~Tu ko prašei?~Gal iš pavasarinės laimės pravirkai,~
 4 4  |      kąsneliukai, ~Paskutiniai iš pusnių šiaurių.~ ~Nuo stogų
 5 4  |       atvėsusių griuvėsių...~ ~Iš mirtimi paženklinto akmens~
 6 4  |     žaliąją, gyvenimo iškeltą,~Iš mirtimi paženklinto akmens.~ ~
 7 10 |               Šimtmetės eglės, iš juodo akmens iškaltos. ~
 8 12 |    ŠILAGELĖ~ ~Šilagėlę atnešei iš miško... ~Pilną taurę mėlyno
 9 16 |        naujas lapas -~ baltas, iš pirmo sniego… ~Ką jame įrašysi~
10 20 |         PRIE STRĖVOS~ ~Pabudau iš gėlos kaip iš miego,~ saulės
11 20 |          Pabudau iš gėlos kaip iš miego,~ saulės laikrodžiams
12 20 |   dalią dviveidę išvysiu.~ Čia iš Paukščių Tako pareisiu. ~
13 22 |     skausmo gūsį, ~Tave regiu, iš nuostabos pritilusi, ~Pro
14 22 |      daug tu reikalauk - tarsi iš kario.~Nuo savo ašaros pirmos,
15 26 |     Šypsausi...~Viską atspėjus iš nakties akių,~Nieko neklausiu...~ ~
16 27 |    1964~ ~ ~*~ ~Vakaras atbėga iš paskos ~Su alsavimu rugių
17 28 |       Greit ant beržo kaktos - iš upės išnėręs - ~Vakaras
18 36 |       jau gėriau~ priklaupusi~ iš to sidabrinio dubenio ~Miško
19 38 |        ŽIOGAI~ ~Čirpia žiogai (iš praamžių) -~ dabar ir visados. ~
20 41 |        geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto šaltinio.~
21 42 |        ištverme.~Tavo šaknys - iš lapkričio,~iš lapkričio
22 42 |    Tavo šaknys - iš lapkričio,~iš lapkričio liūčių ir nuoskaudų.~
23 42 |     šaknys - nakties juodumo -~iš lėto čiulpia šaltinių~tyrumą
24 42 |       ir šviesą.~Tavo šaknys - iš lapkričio,~iš lapkričio
25 42 |    Tavo šaknys - iš lapkričio,~iš lapkričio rūko ir viesulo.~ ~
26 43 |   Atėjome ~čia taip trumpam -~ iš tėviškės upelio atsigerti ~
27 47 |         l. ASIŪKLIS~ ~Pasakyk, iš kur tu atėjai,~asiūkli,
28 47 |        kur tu atėjai,~asiūkli, iš kokio tūkstantmečio~tavo
29 47 |       po~mano kojom?~Ko geidei iš saulės ir perkūno?~Kokią
30 47 |        paliest,~kad nesuriktum iš skausmo?~Kuo pagirdyti,~
31 48 |        AJERAI~ ~Vakaras ateina iš pelkių,~nešdamas aitrų svaiginantį~
32 50 |      tarp kaitros ~ir gurkšnio iš vaikystės upeliūkščio... ~-
33 50 |   pilnų, ant veido, ~iškilusio iš atminties, - ~šventadieniškoj
34 54 |       1978~ ~ ~*~ ~Jūra jūra -~iš ūkanų ir užmaršties~atplaukianti
35 54 |   susemti pralietas~apyblandas iš krištolo ąsočių? Kietas~
36 54 |   siela pravirksta kaip vaikas~iš džiaugsmo - nors beldžiasi
37 55 |  RUDENS PEIZAŽAS~ ~ Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, ~ kad ką
38 55 | lietuviško dangaus ~ir šviesos iš senų šaltinių, ~kurie jau
39 56 |        ūkiančią, pūgą,~priėmus iš lemties rankų~sunkią balto
40 57 |    prisilietimu~pažadinai mane iš tamsos~ir palaiminai...~...
41 59 |    eglės...~Esi nebe čia - jau iš tolo~regi ir save, ir likimą...~
42 60 |        OŽROŽĖ~ ~Miško aikštelė iš laimės nušvito:~ožrožė skleidžias -
43 63 | dideliems - visiems:~"Atsigerk iš miško versmės~ir būsi vaikas
44 65 |      viržių rausvais kilimais.~Iš kur tiek šviesių spalvų ~
45 68 |                                IŠ PAUKŠČIO ŠIRDIES~ ~Bronei~ ~
46 68 |  ŠIRDIES~ ~Bronei~ ~Sugrįšiu - iš miško šešėlių ir šlamesio.~
47 68 |     miško šešėlių ir šlamesio.~IŠ paukščio širdies - kur sapnuosiu
48 68 |         kur sapnuosiu pasaulį.~Iš upių pailsusių lėto lingavimo.~
49 68 |      pailsusių lėto lingavimo.~Iš lapkričio vakaro - staigaus,
50 68 |       rudens vakare. ~Sugrįšiu iš klevo, atverto į erdvę.~
51 68 |       klevo, atverto į erdvę.~ Iš tavo vilties prisišaukti