Lyric

 1 2 |      veltui sidabrinių mėnesienų~Tu ko prašei?~Gal iš pavasarinės
 2 2 |    pavasarinės laimės pravirkai,~Tu pravirkai?..~ ~Aplink pušis
 3 2 |    šimtai duobučių nuo lašų.~Nuo tų lašų...~Žalia kvapia šviesa
 4 3 |                     DŽIAUGSMAS~ ~Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių ~
 5 3 |      žemė aš iškart sužaliavau. ~Tu atėjai - ir aš upelėm, ~
 6 3 |    nusileidau.~ ~Kaskadom saulės tu mane užtvindei. ~Dabar -
 7 3 |   sumindė. ~Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.~ ~1958.VII.11~ ~ ~*~ ~
 8 3 |    putotu takučiu.~ ~Ir pažinau:~Tu - nesibaigianti daina,~Nepakartojama
 9 5 |    nubėgsi? ~Ar supras kas, ~Jog tu gyvas degi?.. ~Šaltinėli
10 8 |      šakose! ~Kur, o kur panorai tu išeiti, ~Takeliu išbėgus
11 11|          širdį sklidiną, drąsią ~Tu prie kojų kam nors padėsi - -~ ~
12 12|        rasa dugne.~ ~...Gal save tu man čia palikai? ~Pilną
13 13|      Žemė kaip smiltį laiko. ~Ar tu girdi mane - ~Savo šaukiantį
14 13|    kraupus ir šaltas...~ ~Laikyk tu mano svajonę, ~Mano žvaigždės
15 13|        žvaigždės likimą! ~Saugok tu mano meilę, ~Skausmą ir
16 16|         čia - ir niekur kitur - ~Tu būsi pats laimingiausias, ~
17 16|          tik ant žemės trupinio ~Tu saulei lupas praversi, ~
18 16|         Ir jokiam kitam pasauly ~Tu taip nemokėsi laukti... ~
19 16|         kitur -~Reikalingiausias tu būsi.~ ~...Sutemos šviesios
20 22|    laikyk mane stipriai!~Ir daug tu reikalauk - tarsi iš kario.~
21 26|         ilgėtųs... ~Koks šviesus tu, pasauli mano, ~Prie gubos
22 32|          Aš paklausiau upių, kur tu. ~Aš paklausiau debesų,
23 32|        Aš paklausiau debesų, kur tu.~ ~Upės atsakė: žemėj tavęs
24 41|      raudonos stirnos geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto
25 42|    duotas laikas?~ ~1971~ ~ ~*~ ~Tu kas kartą sunkėji... Tu~
26 42|          Tu kas kartą sunkėji... Tu~Kaip kalnas ant mano širdies. (
27 42|      žodžiais. Kodėl pasivaideni~Tu kartais beprotišku sodu?~ ~
28 44| švelnumas ~betoną suskaldo, ~kai tu eini į šviesą. ~(Niekada
29 47|       ASIŪKLIS~ ~Pasakyk, iš kur tu atėjai,~asiūkli, iš kokio
30 49|       mūsų kojom... ~Nežinau, ką tu galuoji, ~ką kalbiesi su
31 49|   sakysiu jai: "Viešpatie, kokia tu~išdykusi ir neprotinga,~
32 52|        visada reikia žiburio. ~O tu visada eisi į šviesą.:~į
33 53|   gandrai, upeliai ir šalavijai.~Tu pasilik.~Mūsų nerimo valandą,~
34 53|       reikia išlaukti šimtmetį -~tu neišeik.~ ~Raudona ir vėsi, ~
35 55|       per pragarą ir per dangų. ~Tų rankų -~kurios dosniai atiduoda ~
36 55|      atiduoda ~duoną ir kraują. ~Tų akių -~pripiltų lietuviško
37 61|        vakaras. ~Lūgne, lūgne, o tu čia būsi,~niekur o niekur
38 61|        čia būsi,~niekur o niekur tu nepražūsi.~ ~Nes kaipgi