| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Janina Degutyte Artumas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Lyric
1 4 | paženklinto akmens.~ ~1959.II.10~ ~ ~ 2 18 | mėlynas mėlynas... ~ ~1962.II.18~ ~ ~ 3 3 | Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.~ ~1958.VII.11~ ~ ~*~ ~Naktin tik 4 19 | žemės tos ~ Neatskirs.~ ~1963~ ~ ~ 5 46 | tave šauksiu per sapnę.~ ~1973~ ~ ~ 6 Inc| muzika. ~Janina DEGUTYTĖ, 1980 ~ ~ 7 56 | ant nuleistos galuos...~ ~1982.IV.23~ ~ ~* ~ ~...O vieškeliai 8 10 | išklydusį kovą namo -~ ~1959.X.20~ ~ ~*~ ~Šimtmetės eglės, 9 4 | saulinga drobele...~ ~1959.II.22~ ~ ~*~ ~Teglamonės vidudienis 10 56 | nuleistos galuos...~ ~1982.IV.23~ ~ ~* ~ ~...O vieškeliai 11 26 | žaroj vakarinėj.~ ~1960.VIII.27~ ~ ~*~ ~Sniegas ir debesys 12 15 | Kirdeikiai, 1961.VII.28~ ~ ~ 13 11 | nors padėsi - -~ ~1960.VII.30~ ~ ~ 14 17 | šakos neša...~ ~1962.III.9 ~ ~ ~ 15 44 | ABEJONĖ~ ~Žole - žuvie - medi - 16 1 | pagriovių vingiorykšte, ~ačiū, kad man padedi ~panešt 17 46 | mėnuliu,~plytės autostrada ar aerodromas.~Gal netikėtai nubusi~balkone 18 56 | apleistoj pasodėj~tarp eglių ir agrastų -~laukine rože,~vieniša 19 42 | Jeigu mažytė apvali aguonos galva ~(rudenėjančiam lauke - 20 27 | nudundėjusių perkūnijų dusloką aidą... ~Ir saulės pažadą... 21 42 | mėnesienoj,~ir krenta obuoliai.~Aidai kaip varpai~pripildo žemę 22 28 | klyks putinai raudonais aidais. ~Šį aitrų vakarą mes rasom 23 60 | OŽROŽĖ~ ~Miško aikštelė iš laimės nušvito:~ožrožė 24 20 | atokaitoj saulės ir džiaugsmo -~ aikštės, kvepiančios, žemuoginės. ~ 25 62 | gūžtoj įsiklauso ~į pušyno aitrią kvapią tylą.~ ~Ir sustingsta 26 37 | Debesų puta, o vidugirio aitris - dugne...~Akis užmerk -~ 27 29 | šimtu savo šakų ir šakelių,~Aitrių ir suaižytų,~Apkabinsiu~ 28 27 | Lūpose - mėlynų pelenų aitrumas...~ ~1964~ ~ ~*~ ~Vakaras 29 20 | arkos ~Kiekvieną rūpesčio aiženą~ tyla ir meile nugludina.~ ~ 30 53 | Raudona ir vėsi, ~džiugindama akį, ~gaivindama sausą gomurį, ~ 31 10 | lazdynus ir lanką. ~Ant akiračių juodo vainiko ~Saulės vienas 32 56 | eina, o vakaras lieka... ~Akivarai tamsūs gilės ir gilės. ~ 33 20 | Ir girios naktovidy -~ akivarų veidrodžiuos - ~Savo dalią 34 5 | RYTĄ PRIE ŠALTINIO~ ~Akmenėli pilkūnėli,~Ar miegi, ar 35 23 | Ant pilkų dirvonų sidabro akmenėliai.~ ~ Kapai kapeliai... Žemę 36 33 | gal jus renkate į sterbles akmenis~ būsimų pirkių kertėms? ~ 37 34 | dundėjo...~ ~Pašaknėlėj - akmenys tylėjo... ~Pašaknėlėj - 38 44 | karalius ar budelis, ~akmuo ant tavo širdies, ~pro šalį 39 27 | eglių nusileis ~Laiptais, aksominiais ir tyliais... ~Lyg balandį 40 56 | paslapties lašas ~glūdi aksominiam~bitės kūnely.~Jos varpas - 41 30 | lūpas vėl rakina duonos alkis amžinas...~ ~Praūžė vakaru 42 27 | Vakaras atbėga iš paskos ~Su alsavimu rugių bangos. ~O medūnių 43 19 | miega. ~Ne vėjas - tai žemė alsuoja. ~Aš nepamiršiu nieko...~ ~ 44 36 | pūkas ~Didelėj, sunkiai alsuojančioj žemėj... ~Neužpusk pienės 45 7 | 1959~ ~ ~* ~ ~Debesų alyvinių kraščiukai ~Dega, gintarėliais 46 65 | viržiais rugsėjis ~kaip gegužė alyvom. ~O bitės medų surinko - ~ 47 37 | audros...~ ~Gerk, - mūsų amžiaus valandos trumpos kaip niekad.~ 48 15 | Ir viršūnių simfonijos amžiną gaidą.~ ~Ąžuolai ąžuolai - 49 30 | vėl rakina duonos alkis amžinas...~ ~Praūžė vakaru audros 50 43 | savo kūnu pridengus -~ amžinybei...~ ~1974~ ~ ~ 51 64 | sušildyk.~ ~Aušra, aušrele, anksti patekėjus~žvėrims, žmonėms, 52 8 | paslėpsiu…~Niekas neateina antrą kartą.~ ~Ir neįsileista - 53 54 | mumyse~šimtus metų - nuo anų laužų.~Pulsuoja šaltinis,~ 54 57 | didelis juodas sparnas,~apgaubiantis mūsų gyvenimą.~Mūsų paslaptį.~ 55 10 | rūkas nebyliai slenka, ~Apkabina lazdynus ir lanką. ~Ant 56 29 | šakelių,~Aitrių ir suaižytų,~Apkabinsiu~Kaip lapkričio vėją~Savo 57 40 | seniai įpratom~ žiūrėti pro apledėjusį stiklę ~Ir naktį per pūgą 58 56 | pablyškusiam skliautui -~senoj apleistoj pasodėj~tarp eglių ir agrastų -~ 59 56 | kaip vakaro ~tamsi upė mus aplieja - ~bežvaigždė, bet visareginti.~ ~ 60 43 | vieversio balsą, į žemės~ apnuogintą šilumą, ~į širmo debesio~ 61 36 | po burtažodžio ~Šerkšnu apsigobė gatvė. ~Sakų baltam voratinkly ~ 62 36 | dainuoja gatvė, šerkšnu apsigobus... ~Ir paspringstu džiaugsmu 63 28 | mes rasom pasiklosma ~Ir apsiklosma miglom kaip šilkais.~ ~Ir 64 51 | baramas laukų vijokli,~kvietį apsivijęs,~saulės ir lietaus taip 65 36 | akis gruodžiui,~ stogam apsnigtiem ir saulei… ~Po vidunakčio 66 56 | budelio?). ~Didi~iškilmingai apsupus gaublį ~kaip nimbas purpuro 67 62 | kvapas kyla į padangę - ~net apsvaigsta žalvarniui galvelė.~ ~Saulė 68 3 | mane užtvindei. ~Dabar - apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk. ~ 69 42 | JEIGU...~ ~Jeigu mažytė apvali aguonos galva ~(rudenėjančiam 70 54 | žuvies ženklą,~kriauklės apvalų stebuklą~su perlo paslaptim -~ 71 42 | pasikartoja~obuolio ir žemės apvalume ~(kokį daigą žemė išleis ~ 72 3 | Naktin tik išeinu - ir vėjas apvynioja ~Šilku man lediniu rankas 73 41 | kvėpavimas pavirsta ledu,~o apyaušrio valanda begalinė~kaip laukimas.~ 74 54 | Kaip susemti pralietas~apyblandas iš krištolo ąsočių? Kietas~ 75 56 | būsimo?). ~Žingsniai tolydžio artėja ~laiko ar budelio?). ~Didi~ 76 35 | šerdis uos įsiklauso ~ į artėjančius saulės žingsnius, - ~bet 77 14 | rytą ~Prie širdies labai arti.~ ~Aš praeisiu, paklausysiu ~ 78 1 | ARTUMAS~ ~Drėgnų pagriovių vingiorykšte, ~ 79 47 | Pasakyk, iš kur tu atėjai,~asiūkli, iš kokio tūkstantmečio~ 80 47 | TRYS ŽEMĖS ŽENKLAI~ ~l. ASIŪKLIS~ ~Pasakyk, iš kur tu atėjai,~ 81 54 | pralietas~apyblandas iš krištolo ąsočių? Kietas~likimas po kojom... 82 27 | 1964~ ~ ~*~ ~Vakaras atbėga iš paskos ~Su alsavimu rugių 83 33 | pirkių kertėms? ~O gal jūs ateinat pasibelsti~ į liūčių nuplautas 84 23 | gedėti?~- Devynis rytus migla ateisiu, ~O šį dešimtą - neužtekėsiu.~ ~ ~ 85 55 | PEIZAŽAS~ ~ Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, ~ kad ką nors pasakytų.~ 86 43 | širmo debesio~ kvepėjimą... Atėjome ~čia taip trumpam -~ iš 87 42 | Džiaugiuos už tave, ~atėjusią šiąnakt žydėjimui.~ ~1972~ ~ ~*~ ~ 88 7 | keterom naktin pasuko. ~Ar atgal tokia šviesi begrįši?..~ ~ 89 16 | skristi, ~Kur sienos žalsvos atgyja ~Po sniego baltom aureolėm... ~ 90 55 | Tų rankų -~kurios dosniai atiduoda ~duoną ir kraują. ~Tų akių -~ 91 40 | paukščio plunksnos.~Tai atiduosiu~rugpjūčio dienai~savo vaisių -~ 92 35 | toks pilnas drebulio ir atkaklumo.~ ~Dar vėjas žvarbus ir 93 15 | ĄŽUOLAI~ ~Ąžuolai ąžuolai - ar atkelsit vartus ~Man į savo pasaulį, 94 55 | Palinkusių nugarų - ~kurios atlaiko tamsų ~rudenio debesį. ~ 95 32 | Kas man geltono korio atlauš?~ ~Rytą pievos šaltos ir 96 53 | pamiršdama nuoskaudas, ~atleisdama mūsų išdavystes, ~nepalik 97 24 | MALDA ŽEMEI~ ~Žeme Žemynėle, atliūliuok ~Baltaisiais rugių laukais. ~ 98 46 | balkone arba sąvartyne~ir atminsi mano žodžius.~ ~Gal išgirsi,~ 99 42 | mėnesienoj. ~Jau visos obelys atnešė savo vaisių.~ ~1972~ ~ ~ 100 47 | lengva kaip žvaigždės atodūsis - ~mažyte sidabro aušra - 101 20 | upeles žaliavynes. ~Čia atokaitoj saulės ir džiaugsmo -~ aikštės, 102 54 | mėnulio gestui -~potvyniais ir atoslūgiais~priglundi prie žemės kranto.~ 103 41 | blykčioja nakties~pėdsakai, ir atpažįstu ryta - ten,~ties pravertom 104 42 | Pro rūką, pro naktį staiga~Atplauki aukšta banga -~Šviesia obelim 105 25 | vasaros upių ~Ir žąsų pulkais atplaukiančio pievų rūko, - ~ Bėkit, bareliai.~ ~ 106 27 | sustingusi tyla...~ ~Nuojauta atplaukiančios nakties. ~Nuoskauda, nukritus 107 54 | iš ūkanų ir užmaršties~atplaukianti aukštu gaudesiu -~pilna 108 Inc| klausą nakties tyla, kai, atrodo, kalbasi žolės su žvaigždėm, 109 32 | išdygsi?~Pasakyk, kokiu atsibusi vėju?~ ~1966~ ~ ~ 110 41 | raudonos stirnos geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~slapto šaltinio.~ 111 43 | trumpam -~ iš tėviškės upelio atsigerti ~ir atsikąsti saulėj~ išnokintos 112 43 | tėviškės upelio atsigerti ~ir atsikąsti saulėj~ išnokintos duonos, ~ 113 56 | prarają.~ ~ ~*~ ~Ateiname atsikvėpti ~medžio žaliam pavėsy -~ 114 26 | kalvos, ties lanka palyta. ~Atsimerk! - kad, saulėlydžiui grojant, ~ 115 28 | ranką uždės.~ ~Balti rugiai atsistos gubosna. ~Upėj klyks putinai 116 49 | laukų kvapą,~pagal paukščių atsisveikinimą~ir sugrįžimo..~Rytoj vėl -~[ 117 46 | ATSISVEIKINIMAS SU PIENE~ ~Sudie, piene,~ 118 17 | sakų~Saulė prasisunkė - atsisveikinti.-~Lyg didžiulį žemės kraujo 119 24 | laukais. ~Žeme Žemynėle atsiūbuok ~Verkiančiais mano beržais.~ ~ 120 43 | žvaigžde,~ pastogė mūsų atsiveria ~į vieversio balsą, į žemės~ 121 4 | šiandien palytėtas.~ ~...Atsivertum - lai apdengs tave ~Krištolo 122 16 | vyšnių baltas žydėjimas. ~Atskleistas naujas lapas -~ baltas, 123 31 | riksmą...~ ~Vidunakčio pusnim atskubėjo dvylika laumių verpėjų~Ir 124 49 | man prie tavęs - ~viskas atslūgsta, nutolsta, ~tavo paveikslas 125 26 | potvyniui~Šypsausi...~Viską atspėjus iš nakties akių,~Nieko neklausiu...~ ~ 126 47 | raudona -~mūsų karštligės atspindy -~mūsų kraujo balse -~nuoga 127 55 | nuo ežero, prigesinusio atspindžius,~per daubą, pilną~paslapties, 128 65 | saldumą gyvą.~ ~Į dangų akis atvėrę, ~viržiai žydėti skuba. ~ 129 68 | vakare. ~Sugrįšiu iš klevo, atverto į erdvę.~ Iš tavo vilties 130 4 | paženklinto akmens, ~Ant vos atvėsusių griuvėsių...~ ~Iš mirtimi 131 56 | nušviečia purpuras - ~kraujo atšvaitu ~(buvusio ar būsimo?). ~ 132 10 | vienas taškelis beliko.~ ~Audimėlis laukų išbluko. ~Miega smilgos 133 21 | išsiūbuotom viršūnėm,~Su audrų nenumaldomo gausmo ir žuvėdrų~ 134 63 | girioj, už raisto, ~gyvena augalas keistas - ~žaliom vėduoklėm 135 49 | spalvą:~nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais ~ligi tamsaus 136 40 | šiltas užmirštas tamsiai auksinis kepalas,~ ~padėtas užmirštų 137 32 | brydės! Kaip siena - kviečiai aukšti.~Aš apieškojau visą girią -~ 138 54 | užmaršties~atplaukianti aukštu gaudesiu -~pilna nuolankumo~ 139 63 | prausias~ir šnabžda tyliai į ausį ~mažiems, dideliems - visiems:~" 140 46 | kalbėjai su mėnuliu,~plytės autostrada ar aerodromas.~Gal netikėtai 141 9 | ALKSNIO UGNELĖ~ ~Aušrai keliant - padegė šakelę - ~ 142 31 | ryte, kur aušta devynios aušros.~ ~3. MĖLYNAS LAUKAS~ ~Toj 143 25 | Lig devynių pakirdusių aušrų ~Nuo sugrubusių mūsų rankų, - ~ 144 53 | nenutiltų~šviesų vakarą~avižų lauke.~ ~1975~ ~ ~ 145 68 | Briedžiukę mylėk... Aš jo ašaroj būsiu... ~Ar medžio šešėly 146 22 | tarsi iš kario.~Nuo savo ašaros pirmos, nuo pirmo juoko -~ 147 15 | kelio... ~Jums nešu savo ašarų šviesą ir šilumą, ~Savo 148 37 | liepų žalsvą pavėsį...~Ir baikšti, ir narsi raudonsparnė volungė~ 149 Inc| nejaučiu nei vienišumo, nei baimės. Ji manyje - ir aš joje. 150 39 | gluosnio šešėliu ~Miega baitas arklys.~ ~Nuskambėjo sidabriniai 151 27 | aksominiais ir tyliais... ~Lyg balandį mėlyną imu ~Už laukinių 152 22 | nuostabos pritilusi, ~Pro tą balandžio žydrastiklę liūtį.~ ~Laikyk 153 46 | aerodromas.~Gal netikėtai nubusi~balkone arba sąvartyne~ir atminsi 154 43 | mūsų atsiveria ~į vieversio balsą, į žemės~ apnuogintą šilumą, ~ 155 47 | karštligės atspindy -~mūsų kraujo balse -~nuoga kaip žaizda - - -~ 156 31 | Ir bėgo lino siūlas - o balsvas kuodelio rūkas! -~Ir sesių 157 15 | šermukšnį raudoną, ~Ji tave baltai pūgai palieka. ~Tai tave 158 24 | Žeme Žemynėle, atliūliuok ~Baltaisiais rugių laukais. ~Žeme Žemynėle 159 7 | begrįši?..~ ~Mėnuo piene baltąja išplaukia ~Saulės vakarinės 160 7 | liūdną, mėlynę varpelį, ~Baltąjį kraujažolės žvaigždyną...~ ~ 161 20 | nugludina.~ ~Čia tiltai beržų baltieji~ per upeles žaliavynes. ~ 162 47 | pavasariui?~ ~2. PLUKĖ~ ~Pluke baltoji, vėsi kaip rasa, ~lengva 163 25 | lizdo~O rugiai gula ir gula baltu šešėliu, -~ Bėkit, bareliai.~ ~ 164 47 | liūčiai, išdidi nesuteptu baltumu -~pluke, kaip mums tavęs ~ 165 50 | bedugnis mėlynumas~virš balzganų laukų ir miško,~virš kadagio 166 42 | naktį staiga~Atplauki aukšta banga -~Šviesia obelim sustoji - 167 40 | šiauriui pučiant,~tam rugių bangavime?~Kam išnokinsi savo vaisių,~ 168 27 | paskos ~Su alsavimu rugių bangos. ~O medūnių kvepianti migla, ~ 169 67 | šviesk švilpėjui strazdui, ~banguojantiems rugių laukams, ~bitelei 170 51 | VASAROS ŽIEDAS~ ~Mažas, visų baramas laukų vijokli,~kvietį apsivijęs,~ 171 55 | tamsų ~rudenio debesį. ~Basų kojų - ~kurios eina lengvai ~ 172 36 | Pravėriau akis gruodžiui, bebaimei tylai ir šviesai… ~Nedrąsiai 173 Inc| kraujo. Didžiausioj girioj, begaliniam lauke - niekada gamtoje 174 49 | Stovi čia visą šimtmetį.~Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,~ 175 1 | kelią ~kaip sidabro lyną ~į begalybę.~ ~1983. VII.5~ ~ ~ 176 27 | be judesio, greta - ~Mano begalybės valanda...~ ~...Vakaras 177 7 | Ar atgal tokia šviesi begrįši?..~ ~Mėnuo piene baltąja 178 57 | kalbėtis su tavim.~Mažas bejėgi paukščiuk~(toks galingas!) -~ 179 50 | Ji išgaluota skurdžių ir bejėgių. - ~Rugiagėlių bedugnis 180 6 | keliaujanti, basa, ~Žemėje bekraštėj aš - rasa...~ ~1957~ ~ ~ 181 54 | vaikas~iš džiaugsmo - nors beldžiasi laikas~į kraujo vartus - 182 59 | balsas~į žodį beviltiškai belsis...~ ~1983.VII.5~ ~ ~ 183 49 | geležį.~Paimsiu ant rankų~benzinu pakvipusią gatvę,~sakysiu 184 42 | Ištiesk~Savo sparną - beprasmiškai.) Kartu~Nuo eilėraščių lyg 185 42 | Kodėl pasivaideni~Tu kartais beprotišku sodu?~ ~Pro rūką, pro naktį 186 10 | baltas, lyg pienu praustas. ~Berže broleli, kaip toks išaugai - ~ 187 13 | Ant kalno čia beržai berželiai ~Ir žemuogės - lašai raudoni. ~ 188 4 | pietys kedens. ~Man akyse - beržiukas, galvele iškelta,~Ant mirtimi 189 36 | Kaip žiburio neužpūsk - ~Tą besaulį vidudienį. ~Saulė, mėnuo 190 46 | niekada čia negrįši.~Užmigsi betono karste~ir miegosi tūkstantį: 191 40 | Slyvos mėlynas medi,~ką, beveiksi - be rūtos ir diemedžio -~ 192 59 | tik protėvių balsas~į žodį beviltiškai belsis...~ ~1983.VII.5~ ~ ~ 193 21 | vakario,~ Aukštos, bežadės ir bešakės - pušys -~ Su išsiūbuotom 194 21 | vėjo vakario,~ Aukštos, bežadės ir bešakės - pušys -~ Su 195 56 | tamsi upė mus aplieja - ~bežvaigždė, bet visareginti.~ ~Dar 196 56 | pavasario sodą, pilną ~bičių dūzgėjimo, ~motinos šešėlį 197 37 | Krūtinėj dar neužmiega~(ji bijo nebūt, bet mirti nebijo). -~ 198 36 | spindi saulė, ~Kad norėčiau~ bijoti mirties.~ ~1965~ ~ ~*~ ~ 199 67 | banguojantiems rugių laukams, ~bitelei pilkai, aukštai kriaušei, ~ 200 2 | pušų spyglių - kaip ant blakstienų -~Lašai, lašai?~Gal veltui 201 41 | rasotam skliaute~(jo veidrody blykčioja nakties~pėdsakai, ir atpažįstu 202 40 | vakarą.~ ~1972~ ~ ~*~ ~Ant blyškaus ražienų aukso - ~rasotas 203 16 | Kur krenta nuo gotikos bokšto ~Tamsaus violeto šešėlis, ~ 204 20 | praregėjimas. ~Čia eglių gotiškos bonios,~ drebulių mirguliuojančios 205 3 | lipniuos lapeliuos pirštai braido...~ ~Šaligatviuose švysčioja - 206 6 | RASA~ ~Brėkšta. Pieva sklidina rasos -~ 207 6 | žolės.~ ~Pieva šilkine basa brendu. ~Ir jaučiu - į kraują suteka 208 19 | Galulaukėj šūkauja briedžiai... ~Mėnulis obuoliu supasi... ~ 209 67 | nebaigėm žaidimo. ~Girdi? - Briedžiukai šaukiasi mamos ~ir volungėliai 210 68 | staigaus, nenumaldomo.~ ~Briedžiukę mylėk... Aš jo ašaroj būsiu... ~ 211 10 | lyg pienu praustas. ~Berže broleli, kaip toks išaugai - ~Virpantis, 212 23 | prieš ilgą skridimą.~ Guli broleliai ant pilkų dirvonų,~ Ant 213 23 | šalį lėkė,~O ši dešimta - brolį paguldė.~Kur krito galvelė - 214 68 | IŠ PAUKŠČIO ŠIRDIES~ ~Bronei~ ~Sugrįšiu - iš miško šešėlių 215 53 | BRUKNĖ~ ~Išeina gandrai, upeliai 216 55 | paslapties, per vienišą~sraigės brydę - regi~visur savo nerimastį,~ 217 32 | apieškojau visą lauką -~Jokios brydės! Kaip siena - kviečiai aukšti.~ 218 56 | tolydžio artėja ~laiko ar budelio?). ~Didi~iškilmingai apsupus 219 44 | vyresnioji sesuo, ~karalius ar budelis, ~akmuo ant tavo širdies, ~ 220 40 | Mūsų sparnai šimtąkart~ budelių ir pranašų nukirsti. ~Mes 221 24 | Ąžuolas man virš galvos budės.~ ~Žeme Žemynėle tebūnie ~ 222 36 | saulei… ~Po vidunakčio lyg po burtažodžio ~Šerkšnu apsigobė gatvė. ~ 223 56 | kraujo atšvaitu ~(buvusio ar būsimo?). ~Žingsniai tolydžio artėja ~ 224 33 | renkate į sterbles akmenis~ būsimų pirkių kertėms? ~O gal jūs 225 68 | Briedžiukę mylėk... Aš jo ašaroj būsiu... ~Ar medžio šešėly rudens 226 46 | tūkstantį: metų.~Ten, kur buvai panaši į mažą, saulę,~stūksos 227 36 | dangų ~Seniai seniai,~ kai buvau žolė ar medžiu...~ ~1966~ ~ ~ 228 50 | slenksčio,~kuris kadaise buvo čia, tarp vėjo~ir prarasto 229 56 | purpuras - ~kraujo atšvaitu ~(buvusio ar būsimo?). ~Žingsniai 230 49 | Nežiūrint į juodai~baltą ciferblatą~su negyvais skaitmenimis.~ 231 62 | stabteli akimirką šile ~ir čiobrelį paima ant rankų.~ ~ ~ 232 62 | dienovidžiu šile ~saulė prie čiobrelio pasilenkia.~ ~Nes čiobrelis 233 62 | čiobrelio pasilenkia.~ ~Nes čiobrelis mažas mažutėlis - ~ligi 234 14 | tas džiaugsmas~Po manęs čionai gyvens?~ ~1961.VI.14~ ~ ~ 235 38 | ŽIOGAI~ ~Čirpia žiogai (iš praamžių) -~ 236 12 | palikai? ~Pilną šilo kvapo ir čiulbėjimo - ~Ir su ašara dugne...~ ~ 237 37 | Nori? - atsigerk volungės čiulbesio. ~Nori? - užplustančios 238 26 | Lai po visą kūną čiurlena, ~Kad širdis žemės kvapo 239 11 | klausysies pro mėnesieną ~Žemės dainuojančio balso.~ ~Baltą žiedą - kaip 240 22 | lašas tavo upių srauto. ~Dainuojanti smiltis, prie žiemkenčio 241 39 | Nuskambėjo sidabriniai prosenių dalgiai. ~Nudardėjo vieškeliais 242 25 | nuleistos galuos tiesias po dalgiais, ~Ir žemė svaigiai pakvimpa 243 Inc| esmės kita pavidalą. O gal dalį skausmo pasiima ji, užvaldžiusi 244 20 | akivarų veidrodžiuos - ~Savo dalią dviveidę išvysiu.~ Čia iš 245 56 | kryžminiams rudenio vėjams~dalini karališkai savo žiedlapius -~ 246 37 | tai nusilenksiu ~ žemei ir dangui.~ ~1969~ ~ ~ 247 55 | prigesinusio atspindžius,~per daubą, pilną~paslapties, per vienišą~ 248 46 | SU PIENE~ ~Sudie, piene,~daugiau niekada čia negrįši.~Užmigsi 249 3 | žalia ~Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido. ~Ir saulėje plasnoju 250 42 | žuvies nebylumas...~ Kokiu debesiu - kokia upe? -~ nuteka~ 251 5 | supras kas, ~Jog tu gyvas degi?.. ~Šaltinėli šaltuonėli, ~ 252 Inc| paukščių muzika. ~Janina DEGUTYTĖ, 1980 ~ ~ 253 32 | Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.~ ~Tik čia - smėlio kalnely ~ 254 60 | rožinė rožinė. ~Medžiai dėkoja, medžiai siūbuoja, ~medžiai 255 54 | Pulsuoja šaltinis,~kai delnu palieti žemę.~Lekia paukštis~ 256 44 | likimo ~sujungti.~Paimu į delnus žuvį - ~negirdžiu tavo balso, ~ 257 1 | kaip dvi žvaigždės.~ ~Ir devynbalsės giesmė ~nutiesė man kelią ~ 258 24 | bandys lyg paukštė skrist.~ ~Devyniais vingrių šakų žalčiais ~Ąžuolas 259 23 | padės mums ~Brolių gedėti?~- Devynis rytus migla ateisiu, ~O 260 25 | Bėkit, bareliai.~ ~Lig devynių pakirdusių aušrų ~Nuo sugrubusių 261 36 | Liko tik pienės pūkas ~Didelėj, sunkiai alsuojančioj žemėj... ~ 262 36 | Liko vienas~Pritilusiam dideliam lauke, ~Nuūžus vėtrai, pratrukusiai 263 63 | tyliai į ausį ~mažiems, dideliems - visiems:~"Atsigerk iš 264 57 | Mirtis tik tąsa,~tik didelis juodas sparnas,~apgaubiantis 265 56 | artėja ~laiko ar budelio?). ~Didi~iškilmingai apsupus gaublį ~ 266 Inc| akimirka, iš kūno ir kraujo. Didžiausioj girioj, begaliniam lauke - 267 21 | pažaliavusio vario statulos,~ Kaip didžiulė, tyli, įtempta minia -~ ~ 268 55 | sidabražolėj -~kaip tavo vaikystė.~Didžiulis rūkas parslenka nuo eglyno,~ 269 4 | manin bandys,~Aš visada diegelį tą regėsiu -~Ugnelę žaliąją, 270 39 | perkūnija. ~Išdžiuvo šuliniai ir diemedžiai. ~Užgeso naktigonių ugnys.~ ~ 271 40 | beveiksi - be rūtos ir diemedžio -~vienas - mėlyna sala -~ 272 31 | pro langą žiūrėjo sidabro diemedžiu.~Ir bėgo lino siūlas, į 273 13 | kalno...~ ~Pasverk pasverk dienas ant delno, - ~Ar daug beliko, 274 62 | išrietus tarsi lanką. ~Ir pačiu dienovidžiu šile ~saulė prie čiobrelio 275 37 | Gerk, - paskutinį gurkšnį dievams išliesi...~ ~Tas neišsenkantis 276 55 | dangų. ~Tų rankų -~kurios dosniai atiduoda ~duoną ir kraują. ~ 277 11 | Uogą - širdį sklidiną, drąsią ~Tu prie kojų kam nors padėsi - -~ ~ 278 9 | liepsnos plakasi miškely ~Šildo drebulę ir mažąjį klevuką.~ ~Spalio 279 35 | gūžtas iškėlęs,~toks pilnas drebulio ir atkaklumo.~ ~Dar vėjas 280 20 | eglių gotiškos bonios,~ drebulių mirguliuojančios arkos ~ 281 35 | Dar vėjas žvarbus ir drėgnas, ~ dar šerdis uos įsiklauso ~ 282 1 | ARTUMAS~ ~Drėgnų pagriovių vingiorykšte, ~ 283 31 | Ir džiūsta burna, ir akys drėksta nuo vėjo... ~Tik mano rankos 284 4 | tave ~Krištolo saulinga drobele...~ ~1959.II.22~ ~ ~*~ ~ 285 4 | korytą sniegą, ~Krištolo drobelėm, kol apdengs ~Viso kiemo 286 31 | DROBĖS~ ~1. VERPĖJOS~ ~Dūzgė klevo 287 64 | iškėlus rasą paukščiui ir drugeliui.~ ~Rasakila sidabriškoj 288 36 | priklaupusi~ iš to sidabrinio dubenio ~Miško vandenį -~ ir kankinamai 289 7 | skaidriausias traukia ~Gelsvą dugną, veidu palytėt...~ ~Ir tai 290 3 | veido. ~Ir saulėje plasnoju dulkele, ~Ir žemėn tarsi grūdas 291 48 | namo. Ajerai.~Dar šiltas dulkių~kartumas.~Senas senas senas~ 292 36 | pasislėpė danguje. ~Tik dulsvas pienės pūkas~Kaip mažas 293 34 | O per lauką vieškeliai dundėjo...~ ~Pašaknėlėj - akmenys 294 18 | mėlynas sniegas, ~Mėlyni dunkso namų kvartalai,~Mėlyni šoka 295 2 | Aplink pušis šimtai duobučių nuo lašų.~Nuo tų lašų...~ 296 15 | kalnelį eina, ~Gelsvą gubą duonai palieka. ~Prie gubos - kačpėdėlių 297 59 | kartą ištiesi sparnus,~nes duosi akimirkai vardą...~Prie 298 43 | saulėj~ išnokintos duonos, ~duotą valandą kaip kūdikį ~savo 299 42 | kokia upe? -~ nuteka~ tau duotas laikas?~ ~1971~ ~ ~*~ ~Tu 300 41 | ties pravertom sidabrinėm durim).~Kai nušvinta voratinklis 301 33 | pasibelsti~ į liūčių nuplautas duris ~Kaip gyvos ir kvepiančios 302 27 | Ir nudundėjusių perkūnijų dusloką aidą... ~Ir saulės pažadą... 303 56 | plaukia ir plaukia. ~Jei dūstam nuo ilgesio, vejų nuplauto, - ~ 304 31 | DROBĖS~ ~1. VERPĖJOS~ ~Dūzgė klevo ratelis, ir bėgo ir 305 56 | pavasario sodą, pilną ~bičių dūzgėjimo, ~motinos šešėlį prie šulinio, ~ 306 26 | bėgu!~Lūžta ledokšniai, dūžta tilteliai ~Žalsvo sniego.~ ~ 307 1 | šviečia man tamsoje ~kaip dvi žvaigždės.~ ~Ir devynbalsės 308 20 | veidrodžiuos - ~Savo dalią dviveidę išvysiu.~ Čia iš Paukščių 309 31 | Vidunakčio pusnim atskubėjo dvylika laumių verpėjų~Ir su savo 310 53 | neišeik.~ ~Raudona ir vėsi, ~džiugindama akį, ~gaivindama sausą gomurį, ~ 311 31 | sąnarius nuo ežero vandens, ~Ir džiūsta burna, ir akys drėksta nuo 312 8 | Tarsi pirmąkart matau eglaitę - ~Šviesūs šviesūs kasnykėliai 313 32 | Nuo kviečių nušviestų, nuo eglynų?..~Ar nedavė duonos juodos?~ 314 42 | beprasmiškai.) Kartu~Nuo eilėraščių lyg nuo pelynų. Vilties~ 315 44 | betoną suskaldo, ~kai tu eini į šviesą. ~(Niekada neturėsiu 316 52 | reikia žiburio. ~O tu visada eisi į šviesą.:~į ugnį, į laužą, 317 54 | tavo trumpą vardą.~Lengva~eiti prieš vėją -~nes ugnis dar 318 18 | pavargusios. ~Bet jeigu reiktų, ~Eitum dar kartą.~ ~Neša ramybę 319 42 | lango šerkšne - ~eglių, elnių ir lelijų linijos... ~Jei 320 28 | Naktis, palinkus ant veido epušių sruogom, ~Pirštais žvaigždiniais 321 58 | skaudus kaip žaizda ~glaudžiu ėriuku pripuola prie rankų...~ ~ ~ 322 Inc| tampa pakeliamas, įgavęs iš esmės kita pavidalą. O gal dalį 323 15 | Paukojy vasara bėga.~ ~Palei ežerą šviečia jos pėdos - ~Kaip 324 3 | aš upelėm, ~Plačiaisiais ežerais sualsavau.~ ~Ir, rodos, 325 31 | čiulpia?..~ ~- Tai šitam ežere, kur teka devynios upės. ~ 326 67 | aukštai kriaušei, ~nenuoramoms ežių vaikams.~ ~Saulele, dar 327 55 | kad ką nors pasakytų.~ F. Moriakas~ ~Kasa bulves.~ 328 60 | dieną skambėsime krištolo fleitom" ~Purpuru plyksteli rožinė 329 3 | valandėlę~Ir sutirpsiu~Vienos gaidos akimirka viena.~ ~1959.I. 330 56 | nuplėksta kartkartėm ~kaip gaisro ugnis. ~Stalą, sienas ir 331 53 | vėsi, ~džiugindama akį, ~gaivindama sausą gomurį, ~užsipylus 332 30 | AVIŽOS~ ~Praūžė gaižus pelenuoti vėjai,~Ir kraujo 333 42 | daigą žemė išleis ~šaltoj galaktikoj - vienąsyk ~per saulės patekėjimą?)... ~ 334 Inc| ir harmonija, kada žmogus gali pasakyti: aš laimingas. 335 57 | Mažas bejėgi paukščiuk~(toks galingas!) -~palaiminęs mane~kelionės 336 41 | begalinė~kaip laukimas.~Kai galulaukės gandrai pavirsta~sparnų 337 49 | kojom... ~Nežinau, ką tu galuoji, ~ką kalbiesi su paukščiais, ~ 338 24 | žalčiais ~Ąžuolas man virš galvos budės.~ ~Žeme Žemynėle tebūnie ~ 339 Inc| begaliniam lauke - niekada gamtoje nejaučiu nei vienišumo, 340 Inc| Aš - gyva gamtos akimirka, iš kūno ir kraujo. 341 48 | svaiginantį~kvapą, vienišo gandro~kleketavimą.~Kelias namo. 342 3 | Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia ~Nušluostau ašarą 343 4 | PRELIUDAS~ ~Priemiesčio gatvėj - lyg balti paukščiukai ~ 344 16 | Sutemos šviesios alyvinės ~Gatvėm pasnigtom vaikšto, ~Sienos 345 15 | daigą, mažytį? ~Palikau aš gatves, palikau aš namus, - ~Leiskit 346 42 | pamėgdžioja ~šešėliškas mūsų gatvių tinklas... ~Jei lango šerkšne - ~ 347 56 | Didi~iškilmingai apsupus gaublį ~kaip nimbas purpuro valanda.~ ~ ~*~ ~ 348 54 | užmaršties~atplaukianti aukštu gaudesiu -~pilna nuolankumo~mėnulio 349 21 | viršūnėm,~Su audrų nenumaldomo gausmo ir žuvėdrų~ Verksmo našta. -~ 350 23 | o kas padės mums ~Brolių gedėti?~- Devynis rytus migla ateisiu, ~ 351 65 | viržiais rugsėjis ~kaip gegužė alyvom. ~O bitės medų surinko - ~ 352 47 | kvėpuoja po~mano kojom?~Ko geidei iš saulės ir perkūno?~Kokią 353 3 | vesk ar nešk. ~Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė. ~Pasaulyje 354 49 | betoną, į stiklą, į geležį.~Paimsiu ant rankų~benzinu 355 51 | ilgai dienai.~Kol pakirs geležis,~žinok,-~be tavęs~nepilna 356 31 | 1966~ ~2. ŽLUGTAS~ ~Taip gelia sąnarius nuo ežero vandens, ~ 357 54 | Susikaupusi,~įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam žolinam 358 24 | Girių ir naktų žalioj gelmėj... ...~Ir liepsna man veidą 359 20 | PRIE STRĖVOS~ ~Pabudau iš gėlos kaip iš miego,~ saulės laikrodžiams 360 18 | šešėliai...~ ~Vien tik langų geltona šviesa ~Saukia vardu ir 361 41 | paliečia ~kraujažolių pievą,~ geltonam tamsėjančiam saulėlydy ~ 362 32 | ilgus plaukus? ~Kas man geltono korio atlauš?~ ~Rytą pievos 363 41 | saulėlydy ~raudonos stirnos geria.~ Ir tu atsigersi iš tolimo~ 364 36 | Čia pirma kartą. ~Bet jau gėriau~ priklaupusi~ iš to sidabrinio 365 11 | tavo sniegelis švyti.~ ~Gersi saulę kaip motinos pieną, ~ 366 19 | melsvai...~ ~Ne rūkas - tai gervės miega. ~Ne vėjas - tai žemė 367 56 | kaip vaikystės ~krante gieda paukštis - ~linksmas ir 368 4 | pirštais bėga ~Skaidrios gijos švytinčio vandens ~Į lataką, 369 3 | Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.~ ~Kaskadom saulės 370 7 | alyvinių kraščiukai ~Dega, gintarėliais pasirišę. ~Saulė miško keterom 371 32 | aukšti.~Aš apieškojau visą girią -~Krūpčiojo papartynai ir 372 20 | kvepiančios, žemuoginės. ~Ir girios naktovidy -~ akivarų veidrodžiuos - ~ 373 24 | ugnį saugosiu - tyli - ~Girių ir naktų žalioj gelmėj... ...~ 374 47 | nepažįstanti ~rankų - jų glamonės ir išdavystės, ~virpanti 375 58 | pasaulis skaudus kaip žaizda ~glaudžiu ėriuku pripuola prie rankų...~ ~ ~ 376 42 | Džiaugiuos už tave -~tavo gležnais pumpurais ir ištverme.~Tavo 377 56 | jos paslapties lašas ~glūdi aksominiam~bitės kūnely.~ 378 17 | kraujo lašą -~Saulę nuogos gluosnių šakos neša...~ ~1962.III. 379 17 | Visą dieną plakė juodus gluosnius~Nenumaldoma balta ranka.~ 380 26 | po saują?~Akis užmerkiu - godžiai geriu~Saulę.~ ~Nesutramdytam 381 53 | džiugindama akį, ~gaivindama sausą gomurį, ~užsipylus šviečiančiais 382 16 | alyvinės, ~Kur krenta nuo gotikos bokšto ~Tamsaus violeto 383 20 | praregėjimas. ~Čia eglių gotiškos bonios,~ drebulių mirguliuojančios 384 29 | Lyg pilkam pirmapradžiam granite,~Nupiešiu~Skrendantį paukštį.~ 385 28 | kelias - ligi nakties. ~Greit ant beržo kaktos - iš upės 386 27 | Stovi ji - be judesio, greta - ~Mano begalybės valanda...~ ~... 387 25 | Bėkit, bareliai.~ ~Pro griežlės suplėšytą lizdą, ~Pro rugių 388 4 | akmens, ~Ant vos atvėsusių griuvėsių...~ ~Iš mirtimi paženklinto 389 34 | viršūnėj - saulė patekėjo, ~Grįžtantys gandrai linksmai klegėjo.~ ~ 390 26 | Atsimerk! - kad, saulėlydžiui grojant, ~Gubų šokį ražienoj matytum.~ ~ 391 10 | Susipančios baltam patale, - ~Gros eglelė šviesa žalia, ~Sauks 392 3 | dulkele, ~Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.~ ~Kaskadom 393 15 | tylų kalnelį eina, ~Gelsvą gubą duonai palieka. ~Prie gubos - 394 28 | Balti rugiai atsistos gubosna. ~Upėj klyks putinai raudonais 395 26 | saulėlydžiui grojant, ~Gubų šokį ražienoj matytum.~ ~ 396 9 | šakelę - ~Ir išsklaidė rūką - gulbės pūką. ~Alksnio liepsnos 397 15 | palieka. ~Tai tave ji išeidama guodžia...~ ~Paukojy dega šermukšniai. ~ 398 50 | Šagalo, tarp kaitros ~ir gurkšnio iš vaikystės upeliūkščio... ~- 399 22 | Sulaikius lūpose laukinį skausmo gūsį, ~Tave regiu, iš nuostabos 400 62 | žemės kyla. ~Ir paukšteliai gūžtoj įsiklauso ~į pušyno aitrią 401 31 | Jei šiaurės vėjas mano gyvastį čiulpia?..~ ~- Tai šitam 402 63 | Senolėj girioj, už raisto, ~gyvena augalas keistas - ~žaliom 403 4 | regėsiu -~Ugnelę žaliąją, gyvenimo iškeltą,~Iš mirtimi paženklinto 404 2 | šviesa ištryškęs rytas lemia~Gyvent, mylėt.~Ir aš lašu norėčiau 405 49 | pažįstam...~ ~1978~ ~ ~*~ ~Gyventi~kaip medis, kaip žolė ar 406 33 | liūčių nuplautas duris ~Kaip gyvos ir kvepiančios pilnatys?..~ ~ 407 42 | rudenėjančiam lauke - sklidina gyvų sėklų) ~pasikartoja~obuolio 408 Inc| joje. Tokia pilnatvė ir harmonija, kada žmogus gali pasakyti: 409 7 | Rodosi, širdis neišturės...~ ~I959.V.26~ ~ ~ 410 27 | saulės pažadą... Ir vėtrų įdrėskimą... ~Ir linksmo strazdo švilpiantį 411 18 | rūbų, ~Nuo savo rankų - ieškančių rankų, ~Nuo savo lupų - 412 17 | ir verkė,~Tarsi žemėj ko ieškodama, pūga.~Visą dieną plakė 413 52 | virtinės. ~Dar akimirka - ~ir ieškosi žiburio ~žemėj, pakvipusioj 414 33 | vidury nakties. ~Ko jūs ieškote?~ Rugiais užžėlusių pėdų? ~ 415 Inc| Skausmas tampa pakeliamas, įgavęs iš esmės kita pavidalą. 416 17 | gluosnių šakos neša...~ ~1962.III.9 ~ ~ ~ 417 31 | nuometams, ir mano brolių įkapėms..~ ~1966~ ~2. ŽLUGTAS~ ~ 418 57 | PALAIMINIMAS~ ~Mažas paukščiuk,~įkritęs man į plaukus -~kaip į širdį -~ 419 56 | plaukia. ~Jei dūstam nuo ilgesio, vejų nuplauto, - ~kas, 420 29 | Baimę ir valią, -~Ir nuogu ilgesiu~Lyg pirmu riksmu,~Su kuriuo 421 26 | Kad širdis žemės kvapo ilgėtųs... ~Koks šviesus tu, pasauli 422 53 | Tenuplauna mūsų kojas,~kad ilgo, kelionę pakeltų.~Šventas 423 32 | Kas dabar susukuos mano ilgus plaukus? ~Kas man geltono 424 29 | ŠIAURINIO DANGAUS ILIUZIJA~ ~Vienąkart~Aš kaip lapkričio 425 65 | spalvų ~pilkojoj žemelėj imas?~ ~Pasklinda viržiais rugsėjis ~ 426 6 | rasos -~Per kraštus lyg ims ir pasilies.~Kažin kas čia 427 58 | kvapas ~vasaros vakarą - kaip indą pripildo. ~Ir tavo krauju 428 38 | už tiesius.~Katakombas - inkvizicijas - konclagerius~Jungia~Vienas~ 429 16 | iš pirmo sniego… ~Ką jame įrašysi~ nekantriai~ skubia ranka? ~ 430 26 | Vejas vidudieniai pievom įsaulintom.~Kaklą veržia...~Pasislėpsiu 431 16 | kaip vaikystėj, į burną ~Įsidedi snaigių žiupsnelį...~ ~1962. 432 54 | žemės kranto.~Susikaupusi,~įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam 433 41 | voratinklis žvaigžde,~tarp ražienų įsmigusia.- - -~Sidabrinis rudenio 434 49 | tau lengva su manim... ~Istorija eina pro tave, ~keisdama 435 52 | pietus nulekia ~paukščių įstrižos virtinės. ~Dar akimirka - ~ 436 21 | statulos,~ Kaip didžiulė, tyli, įtempta minia -~ ~ Eina palinkusios 437 56 | nuleistos galuos...~ ~1982.IV.23~ ~ ~* ~ ~...O vieškeliai 438 10 | Berže broleli, kaip toks išaugai - ~Virpantis, tyras, visas 439 63 | šviesiausiai, ~kai dega laužai, kol išaušta, ~kai laumė lelijom prausias~ 440 26 | Sniegas ir debesys laukuose~Išbarstyti po saują?~Akis užmerkiu - 441 8 | panorai tu išeiti, ~Takeliu išbėgus nedrąsi?..~ ~Sužibėjo saulėje 442 10 | beliko.~ ~Audimėlis laukų išbluko. ~Miega smilgos jame ir 443 59 | žemuogių krūmas,~bet ašarą išdidumas~ūmai sulaikys... Ir tik 444 3 | nešk. ~Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė. ~Pasaulyje tik 445 44 | Niekada neturėsiu jėgų ~išduoti tavęs.)~ ~1975~ ~ ~ 446 32 | Pasakyk, kokiu žolynu išdygsi?~Pasakyk, kokiu atsibusi 447 49 | jai: "Viešpatie, kokia tu~išdykusi ir neprotinga,~o nori, kad~ 448 58 | kvapas nuauksina pilką ~išdžiūvusią žemę ir temstantį dangų. ~ 449 50 | rasotų uogų,~prie šulinio išdžiuvusio, prie slenksčio,~kuris kadaise 450 15 | pūgai palieka. ~Tai tave ji išeidama guodžia...~ ~Paukojy dega 451 3 | VII.11~ ~ ~*~ ~Naktin tik išeinu - ir vėjas apvynioja ~Šilku 452 8 | Kur, o kur panorai tu išeiti, ~Takeliu išbėgus nedrąsi?..~ ~ 453 32 | kalnely ~Kūnas tavo.~ ~Kodėl išėjai taip toli -~Nuo kviečių 454 50 | Niekad jos nebuvo. ~Ji išgaluota skurdžių ir bejėgių. - ~ 455 46 | atminsi mano žodžius.~ ~Gal išgirsi,~kaip aš tave šauksiu per 456 10 | Šimtmetės eglės, iš juodo akmens iškaltos. ~Ir medžių tamsą skrodžia ~ 457 54 | įsiklausydama į savo gelmę,~iškeli krištoliniam žolinam delne~ 458 30 | sudrumsčia viską,~Ir seną baimę iškelia į viršų...~ ~...Ir pirštai 459 42 | laukinę obelį galulaukėj,~iškėlusią žvaigždynus ant šakų,-~jie - 460 56 | laiko ar budelio?). ~Didi~iškilmingai apsupus gaublį ~kaip nimbas 461 50 | atminties pilnų, ant veido, ~iškilusio iš atminties, - ~šventadieniškoj 462 10 | eglelė šviesa žalia, ~Sauks išklydusį kovą namo -~ ~1959.X.20~ ~ ~*~ ~ 463 53 | valandą -~per ją reikia išlaukti šimtmetį -~tu neišeik.~ ~ 464 42 | apvalume ~(kokį daigą žemė išleis ~šaltoj galaktikoj - vienąsyk ~ 465 37 | paskutinį gurkšnį dievams išliesi...~ ~Tas neišsenkantis aukštas 466 42 | ir nerimu ~širdį laikai išlukštentą ~kaip tamsią prinokusią 467 8 | lapeliu. ~O berželi, kas tave išmokė - ~Išsilieti sūkuriu žaliu?..~ ~ 468 28 | ant beržo kaktos - iš upės išnėręs - ~Vakaras mėlyną ranką 469 40 | tam rugių bangavime?~Kam išnokinsi savo vaisių,~tamsų kaip 470 43 | atsigerti ~ir atsikąsti saulėj~ išnokintos duonos, ~duotą valandą kaip 471 7 | Mėnuo piene baltąja išplaukia ~Saulės vakarinės palydėt. ~ 472 31 | raudonom tulpėm. ~O kaip man išplauti tą neišplaunamą žlugtą, ~ 473 35 | Dar visiškai nuogas~ su išraizgytom šakelių gyslom juodom -~ 474 18 | visos, ~Lupų kampeliuose išraižytos...~ ~Nenusimesk, šviesų 475 27 | delnas -~ lūžtančiom linijom išrašytas. ~Toks pat vienintelis,~ 476 62 | voveraitė ant šakos, ~uodegą išrietus tarsi lanką. ~Ir pačiu dienovidžiu 477 25 | Bėkit, bareliai.~ ~Tarp išsekusių vasaros upių ~Ir žąsų pulkais 478 8 | berželi, kas tave išmokė - ~Išsilieti sūkuriu žaliu?..~ ~Tarsi 479 50 | peteliškės šokio, ~tarp išsipildymo ir netekties, ~tarp visados 480 13 | pasveikint? ~Ko atėjau aš? Išsiskirti?.. ~Balti balti beržai ant 481 21 | ir bešakės - pušys -~ Su išsiūbuotom viršūnėm,~Su audrų nenumaldomo 482 9 | keliant - padegė šakelę - ~Ir išsklaidė rūką - gulbės pūką. ~Alksnio 483 42 | kalnas ant mano širdies. (Ištiesk~Savo sparną - beprasmiškai.) 484 18 | akys be rūpesčio. ~Tegul ištirpsta nuoskaudos visos, ~Lupų 485 51 | saulės ir lietaus taip pat ištroškęs~kaip ąžuolas, kaip kregždė, 486 2 | lašų...~Žalia kvapia šviesa ištryškęs rytas lemia~Gyvent, mylėt.~ 487 42 | tavo gležnais pumpurais ir ištverme.~Tavo šaknys - iš lapkričio,~ 488 22 | prigludus, ~Sušildyta jo ištvermės ir kraujo.~ ~Užtvenkus vyzdžiuos 489 37 | geltonom pievom, ~ saulės išvaikščiotom?~ ~Už saulės pievų ant aukšto 490 20 | veidrodžiuos - ~Savo dalią dviveidę išvysiu.~ Čia iš Paukščių Tako pareisiu. ~ 491 53 | Mūsų laukimo valandą -~per ją reikia išlaukti šimtmetį -~ 492 49 | pakvipusią gatvę,~sakysiu jai: "Viešpatie, kokia tu~išdykusi 493 Inc| arba paukščių muzika. ~Janina DEGUTYTĖ, 1980 ~ ~ 494 55 | kažkada~troškau~kalbėti už jas. ~Dabar ~noriu ~suprasti ~ 495 6 | šilkine basa brendu. ~Ir jaučiu - į kraują suteka rasa. ~ 496 19 | lapais. Kur žydi~Ramybe ir jaukumu kvapios bulvės melsvai...~ ~ 497 15 | ąžuolai - duokit man savo jėgą, ~Kad vidudienį žingsniai 498 44 | šviesą. ~(Niekada neturėsiu jėgų ~išduoti tavęs.)~ ~1975~ ~ ~ 499 35 | žingsnius, - ~bet stovi jis,~ visom juodom pulsuojančiom 500 5 | nubėgsi? ~Ar supras kas, ~Jog tu gyvas degi?.. ~Šaltinėli