Lyric

 1 7 |        ras kas nors, paims kaip savo ~Ir vėdryną šviesų, ir varpelį...~ ~
 2 13|      mane kaip smiltį ~Žemė ant savo delno.~ ~Laiko ji mano kraują - ~
 3 13|     laiko. ~Ar tu girdi mane - ~Savo šaukiantį vaiką?~ ~Laiko
 4 13|         kaip žvaigždę ~Žemė ant savo delno.~ ~1962.V.3~ ~ ~*~ ~
 5 15|       ar atkelsit vartus ~Man į savo pasaulį, žaliaskliautį ir
 6 15|         jūra... Priimkit mane, ~Savo vėjo kvapu man palieskite
 7 15|    Ąžuolai ąžuolai - duokit man savo jėgą, ~Kad vidudienį žingsniai
 8 15|         ant kelio... ~Jums nešu savo ašarų šviesą ir šilumą, ~
 9 15|        ašarų šviesą ir šilumą, ~Savo džiaugsmą didžiulį - kaip
10 18|   peržengęs, ~Mėlyno vakaro nuo savo rūbų, ~Nuo savo rankų -
11 18|      vakaro nuo savo rūbų, ~Nuo savo rankų - ieškančių rankų, ~
12 18|           ieškančių rankų, ~Nuo savo lupų - saukiančių lūpų...~ ~
13 19|      pradžia, kur klevai~Skamba savo šakom ir lapais. Kur žydi~
14 20|         akivarų veidrodžiuos - ~Savo dalią dviveidę išvysiu.~
15 22| reikalauk - tarsi iš kario.~Nuo savo ašaros pirmos, nuo pirmo
16 25|        suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo~O rugiai
17 29|    Skrendantį paukštį.~Ir šimtu savo šakų ir šakelių,~Aitrių
18 29|  Apkabinsiu~Kaip lapkričio vėją~Savo gyvenimą.~ ~1965~ ~ ~
19 31|    dvylika laumių verpėjų~Ir su savo rateliais aplink mane susėdo.~
20 33|      kviečių laukais~ užmigusių savo pirmagimių? ~O gal jus renkate
21 40|        bangavime?~Kam išnokinsi savo vaisių,~tamsų kaip vakarą?~-
22 40|      atiduosiu~rugpjūčio dienai~savo vaisių -~tamsų kaip vakarą.~ ~
23 42|      ant mano širdies. (Ištiesk~Savo sparną - beprasmiškai.)
24 42|         Jau visos obelys atnešė savo vaisių.~ ~1972~ ~ ~
25 43|      duotą valandą kaip kūdikį ~savo kūnu pridengus -~ amžinybei...~ ~
26 49|    žievė,~lapai tolydžio keičia savo spalvą:~nuo žalsvumo su
27 49|         tyli. ~Kokią naktį neši savo šakose? ~Kokią ašarą ~savo
28 49|      savo šakose? ~Kokią ašarą ~savo dugne? ~Ką tau kalba ~pražydę
29 54|    Susikaupusi,~įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam
30 54|      žydinčią šaką lyg paslaptį savo nešu..~ ~1978~ ~ ~
31 55|  vakaras.~Kiekvienam lape matai savo veidą.~Pasiklysta pempiukas~
32 55|      sraigės brydę - regi~visur savo nerimastį,~nedrąsą,~neužsimiršima,~
33 55|  Veidrodinį vasaros vakarą~regi savo~neregystę,~savo žolišką
34 55|     vakarą~regi savo~neregystę,~savo žolišką troškulį~būti.~ ~ ~
35 56|        vėjams~dalini karališkai savo žiedlapius -~savo kūną ir
36 56|    karališkai savo žiedlapius -~savo kūną ir kraują...~Purpuru
37 57|    auksinės pražydusios liepos.~Savo nekaltu prisilietimu~pažadinai