Lyric

 1 1 |  pagriovių vingiorykšte, ~ačiū, kad man padedi ~panešt mano
 2 1 |          Tik šiąnakt supratau, ~kad tai stirnos akys ~šviečia
 3 2 |  šiąnakt sapnavai,~Ką sapnavai,~Kad ant pušų spyglių - kaip
 4 7 |     paduoti šitą mažę puokštę, ~Kad manęs pamiršti negalėtų?~ ~...
 5 7 |        palytėt...~ ~Ir tai kas, kad nieko neturiu. ~Saulė ryt
 6 15|          duokit man savo jėgą, ~Kad vidudienį žingsniai nevystų
 7 16|      nekantriai~ skubia ranka? ~Kad čia,~ kur prie varpinės
 8 26|      lanka palyta. ~Atsimerk! - kad, saulėlydžiui grojant, ~
 9 26|       vakarą šoks rugio gubos, ~Kad, numetę gelsvą rūbelį, ~
10 26|         po visą kūną čiurlena, ~Kad širdis žemės kvapo ilgėtųs... ~
11 36|          Ir taip spindi saulė, ~Kad norėčiau~ bijoti mirties.~ ~
12 40|     eglių. ~Ir sausių speige -~ kad židinys neužgestų... ~Kad
13 40|       kad židinys neužgestų... ~Kad būtų kas pasitinka paukščius…~ ~
14 41|         neužteks.~ Ir pamiršai, kad ~tykoja šūvis.~ Ir pamiršai,
15 41|     tykoja šūvis.~ Ir pamiršai, kad kvepės ~žolynai - paskui,
16 47|              Kaip tave paliest,~kad nesuriktum iš skausmo?~Kuo
17 47|         skausmo?~Kuo pagirdyti,~kad neužgestum nepragyvenusi~
18 49| išdykusi ir neprotinga,~o nori, kad~aš tau paklusčiau".~ ~1974~ ~ ~*~ ~
19 53| prakaito.~Tenuplauna mūsų akis,~kad regėtų žolyno spindėjimų.~
20 53|          Tenuplauna mūsų kojas,~kad ilgo, kelionę pakeltų.~Šventas
21 53|         palaimink mūsų rankas -~kad neišsektų upės,~kad neišmirtų
22 53|    rankas -~kad neišsektų upės,~kad neišmirtų medžiai,~kad griežlė
23 53|          kad neišmirtų medžiai,~kad griežlė nenutiltų~šviesų
24 55| Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, ~ kad ką nors pasakytų.~ F. Moriakas~ ~